Knygoje surinkti žymaus Izraelio mokslininko, Negevo dykumos Ben Guriono universiteto istoriko Mordechajaus Zalkino straipsniai, aprėpiantys plačią Lietuvos žydų istorijos aspektų įvairovę. Dalis jų seniau nebuvo gvildenti, tuo labiau – lietuvių kalba. Knyga bus įdomi ir naudinga ne tik Lietuvos istoriją nagrinėjantiems mokslininkams, bet ir studentams bei tiems, kas domisi žydų kultūra ir paveldu. Profesorius Mordechai (Motti) Zalkinas gimė Jeruzalėje ir baigė studijas Jeruzalės hebrajų universitete. Jis yra Negevo Ben Guriono universiteto docentas, į jo mokslinių interesų sritį įeina socialinė ir ekonominė Lietuvos žydų istorija bei žydų švietimo Rytų Europoje istorija. Jis yra išleidęs knygas „A New Dawn: The Jewish Enlightenment in the Russian Empire – Social Aspects“ (Nauja aušra: žydų…

Didžio menininko palikimas priklauso visiems, visam pasauliui. Negalime įsivaizduoti savo gyvenimo be muzikos klasikų. Jie yra kasdieniai mūsų pašnekovai, artimi ir brangūs, kad ir kiek esame nuo jų nutolę laike ir erdvėje. Kita vertus, nors jų kūrybos polėkis ir meno galia įveikė visas įmanomas geografines ir valstybines sienas ir leido ištrūkti iš laiko ”gniaužtų”, kiekvienas iš jų turi savo pradžią, yra kilęs iš konkrečios vietos. Lietuva yra didžių pasaulinio garso menininkų gimtinė, ir jų kūryba yra neįkainojamas mūsų visų kultūros paveldas.Prekinis ženklas: Charibdė

Remiantis pirminiais šaltiniais ir istoriografija nagrinėjamas Katalikų Bažnyčios Lietuvoje kaip institucinės struktūros ir katalikų dvasininkijos kaip luomo vaidmuo 1863 m. sukilime.Tyrimo objektas – diecezinė dvasininkija ir parapijose tarnavę vienuoliai. Tyrimo erdvė – po Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimų XVIII a. pabaigoje Rusijos imperijos užimtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės, kurios pagal bažnytinį administracinį susiskirstymą priklausė Vilniaus ir Žemaičių vyskupijoms, apėmusioms ir dalį dabartinės Baltarusijos bei Lenkijos ir Latvijos teritorijos.Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla

Tai antras (iš trijų) Jerzy Giedroyco ir Czesławo Miłoszo beveik pusę amžiaus trukusio susirašinėjimo tomas. Jį sudarantys 305 laiškai ir į knygos priedą patekusios publikacijos, dokumentai lyg geriausias veidrodis atspindi ne tik jųdviejų literatūrinę, kultūrinę, politinę veiklą, to meto istorinius ir kultūrinius įvykius, bet ir atskleidžia jų santykius, asmeninį gyvenimą, netgi nuotaikas.Prekinis ženklas: Išmintis

Šią knygą, visiškai netikėtai man pačiam, įkvėpė parašyti paskaitų ciklas „Baltarusių mentaliteto pagrindai“, parengtas Baltarusijos kolegijai. Pasinėręs į švietėjišką veiklą, vienu metu pajutau primygtinį poreikį neapsiriboti tik paskaitomis ir apibendrinti visas tas mintis apie Baltarusiją, kurios seniai man nedavė ramybės. Beje, šis emocinis poreikis logiškas. XX amžius taip pat tapo didžiosios „audros ir veržimosi“ epochos, atnešusios nepriklausomybę Baltarusijai, pabaiga. Vėliau prasidėjo kažkas kita – tačiau visiškai nepanašu į tai, apie ką buvo kliedima ir svajojama dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Mes atėjome visai ne ten, kur svajojome, ir atsidūrėme visai ne ten, kur norėjome būti. Kodėl taip atsitiko? Knyga „Nesaties kodas“ – bandymas atsakyti į šį klausimą taip, kaip aš jį suprantu.…

