Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Merkinei 1569 m. gruodžio 7 d. suteikė savivaldos arba Magdeburgo teises, paskyrė miesto vaitą, buvo išsirinktas magistratas, tad turėjo būti pradėti rašyti ir miesto aktai. Deja, pačių seniausių miesto aktų knygų neišliko. Čia skelbiamos Merkinės miesto aktų knygos (saugoma Lietuvos valstybės istorijos archyve – SA 5845) dokumentai apima 1598 m. pabaigą – 1627 m. pradžią, bet 1606–1608 m. dokumentų joje iš viso nėra. Šioje gerokai aplamdytoje, sulietoje vandeniu knygoje vieni lapai sunkiai perskaitomi (vietomis tekstas išblukęs), kitų nutrupėję kraštai, kampai ar galai, kai kurie lapai išplėšti. Joje drauge įrišti miesto tarybos (magistrato) 1598–1605 m. aktai (čia 1–175 numeriai) ir vaito bei suolininkų 1609–1627 m. aktai…

Adolfo Šapokos (1906-1961) pirmame Raštų tome publikuojami Vilniaus miesto istorijos tyrinėjimai – straipsniai, recenzijos, studijos (iš dalies skirtingos lietuvių ir anglų k.), sintezės, šaltinių publikacijos – iš viso 11 skirtingos apimties ir pobūdžio tekstų. Prekinis ženklas: Edukologija

Mokymo priemonėje apžvelgiama I-XV amžių Bažnyčios istorija.Prekinis ženklas: Edukologija

E. H. Gombricho „Pasaulio istorija jaunam skaitytojui“ vos pasirodžiusi sulaukė didžiulio populiarumo kaip pagalbinė priemonė ruošiantis istorijos pamokoms. Ją išsyk pamėgo istorija besidomintys vaikai ir suaugę. Išversta į kelioliką pasaulio kalbų, knyga aktuali ir šiandien. Autorius jaunajam skaitytojui suprantama kalba, patraukliai ir gyvai, aiškina sudėtingiausias istorines problemas, išskleisdamas prieš jį plačią ir kupiną nuostabiausių įvykių pasaulio istorijos panoramą. Knyga ypač vertinga tuo, kad ji ne tik suteikia istorinių žinių, bet ir moko bei skatina mąstyti, daryti istorines išvadas. Perskaičius šią knygą, sunku likti abejingam istorijos mokslui. Ji kaip upė, kurios srovė apglėbia ir nusineša kartu į istorinę praeitį.Prekinis ženklas: Žara

Ši knyga – tai gyva istorija. Skaitytojas įtraukiamas į Vilniaus gyvenimo šurmulį nuo pat pirmosios eilutės. Ketverių metų seimo ir Gegužės 3-iosios konstitucijos apibrėžtą tautos identitetą vilniečiams, J. Jasinskio vadovaujamiems, pavyko įteisinti pergale, bet nepavyko priešo apgulties atlaikyti. Ir po pralaimėto sukilimo, caro administracijai griaunant miesto gynybinę sieną ir vartus, gyvenimas vis dėlto kunkuliavo. Šalia sienos ir buvusių vartų, šalia karmelitų vienuolyno kūrėsi, gyveno ir dirbo pačių įvairiausių tautybių ir socialinių sluoksnių vilniečiai, įvairiausių cechų meistrai ir amatininkai. Rūdninkų gatvė visada knibždėte knibždėjo. Valdos buvo perkamos, paveldimos, parduodamos. Remiantis senaisiais dokumentais, visiškai aišku, kad visada buvo prestižo reikalas turėti šioje gatvėje savo valdą, nors išlaikyti ją niekada nebuvo paprasta –…

Degradavusio, nuo medikamentų priklausomo psichopato Adolfo Hitlerio paveikslas vis dar gajus ir priskiriamas prie neblėstančių „didžiojo vokiečių nacijos gelbėtojo“ mitų. Tokį ilgalaikį domėjimąsi ir atsirandančias vis naujas teorijas apie žmogaus, sumaniusio pragaištingiausią žmonijos istorijoje karą, prigimtį paaiškinti ir pagrįsti, be abejo, paprasta: kas įsako išžudyti milijonus nekaltų būtybių, būtinai turi būti ligonis, žinoma, psichinis.Karas baigėsi, praėjo keturi mėnesiai. Asmeninis Hitlerio gydytojas, profesorius, medicinos mokslų daktaras Theodoras Morellas kameros draugui chirurgui, profesoriui ir medicinos mokslų daktarui Karlui Brandtui pasakoja, kad fiureris niekada nesirgo. Tokia žinia nustebina „eutanazijos“ specialistą, atsakingą už daugelį žudynių, kurias uoliai vykdė fiurerio parankiniai. Asmeninis gydytojas neva pasistengęs ir „galutinai pripumpavęs“ „mylimąjį fiurerį“ reikalingų vaistų dozių, o atbudus…

