Metraštyje skelbiami svarbiausi 2013 metų pirmojo pusmečio Lietuvos istorikų darbai, istorijos šaltinių publikacijos, naujausių istorijos knygų recenzijos, anotacijos bei aptariamos mokslinės konferencijos.Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla

Neabejotina, kad kultūra yra pagrindinė ugdymo terpė, o ugdymas – kultūros tęstinumo garantas. Tačiau ši sąsaja nėra tokia paprasta, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio, ypač jei kultūros, ugdymo ir tradicijos jungtį suprantame ne kaip statišką duotybę, o kaip daugialypius, kintančius, lanksčius fenomenus, kurių turinį pripildo ir subjektyvios, su visuma ne visuomet sutampančios detalės. Todėl monografijos skaitytojas kviečiamas ne tik pasinerti į detalų, kasdieniais pavyzdžiais iliustruotą inkultūracijos XX a.–XXI a. pradžios Lietuvoje aprašymą, bet ir savaip jį interpretuoti. Prekinis ženklas: Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto leidykla

Knygoje pateikiamas reikšmingas lenkų istoriko Jano Seredykos mokslinis tyrimas, sulaukęs ne tik Lenkijos mokslininkų pripažinimo, bet ir visuomenės dėmesio. Čia atskleidžiamas svarbus senosios Lenkijos papročių istorijos epizodas platesniame istoriniame kontekste, pristatomi XVII a. pr. diduomenės papročiai ir kasdienis gyvenimas. Nagrinėjamas didingos Biržų ir Dubingių šakos Radvilų giminės kunigaikštytės Zofijos Radvilaitės ir plikbajorio Stanisławo Tymińskio (kunigaikštytės vyro, LDK didžiojo maršalkos Kristupo Dorohostaiskio tarnautojo) meilės romanas, atskleidžiami pagrindinių veikėjų likimai.Prekinis ženklas: Edukologija

Knygoje analizuojamas žemėlapiuose pažymėtas Lietuvos administracinis teritorinis suskirstymas. Jis detaliau pradėtas žymėti tik XVII amžiuje bei tebebraižomas ir dabar. Administracinis suskirstymas atspindi to laikmečio politinę, socialinę ir kitokią valstybės sanklodą, jos santykius su gretimomis valstybėmis. Administracinis suskirstymas yra vienas iš valdžios svertų valdant valstybę ar imperiją. Prekinis ženklas: Gairės

Jei nebūtų Europos, ar ji neišvengiamai būtų išrasta? Kada ir kaip kilo Europos idėja? Ar gali europinis tapatumas tapti kolektyviniu, gebančiu mesti iššūkį neatsiejamoms nacionalizmo jėgoms netapdamas nei vartotojiška, nei oficialia anoniminių institucijų kultūra? Į šiuos ir kitus aktualius klausimus šioje studijoje mėgina atsakyti garsus kultūros istorikas.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Šiame veikale Kantas, vadindamas savo antropologiją pragmatine, skiria ją nuo „fiziologinės antropologijos“, tiriančios tai, kuo „žmogų padaro gamta“. Pragmatinės antropologijos objektas – tai, kuo žmogus, kaip laisvai veikianti būtybė, „pats save padaro“, ji sutelkia dėmesį į tas žmogaus savybes, kurios daugiau ar mažiau priklauso nuo jo valios. Kantas analizuoja žmogaus gebėjimą pažinti pasaulį ir patį save, aptaria žmonių charakterių ypatybes, jų polinkius, juos valdančias aistras ir afektus, gvildena, kas žmogui kliudo arba padeda realizuoti jo, kaip protingos būtybės, esmę. Teorinius samprotavimus jis papildo daugybe pavyzdžių ir praktinių patarimų.Prekinis ženklas: Margi raštai

Knygos autoriai: Nadežda Morozova, Jurijus Novikovas, Mari-Liis Paaver, Grigorijus PotašenkoSudarytojai: Nadežda Morozova, Grigorijus PotašenkoKnyga Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė yra straipsnių rinktinė, kurioje supažindinama su XVII a. 2 pusės–XXI a. pradžios Lietuvos sentikių istorija ir kultūra. Pristatomas daugiau kaip 300 metų Lietuvoje gyvuojančios sentikių tradicinės bendruomenės dvasinis ir materialusis kultūros paveldas – istorija, knygų kultūra, folkloras ir ikonų tapyba. Knygą sudaro keturios dalys, kuriose aprašomi atskiri daugialypės Lietuvos sentikių kultūros aspektai.Ji gausiai iliustruota nuotraukomis, reprodukcijomis, piešiniais, žemėlapiais. Skiriama Lietuvos kultūros paveldo specialistams, istorikams, dailėtyrininkams bei religijų tyrinėtojams, dėstytojams, mokytojams, studentams ir kitiems skaitytojams, kurie domisi daugiaetninės Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo klausimais.Knyga skiriama Lietuvos sentikių bažnyčios 300 metų paminėjimui.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

V. Suvorovo „Sutriuškinimas“ – tai trečioji trilogijos „Paskutinė Respublika“ knyga skirta neišsemiamiems klausimams: kodėl Stalinas pralaimėjo karą, kodėl Antrasis pasaulinis karas Sovietų Sąjungai baigėsi pergale, kuri pasirodė esanti blogesnė nei bet koks pralaimėjimas ir kt.Viktoras Suvorovas – profesionalus žvalgo V.B. Rezuno slapyvardis. 1978 m. jis pabėgo į Didžiąją Britaniją. Sovietų Sąjungoje buvo nuteistas mirties bausme.  Trumpa ištrauka:Hitleris kalbėdavo viena, o darydavo kita.Kaip ir Stalinas.Hitleris pradėjo valdyti šūkiu ”Vokietija nori taikos”.Paskui jis užgrobė pusę Europos.Stalinas kovojo už ”kolektyvinį saugumą” Europoje, tam negailėjo nei jėgų, nei lėšų.Po to jis užgrobė pusę Europos.Pasaulis nekentė Hitlerio ir atjautė Staliną.Hitleris užgrobė pusę Europos, tad visas likęs pasaulis paskelbė jam karą.Stalinas užgrobė pusę Europos, bet visas pasaulis…

Žydų kilmės prancūzų istorikas Henri Minezeles, aprėpdamas platų istorinį kontekstą – nuo lenkmečio iki XX a. pabaigos, pateikia socialinę-psichologinę Vilniaus žydų santykių su daugiataute miesto bendruomene analizę, atskleidžia litvako psichologijos genezę, spalvingai aprašo tragišką Vilniaus geto gyvenimą, taip pat ir kultūrinio, panoramą, kelia litvakų kultūros išlikimo ir likimo klausimą.Prekinis ženklas: Kronta

Dešimtas Lietuvos istorijos tomas Nepriklausomybė (1918-1940 m.) – tai originali interpretacija, skirta moderniajai Lietuvos valstybei. Nepriklausomybė ir socialinė pažanga buvo pagrindinė jos idėjinė politinė programa. Tačiau Lietuva gyveno didelio vidinio bei išorinio spaudimo aplinkybėmis, todėl nesusidarė sąlygos susiformuoti demokratijai ir visavertei valstybės nepriklausomybei.Šioje studijoje į tarpukario Lietuvos valstybę bei visuomenę žvelgiama ne kaip į baigtinę vertybę, o kaip į procesą – nors jis lėmė rimtus vidinius ir išorinius prieštaravimus, vis dėlto neprarado perspektyvos. Studija parengta vadovaujantis dviem hipotezėmis: pirma, nepriklausoma nacionalinė Lietuvos valstybė buvo ne atsitiktinumas, o dėsningas bendrų pasaulinių bei regioninių procesų padarinys; antra, patyrusi daugybę problemų, ji tapo reikšmingu paveldu tiek lietuvių tautai, siekiančiai objektyvių ir subjektyvių politinės…