Mokslinėje analitinėje monografijoje nagrinėjamas lietuvybės stiprėjimo reiškinys Žemaičių vyskupijoje XIX a. 5-7- ajame dešimtmetyje kaip Europoje prasidėjusio Katalikų bažnyčios atsinaujinimo proceso dalis. Naujai apmąstomas dvasininkijos vaidmuo lietuvių liaudies sąjūdžiuose ir lituanizuotos katalikybės poveikis lietuvių valstiečiams.Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla

Monografijoje aprašoma, kodėl ir kaip Lietuvos Respublika 1939 m. neteko Klaipėdos krašto; pirmą kartą nagrinėjama Klaipėdos krašto pabėgėlių padėtis Didžiojoje Lietuvoje; parodoma, kokios buvo naujos nacistinės administracijos nuostatos Klaipėdos krašte gyvenusių lietuvių atžvilgiu; kaip buvo sprendžiamas Klaipėdos krašto lietuvių pilietybės klausimas ir kokią įtaką kilminių Krašto gyventojų likimams turėjo Gyventojų mainų sutartis, pasirašyta 1941 m. sausio 10 d. Atskleidžiama, kaip buvo kuriama Laisvoji uosto zona ir kodėl žlugo ši idėja. Monografijoje pateikiama autentiškų dokumentų, analizuojama iki šiol nežinota 1938–1942 metų demografinė statistika. Monografija skirta visiems, besidomintiems XX a. Lietuvos istorija.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla

Penktajame Istorijos šaltinių tyrimų tome skelbiami darbai aprėpia kelis aiškius istorijos šaltinių tyrimų aspektus. Pirmiausia pabrėžtina, kad į mokslą įvedami nauji arba žinomi, bet mažiau tyrinėti šaltiniai: Dariaus ir Girėno žūties tyrimo byla Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vilniaus katedros kapitulos pajamos XVI- XVIII a. pajamų ir išlaidų registrų duomenimis. Spausdinami du darbai istorinės geografijos ir jos šaltinių tema. Jau, galima sakyti, tradicine tapusią temą – dokumentų ir ”rengėjų” tyrimai – pristato bent keli straipsniai, t. y. apie privataus dokumento juridinę galią, apie teismų sprendimų vykdymo specifiką Kauno magdeburginiame teisme, apie viešųjų notarų korpusą Vilniuje. Kone visi jie yra lygiai svarbūs ir teisės istorijos šaltiniams pažinti.Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla

Sovietinis mentalitetas iki šiol buvo politinės kritikos ar lėkšto moralizavimo objektas. Ši knyga kitokia – tai atsakinga mokslinė studija, kurioje į praeitį žvelgiama be baimės, kompleksų ar skubotos neapykantos. Priespaudoje suformuoto mentaliteto branduolys – prisitaikymas – reiškėsi įvairiausiomis formomis ir įvairiais laipsniais, nuo paprastos pastangos išlikti iki atviro kolaboravimo ir net išdavystės. Knygoje svarstoma netolima praeitis, kurią vyresnieji jau noriai užmiršo, o jaunesnieji tiesiog nėra patyrę. Vis dėl to praeitis yra mūsų dabartyje, dažnai neatspėjamais būdais, neatpažįstamais veidais, netikėtose vietose.Prekinis ženklas: Aidai

Pirmieji du šios serijos tomai skirti ankstyvajai Pranciškonų ordino istorijai Lietuvoje (XIII–XIX a.). Ši knyga skiriama naujesnių laikų – XX a. – pranciškonams. Trumpo ir žiauraus amžiaus negandos neaplenkė ir pranciškonų, kurių po carinių represijų atgaivinta veikla buvo brutaliai nutraukta sovietinio režimo. Pranciškonams, kaip ir daugumai kitų sąmoningų mūsų šalies krikščionių, teko pereiti išmėginimų ugnį – jie buvo Kenčiančios Bažnyčios dalis. Nors Triumfuojanti Bažnyčia pilnai atsiskleidžia Danguje, tačiau neįtikėtinai atrodančios permainos, įvykusios XX a. pabaigoje, leidžia nujausti, kad malonės lietus gali pasiekti žemės gyventojus net didžiausios sausros sąlygomis. Svarbu, kad būtų vilties nepraradusių žmonių. Kaip tik tokių žmonių tarp pranciškonų ir netrūko. Apie juos ir jų Ordiną ši knyga.Knygoje Skaitytojas supažindinamas su trijų šv. Pranciškaus Asyžiečio ordino šeimų – bernardinų, konventualų ir kapucinų – istorijos…

