Kuo PALIKIMAS skiriasi nuo kitų V klasės istorijos vadovėlių?Pirma, norėta pateikti alternatyvą ligi šiol naudojamiems penktokų istorijos vadovėliams. Todėl pasirinktas teminis, o ne chronologinis medžiagos komponavimo principas. Lietuvos istorija pateikiama tokiais pjūviais, kaip „Valstybė ir tauta“, „Kovos ir taika“, „Darbai ir ūkis“, „Kasdieninis gyvenimas“,„Menas, mokslas ir švietimas“, „Religija“ ir pan.Antra, kiekvieno atvarto pradžioje pateikiami keli įvadiniai klausimai, kurie padės suprasti esminius temos dalykus. Kiekvienas paragrafas baigiamas apibendrinimu Pagalvokime ir padarykime, O namuose. Čia — užduotys žinioms taikyti, ypač naudojantis vaizdine medžiaga. Šios užduotys skatina mokleivį vadovėlyje pateiktą medžiagą patikrinti, papildyti, savo gyvenamojoje aplinkoje, pamokoje įgytus gebėjimus taikyti praktiškai, tiriant gimtos, pažįstamos aplinkos istorinį, kultūrinį paveldą. Todėl vadovėlis ir pavadintas „Palikimu“.Paragrafų…
Gelgaudiškis. II dalis
Gelgaudiškis – 23-ioji dviejų dalių Lietuvos valsčių serijos monografija, kaip ir visa serija, dedikuojama Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), taip pat Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018), Gelgaudiškio 500 metų jubiliejui (1504–2004), kitoms svarbioms reikšmingų šalies istorijos įvykių sukaktims.Šiame bemaž visą dešimtmetį rengtame leidinyje 64 autoriai 125 straipsniuose išsamiai pristato buvusio Šiaurės Sūduvos Gelgaudiškio valsčiaus gamtą, istoriją nuo seniausių laikų, tradicinę kultūrą, žodinį palikimą, žymesnius krašto žmones.Svarbią vietą knygoje užima Gelgaudiškio dvaro istorija, plačiai apžvelgta buvusio valsčiaus senųjų kaimų praeitis, skelbti netikėtai aptikti šių vietovių rinkėjų ir rinkikų sąrašai (1927), čia gyvenusių žmonių atsiminimai. Nemažai dėmesio skirta XX a. įvykiams, pasauliniams karams, okupacijoms, tremtims, rezistencijai, nelengvam keliui į dabartį. Straipsniai gausiai iliustruoti istorinėmis…
Liepsnojantis Vilnius. Liudininkų prisiminimai
1944 m. kovą A. Hitleris pasirašė įsakymą dešimtis karą pralaiminčios imperijos miestų paversti neįžengiamomis tvirtovėmis – „Fester Platz“. Į jų sąrašą pateko ir Vilnius.Tų pačių metų liepą miestui teko išgyventi visą karo siaubą. Savaitę trukę mūšiai paliko gilius randus namų sienose, tačiau dar gilesni randai liko išgyvenusiems žmonėms. Šioje knygoje surinkti jų pasakojimai – tai liudijimas apie dienas, kai gerai pažįstamos sostinės gatvės tapo pragaru. Abiejose fronto pusėse kovojusių karių prisiminimai iliustruojami gausia archyvine medžiaga: unikaliomis fotografijomis, dokumentais, kino kronikų kadrais, aeronuotraukomis ir archeologinių tyrimų rezultatais. Beviltiška gynyba ir sunkus puolimas, kruvini mūšiai siaurose senamiesčio gatvelėse, apsuptis, prasiveržimas ir belaisvių lagerio kasdienybė. Visa tai – lūpomis žmonių, praleidusių tas lemtingas dienas liepsnojančiame Vilniuje.Prekinis ženklas: Briedis
Mikaldos pranašystės
Sabos karalienė Mikalda, gyvenusi 578 metais prieš Kristaus gimimą, turėjo stebuklingą pranašavimo galią. Ji savo pranašystes buvo surašiusi į devynias knygas. Deja, visos pranašystės iki mūsų dienų neišliko. Anot legendos, Mikalda per savo pasiuntinę knygas pasiūlė įsigyti Romos imperatoriui už labai didelę kainą. Kiti tekstai pasakoja, kad knygos buvo bandomos parduoti daug vėliau, jau po karalienės Mikaldos mirties.Prekinis ženklas: Kalendorius
Raudonasis žaibo karas
Žymus Baltarusijos publicistas ir istorikas Vladimiras Bešanovas (g. 1962 m.) knygoje „Raudonasis žaibo karas“ argumentuotai, išsamiai ir įtaigiai aprašo Lietuvos bei kitų Baltijos šalių, Lenkijos ir dalies Rumunijos okupavimo mechanizmą. Remdamasis akivaizdžiais faktais, V. Bešanovas demaskuoja ir mūsų dienomis Rusijos valdžios aktyviai skleidžiamą okupacijos neigimo melagingumą.Knygoje „Raudonasis žaibo karas“ išryškėja, kad SSRS pasirašė vadinamąjį Ribentropo–Molotovo paktą jokiu būdu ne taikiais tikslais, o ketindama nedelsiant žaibiškai okupuoti kaimynines šalis. Tai nenuneigiamai patvirtina tuoj po to prasidėjusi Sovietų Sąjungos brutali karinė ekspansija, kurios aukomis tapo ir visos trys nepriklausomos Baltijos valstybės, tarp jų – Lietuva.V. Bešanovas yra parašęs net trylika knygų, kai kurios jų tapo bestseleriais. „Raudonasis žaibo karas“ – papildyta 330…
Antrasis pasaulinis karas