Sakoma, kad jei Eduardas Volteris net nebūtų palikęs jokių mokslo darbų, jei ištisus trisdešimt metų Peterburgo universitete nebūtų skaitęs paskaitų apie lietuvių kalbą, papročius bei tradicijas, o tik rėmęs ir užtaręs daugelį lietuvių studentų kartų, vis vien jis būtų likęs lietuvių kultūros istorijoje kaip nepaprastai šviesi ir kilni asmenybė. Be abejo, kartu su žmona Aleksandra. Vienas iš gausaus globotinių būrio pelnė ypatingą Volterių prielankumą ir netgi buvo priimtas į šeimą. Tai Augustinas Voldemaras, 1900 m. atvykęs į Peterburgą kupinas ryžto siekti mokslo aukštumų. Pluoštas A. Voldemaro laiškų A. Volterienei 1902–1919 m. geriausiai liudija, jog Volterių namai jam buvo tapę pačiu tikruoju ramybės užutėkiu, kuriame jautėsi netgi jaukiau kaip tėvų namuose.…

The monograph is devoted to the problems of Polish-Russian language contacts and the role the written language of the Grand Duchy of Lithuania played in this process. The research puts the material that might appear to be of topical relevance to the study of the history of the Russian literary language into scientific circulation: lexical Polonisms identified in the diplomatic correspondence of the Moscovite state of the end of the 16th – the first part of the 17th century. The published data demonstrate the role of the Chancery language and the significance of the factor of interslavonic language contacts in the formation of the Russian literary language of a new…

Šiame leidinyje pristatoma archeologų dr. E. Vasiliausko ir dr. G. Zabielos nagrinėta Švedijos archyvuose ir bibliotekose sukaupta vertinga Lietuvos XVII–XIX a. pradžios kartografinė ir ikonografinė medžiaga – mažai žinomi ar nežinomi miestų (Klaipėdos, Biržų, Joniškio, Plungės, Tirkšlių, Jurbarko ir kitų) planai ir vaizdai, švedų kartografų sudaryti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vakarinės dalies ir Klaipėdos priekrantės jūriniai žemėlapiai – iš viso 52. Dauguma piešinių ir žemėlapių publikuojami originalaus dydžio, kai kurie jų – pirmą kartą. Katalogas turėtų sudominti tiek Lietuvos praeities tyrėjus, tiek besidominčius jos istorija, kartografija.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla

1928 m. Paryžiuje pasirodžiusi žymaus prancūzų istoriko ir tarptautinės politikos tyrėjo, pripažinto to meto Centrinės ir Rytų Europos reikalų žinovo, daugelio publikacijų šia tematika autoriaus , Lilio universiteto profesoriaus Renė Martelio (René Martel) (1893- 1972) knyga atskleidžia tikrąjį, nepridengtą diplomatinio etiketo, Vakarų požiūrį į Lenkiją, jos istoriją, visuomeninę ir ekonominę raidą. Tarpukario Lenkija parodoma kaip naujasis tautų kalėjimas, anachronizmas, priešingas po I Pasaulinio karo šiame regione sklandžiusiai tautų išsivadavimo dvasiai, paneigiami XX a. antrajame – trečiajame dešimtmečiuose Prancūzijoje gyvavę mitai apie Lenkiją kaip patikimą sąjungininkę Rytuose. R. Martelio prognozės dėl Lenkijos visiškai pasitvirtino jau netolimoje ateityje. Ši knyga – puikus tarpukario realijų regione šaltinis, padedantis geriau suprasti ir šiandieninės Lenkijos…

Šios knygos puslapiuose atskleidžiama dramatiška vyskupo ir Tėvynės nepriklausomybės puoselėtojo Justino Staugaičio gyvenimo istorija per kelias skirtingas epochas: carinės Rusijos priespauda, kaizerinės Vokietijos okupacija, lietuvių ir lenkų konfliktai, atkuriant jų valstybių nepriklausomybę, autoritarinis Antano Smetonos valdymas, dvi – sovietinė ir nacių – okupacijos. Skirtingos epochos, skirtingi išbandymai, tačiau vienas ir tas pats apsisprendimas tarnauti Tėvynės visų žmonių dvasinei ir medžiaginei gerovei, jų išganymui bei Tėvynės laisvei ir nepriklausomybei. Tarnauti net tada, kai viskas atrodo jau prarasta, net beviltiškiausioje situacijoje nebijant prarasti, pražudyti save.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras