Remtasi uždraustais Podolsko archyvais Antony Beevoras garsus britų istorikas, rašytojas, vienas iš kelių archyvų tyrinėtojų, spėjęs pasinaudoti po 1991-ųjų trumpam atsivėrusiais Podolsko archyvais. Vėliau prie jų prieiti nepavyko net rusų istorikams. Podolsko archyve esantys pranešimai apie Stalingrado mūšį yra smulkūs ir išsamūs, mat Stalinui taip rūpėjo mūšio rezultatai, kad reikalavo grynos tiesos. „Parašyti šią knygą paskatino sumanymas atskleisti kariuomenės išgyvenimus abiejose fronto pusėse, derinant juos su įprastu istoriniu pasakojimu ir remiantis įvairialype nauja, ypač Rusijos archyvuose esančia medžiaga. Šaltinių įvairovė labai svarbi siekiant perteikti iki tol neregėtos kovos tikrovę, jos poveikį tiems, kurie pateko į tą sūkurį ir neturėjo vilties išsigelbėti. Knygos šaltiniai apima karo meto dienoraščius, kapelionų pranešimus, asmeniškus…

…be 1937 metų Maskvos neįmanoma suprasti, ką Europai reiškė XX amžius.Karl Schlögel (Karlas Šliogelis, g. 1948 m.) – vokiečių istorikas. Pagrindinė jo tyrimų sritis – Rytų Europos istorija. Jo veikalai bvo apdovanoti daugeliu prestižinių premijų, tarp jų – Sigmundo Freudo premija už mokslinę prozą (2004 m.), Leipcigo knygų mugės premija, skirta Europos santarvei (2009 m.) Šiuo metu jis dėsto Rytų Europos istoriją Europos universitete Frankfurte prie Oderio. „Teroras ir svajonė. Maskva 1937“ – monumentalus veikalas, skirtas Sovietų Sąjungos sostinei, kai Stalino diktatūra buvo pasiekusi savo apogėjų. Teroro uraganas užvaldo visuomenę, suparaližuoja ją ir visiškai sugriauna. Karl Schlögel kantriai ir tiksliai rekonstruoja stalininio režimo augimą ir tapsmą visuotiniu, totaliniu siautėjančiu teroru,…

Apie Antrąjį pasaulinį karą parašyta daugiau knygų nei apie kokį nors kitą istorinį įvykį ir, žinoma, kyla klausi mas, kam reikalinga dar viena. Atsakymų į šį klausimą yra ne vienas. Robertas Petrauskas – istorikas, besispe­cializuojantis XX a. istorijos srityje, sukaupęs ir apibendrinęs daugybę duomenų iš naujausių šaltinių bei archyvinės medžiagos, bando į juos atsakyti savo knygoje. Tik dabar, praėjus 70 metų nuo karo pradžios, galima pamėginti atkurti tikrąjį, objektyvų vaizdą. Atverti (nors ir ne visi) archyvai leidžia mums pamatyti kur kas tikresnį paveikslą nei tas, kuris mums buvo piešiamas daugelį metų. Istorija niekada nebūna juoda arba balta. Šioje knygoje – visos spalvos ir net jų atspalviai. Tai ne sovietinė, ne vakarietiška, ne…

„Lietuvos karyba“ – monografija apie Lietuvos karybos istoriją nuo senovės baltų laikų iki XXI amžiaus. Čia populiariai ir glaustai pristatoma atskirų laikotarpių Lietuvos kariuomenės struktūra bei karybos ypatumai, apibūdinama ginkluotė, žymiausi fortifikacijos statiniai, aprašomi reikšmingiausi mūšiai ir žymiausių karvedžių personalijos. Leidinys gausiai iliustruotas originaliais mūšių ir karvedžių paveikslais, archeologiniais radiniais, istorinėmis nuotraukomis bei rekonstrukcijų vaizdais.Knyga skiriama visiems, besidomintiems Lietuvos karybos istorija.   Maketo dailininkas Kęstutis Vasiliūnas.   Prekinis ženklas: Šviesa

Istorinė apžvalga, informacija apie Lietuvai ir Vilniui nusipelniusius žmones, kurių vardais pavadintos gatvės, pateikiami gatvių sąrašai pagal seniūnijas su žemėlapiais.Prekinis ženklas: Charibdė

Lietuvos pilys. Pamiršti jų statytojų vardai, ištrinti čia gyvenusių didikų bei jų tarnų pėdsakai. Pilys visais laikais nestokojo rašytojų romantikų, dvasininkų, mokytojų dėmesio. Legendos apie pilių įkūrėjus, valdovus, gynėjus, užkeiktus lobius ar užgriuvusius požemius. Tokie pasakojimai žmonių lūpomis keliauja iš kartos į kartą. Šis filmas skirtas visiems, pasirengusiems dar kartą atrasti patį didingiausią mūsų šalies praeities turtą – pilis.Prekinis ženklas: Didakta

Būdviečių parapijos kunigo Teodoro Lepnerio kūrinys „Prūsų lietuvis“ supažindina mus su XVII a. Mažosios Lietuvos lietuvių gyvenimo būdu, kalba, apranga, mitybos įpročiais, tikėjimu, muzika ir krikštynų, vestuvių bei laidotuvių papročiais.Šit tekstas laikomas antru reikšmingiausiu po Mato Pretorijaus „Prūsijos įdomybės arba Prūsijos regykla“ etnografiniu veikalu apie lietuvininkus. Penkiolikos skyrių knygą Lepneris parašė 1690-aisiais – vos metams likus iki mirties. Mokslininkų bendruomenėje iki šiol buvo paplitę tekstai iš 1744 m. Dancige išspausdintos knygos su dedikacija kurfiurstienei Sofijai Šarlotei ir nespalvota litografija. Antrasis šio veikalo leidimas išėjo Tilžėje 1848 m.Teodoras Lepneris vienas pirmųjų aprašė Prūsų lietuvių kultūrą ir kalbą. Griežtasis dvasininkas gana kritiškai nusakė lietuvininkų valstiečių gyvenimo būdą, mėgindamas įtikinti Prūsijos valdovus, kad būtina stiprinti…

1941 metų birželio 22 dieną nacistinei Vokietijai užpuolus Tarybų Sąjungą, Lietuvoje iš karto pradėjo veikti 1940 metų rudenį įkurtos ir glaudžiais susijusios su Vokietijos žvalgybos tarnybomis pogrindinės nacionalistinės organizacijos – Lietuvos aktyvistų fronto – ginkluotos formuotės. Lietuvos istoriografijoje šie įvykiai įvardijami kaip Birželio sukilimas.Tą patį 1941-ųjų birželį, prieš savaitę iki nacistų įsiveržimo, tarybinė valdžia atliko masinę „antitarybinio elemento“ deportaciją iš Lietuvos. Birželio 14 dieną VSLK-VRLK tarnybos suėmė 17,7 tūkstančio žmonių. Maždaug 5 tūkstančius nukreipė į GULAG’o lagerius, beveik 12,5 tūkstančio (tarp jų moteris ir vaikus) – ištrėmė į atokius TSRS rajonus.„Birželio sukilimas“ ir 1941 metų deportacija kelia daug klausimų. Kokia yra Lietuvos aktyvistų fronto veiklos ir 1941 metų birželio 14…