ANTRASIS PASAULINIS KARASILIUSTRUOTAS ISTORIJOS VADOVASPrasidėjęs 1939 m. rugsėjį žaibo kirčiu Lenkijai ir priartėjęs prie dramatiškos atomazgos 1945-aisiais, kai ant Hirosimos ir Nagasakio buvo numestos atominės bombos, Antrasis pasaulinis karas sukrėtė ir pakeitė visą pasaulį. Šešerius metus trukusi pasaulinė katastrofa dokumentiškai įtaigiai atskleidžiama šioje knygoje, parengtoje bendradarbiaujant su Imperijos karo muziejumi Londone.Vienas žymiausių Antrojo pasaulinio karo istorikų Richardas Overy, garsus Ekseterio universiteto istorijos profesorius, išleidęs 20 knygų apie Antrąjį pasaulinį karą, svarbiausius įvykius pateikia glaustai, pasitelkdamas žemėlapius, nuotraukas, slaptus dokumentus ir atgaivindamas didingą istoriją.išsami KARO EIGA 1939–1945 mETAISdaugiau nei 1000 nuotraukųper 50 specialiai PARENGTŲ žemėlapiųSvarbiausių karo dalyvių biografijos Prekinis ženklas: Alma littera
Rasės samprata istorinėje antropologijoje
Šioje knygoje nagrinėjamos žmogaus biologinės istorijos problemos, susijusios su rasės sąvoka. Iš pradžių skaitytojas trumpai susipažindinamas su antropologijos mokslinių tyrimų objektu ir pagrindiniais metodais, sužino, kas yra istorinė antro¬pologija. Toliau detaliai nagrinėjama rasės sąvoka ir apibrėžimas, ypač akcentuojant rasės sampratos įvairovę ir kitimą mokslo istorijoje. Išsamiai išdėstomi įvairūs dau¬giau ar mažiau žinomi rasių skirstymo variantai, pateikiami rasių kilmės metmenys, aprašomi biologiniai ir socialiniai rasogenezės veiksniai. Daug dėmesio autorius skiria rasės ir tautos santykiui, nes šie du terminai neretai painiojami. Detaliai ir kartu kritiš¬kai aptariamos įvairios rasizmo apraiškos, jų kilmė ir mokslinė samprata, pateikiami UNESCO dokumentai rasės, rasizmo ir rasinių prietarų klausimais. Po šios daugiau globalaus pobūdžio metodologinės dalies autorius pereina…
„Taiga“ taigoje
1949 m. tremties metu grupė Šiaulių apylinkių gyventojų buvo ištremta į Irkutsko srities Alzamajaus rajoną, apgyvendinta į miško kirtimo barakus Vesioloje gyvenvietėje. Du Šiaulių J. Janonio vid. mokyklos abiturientai, taip ir nespėję išlaikyti brandos egzaminų – Vytenis Rimkus ir Juozas Balčiūnas tremtyje 1949-1951 m. išleido rankraštinį laikraštuką „Taiga” (5 numerius), už kurį 1951 m. Irkutske buvo nuteisti po 25 metus kalinimo lageriuose. Už bendravimą nuteistos Elena Rimkutė – 10 metų ir Veronika Vitkauskaitė – 8 metams lagerio. Sumažinus bausmę ir panaikinus tremtį visi grįžo į Lietuvą. 2012 m. iš Irkutsko archyvo buvo atgauta originali baudžiamoji medžiaga (5 numeriai „Taigos” ir 3 eilėraščių bloknotai). Knygoje ši medžiaga reprodukuojama, dedama įžanga, dokumentų…
Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
Norėdami svečius iš užsienio supažindinti su savo nacionaline virtuve, dažniausiai juos vaišiname didžkukuliais. Tačiau ar tikrai esame teisūs Lietuvos kulinarines tradicijas siedami su bulviniais patiekalais?Ši knyga – tai kulinarinė kelionė po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, atskleisianti, ką valgė ir gėrė Lietuvos didikai bei valstiečiai, kaip formavosi Lietuvos nacionalinė virtuvė ir kokius patiekalus iš tiesų turėtume vadinti nacionaliniais. Autorius, remdamasis istoriniais metraščiais, istorinėmis kulinarinėmis knygomis ir savo archeologiniais tyrimais, išplečia Lietuvos kulinarijos paveldo ribas ir atskleidžia, jog senovės lietuvių virtuvė buvo gausi ne tik bulvinių patiekalų, bet ir įvairių žvėrienos, daržovių, grūdinės kultūros valgių, gardžiausių desertų ir gėrimų. LDK valdovų stalai mažai kuo tesiskyrė nuo įtakingiausių Europos karalių.Skaitytojai ras ne tik…
Vilniaus pilys. Istorija, statyba, architektūra
Vilniaus pilys – Žemutinė ir Aukštutinė – tyrėjų dėmesį traukė nuo seno. Jau XIX a. paskelbta nemažai mokslinių straipsnių ir didesnių veikalų apie Vilnių, kuriuose pateikta šiek tiek duomenų ir apie Vilniaus pilis, jų pastatų architektūrą bei kūrėjus. Tačiau daugiausia dėmesio buvo skiriama Vilniaus katedrai; apie ją XIX a. pabaigoje–XX a. parašyta keletas monografijų, išleista populiarių leidinėlių. Tačiau iki šiol didesnės apimties darbų apie Vilniaus pilis, jų gynybinę sistemą, kitus pilių pastatus parengta nebuvo.Šiame veikale apie Vilniaus pilis apibendrinama ir susisteminama sukaupta pilių pastatų architektūros ir istorijos tyrimų medžiaga, ji įvertinama, iš šiuolaikinio mokslo pozicijų periodizuojami Žemutinės ir Aukštutinės pilies pastatus pagal stilius, apžvelgta pilių gynybinės sistemos raida, analizuojamas jų…