„Ar išmokome istorijos pamoką!? Deja, vienur ar kitur galime išgirsti svarstant apie „istorinę Stalino diktatūros naudą“. Stalinas pristatomas kaip „tėvynės gelbėtojas“, jo glamūrinį paveikslą pastoviai bando prakišti į plakatus ir išstatyti visuotinei apžvalgai. Pergalės dienos išvakarėse Atgimstančiam mitui apie „išmintingą, artimą ir mylimą“  gali sutrukdyti tik daugybe  dokumentų pagrįsta, tiksli istorinė tiesa apie jį – tironą ir žudiką“, – rašo N. Petrovas.Autoriaus knygoje remiantis dokumentais pasakojama apie sovietų VČK-OGPU-NKVD-KGB nusikalstamą veiklą – nuodų bandymus su žmonėmis, sufabrikuotas automobilių avarijas, politines žmogžudystes, neįtinkančių žmonių kankinimą ir naikinimą.  Mokslų daktaras Nikita Petrovas (g. 1957 m.) – rusų istorikas, daugybės knygų, straipsnių autorius.N. Petrovas dalyvauja demokratinio mokslinio-informacinio ir švietėjiško visuomeninio centro  „Memorialas“ veikloje,…

Knygoje skelbiamuose straipsniuose apžvelgiami įvairūs Prancūzijos lietuvių istorijos tarpsniai ir įvykiai, Prancūzijos bendruomenės raida nuo tolimiausių jos ištakų, analizuojama įžymių Prancūzijos lietuvių kultūrinė ir visuomeninė veikla, didelį dėmesį skiriant tautinės tapatybės išsaugojimo tolimame nuo Lietuvos krašte temai. Daugiausia spausdinama Lietuvoje gyvenančių tyrinėtojų straipsnių, tačiau nevengiama pažvelgti į lietuvių išeivių gyvenimą tarsi iš vidaus – taip lengviau pažinti Prancūzijos lietuvių bendruomenę, atsiskleidžiančią tikrąja savo esme iš dokumentų ir nuotraukų, iš atsiminimų fragmentų ar pokalbių spaudoje su žymiais Prancūzijos lietuvių kultūros veikėjais. Autoriai tikisi, kad ši knyga paskatins gilesnes ir visapusiškesnes lietuviškosios savasties Prancūzijoje studijas.–Sud. Linas SaldukasPrekinis ženklas: Versus aureus

Ši knyga – trumpa pasaulio archeologijos raidos apžvalga. Tai pirmasis darbas lietuvių kalba, skirtas pasaulio archeologijos istorijaiapibendrinti. Daugiausia dėmesio teikiama senojo pasaulio: Europos, Azijos ir Šiaurės Afrikos, archeologijos istorijai. Tačiau minimi ir kitų regionų archeologiniai tyrimai, atradimai, metodų taikymas ir archeologijos teorija. Ši knyga yra tik trumpas ilgos ir įvairialypės archeologijos raidos įvadas ir paskata kur kas plačiau ir giliau studijuoti archeologijos istoriją.Šiuolaikinė archeologija susiformavo per šimtmečius. Knygoje siekta parodyti archeologijos kaitą amžių tėkmėje, jos situaciją įvairiais laikotarpiais ir išryškinti svarbius atradimus, turėjusius įtakos tolesnei jos raidai. Šiuo metu archeologija yra vis dar sparčiaibesivystanti disciplina, tyrinėjanti įvairius praeities žmogaus būties aspektus.Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla

1938 m., minint 15-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, buvo išleistas almanachas „Kovos keliais“, kurį sudarė Klaipėdos krašto visuomenės ir politikos veikėjas Jonas Vanagaitis. Leidinyje buvo išspausdinta apie 80 straipsnių apie Mažosios (Prūsų) Lietuvos istoriją nuo XVI a., o daugiausia dėmesio buvo skirta 1923 m. sausio mėnesio įvykiams Klaipėdos krašte. Jame taip pat pateikta istorinių nuotraukų, statistinių rodiklių ir to meto firmų reklamų.  Naujajam leidimui įžanginius straipsnius apie Jono Vanagaičio kultūrinę ir politinę veiklą parašė Klaipėdos universiteto istorikai doc. dr. Silva Pocytė ir prof. dr. Vygantas Vareikis.Prekinis ženklas: Petro ofsetas