MOKSLINIAI STRAIPSNIAIDarius BARASA – „Niekas neturi būti palaidotas kaip gyvulys“. Laidotuvių teisinis reglamentavimas Prūsijoje XVI–XVIII a.Silva POCYTĖ – Klaipėdos krašto istorijos daugiakalbiškumas ir konfesinio paveldo senosiose kapinėse specifika Lietuvos konteksteAsta BALČIŪNIENĖ – Klaipėdos krašto liuteroniškųjų kapinių paminkliniai įrašai lingvistiniu aspektuEglė BUKANTYTĖ – Vokiškosios senųjų Klaipėdos krašto kapinių epitafijos: kalbinis aspektasArūnė Liucija ARBUŠAUSKAITĖ – Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų kapinių epigrafų metrikos duomenų analizėArūnas BAUBLYS – Klaipėdos krašto senųjų kapinių būklė ir vieta lokalinės kultūros paveldo sistemojeRimantas SLIUŽINSKAS – Senųjų kapinių istorijos: vietinių gyventojų ir pokarinių persikėlėlių požiūriai į Klaipėdos krašto liuteronų konfesinio paveldo reliktusRita NEKROŠIENĖ – Dekoratyvieji augalai senosiose Klaipėdos krašto kapinėseArminas ŠTUOPYS, Dionyzas VARKALIS – Atsitiktiniai artefaktai iš nekropolių: medžiagotyrinių…

Vytautas Merkys – istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, apdovanotas Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu, valstybinėmis ir mokslo premijomis. Jo gyvenimas prabėgo tėviškėje – Čivuose, Skapiškio progimnazijoje, Kupiškio gimnazijoje, Vilniaus universitete, Lietuvos istorijos institute ir kitoje aplinkoje. Svarbiausi biografijos faktai – istorijos tyrimo rezultatai, atsispindintys daugybėje mokslinių knygų, vadovėlių, straipsnių ir konferencijų, spaudai parengtų leidinių. Jo veikalams būdinga mokslinė precizija, logiškai argumentuota fakto tiesa, gyvas, vaizdingas dėstymas, naudojant gausią archyvų medžiagą. Šioje knygoje V. Merkys ryžosi parašyti viso gyvenimo atsiminimus (gal dar per anksti?), žvelgdamas nuo savo patyrimo „kalnelio“, iš savo pasaulėžvalgos centro. Betgi autorius nekelia sau istoriografinės autoanalizės tikslo, jam svarbiausia jo…

Lietuvos integravimuisi Europon, tapsmui jos savastimi, istorijos itin svarbi vieta buvo paskirta Krokuvai, miestui, kurio kultūros žvaigždė pusantro šimto metų buvo kelrode daugumai inteligentėjančios ir krikščionėjančios Lietuvos jaunuolių. Krokuvietiškosios lietuvių diasporos būta gan skaitlingos ir itin margos. ”Lietuvių Krokuva” arba ”Cracovia Lithuanorum” orientuota daugiausia į šios diasporos kultūros žmones: studentus, mokytojus, dvasininkus, raštininkus, meistrus ir t.t, todėl kaupiant žinias remtasi bažnytiniais ir mokykliniais šaltiniais. Registras apima laikotarpį nuo Jogailos krikšto ir ingreso į Piastų sostą iki aukštosios mokyklos – Vilniaus akademijos – įsteigimo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje 1579 metais, t.y. kai su Jogailaičių dinastijos, taipgi ir Krokuvos aukso amžiaus saulėlydžiu, savosios sostinės tapsmu universitetiniu miestu blėstanti Jogailos universiteto žvaigždė jau…

Timothy Snyder (Timotis Snaideris, g. 1969 m.) studijavo istoriją Oksforde, šiuo metu yra Jeilio universiteto profesorius, tyrimo sritys – Rytų Europos ir holokausto istorija. Jo darbai buvo daugelį kartų premijuoti, 2003 m. jam buvo suteiktaGeorge’o Louiso Beero vardo Amerikos istorikų asociacijos premija. Studijoje „Kruvinos žemės“ Timothy Snyderis pasakoja tris neatsiejamai susipynusias istorijas: apie Stalino terorą, Hitlerio holokaustą ir ne žydų tautybės žmonių bei karo belaisvių marinimą badu „kruvinose žemėse“. Žemės nuo Vidurio Lenkijos iki Vakarų Rusijos – Ukraina, Baltarusija ir Baltijos šalys – tapo siaubingų įvykių arena, neregėto istorijoje masinio smurto teritorija. Šiuose kraštuose nuo 1933-iųjų iki 1945-ųjų buvo nužudyta keturiolika milijonų ten gyvenusių žmonių.Bet nė vienas jų nebuvo veikiančios armijos kareivis. Dauguma…

Didžiojoje Britanijoje gyvenantis rusų istorikas Pavelas Stroilovas, 2011 m. bendradarbiavęs su britų žurnalu „The Spectator“, jame išspausdino dalį slaptų su Michailu Gorbačiovu susijusių dokumentų, kuriuose minimi 1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje. Pasak Stroilovo, tų dokumentų (šioje knygoje jie apima 1989 01 24–1991 07 8 laikotarpį ir susiję su Lietuva) kopijas jis slapta pasidarė Maskvoje, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir politologinių studijų fonde (Gorbačiovo fonde), kai tyrinėjo tenai esančią medžiagą. 2004-aisiais Stroilovas išvyko į Vakarus ir Didžiojoje Britanijoje pasiprašė politinio prieglobsčio. Tie dokumentai buvo pateikti teismui kaip įrodymas, kad Stroilovo prašymas – pagrįstas. Pasak istoriko, jeigu dokumentai būtų buvę suklastoti, būtų pasipiktinęs Gorbačiovo fondas, bet pretenzijų jis nepareiškė. Dabar jau…