The focus of the studies and essays, written the 1960’s and 1970’s, is on the Lithuanian Communist Party, its social and political composition, the structure of power, the character of top leaders and their role not only in administering the republic, but also on the impact on the All-Union politics. This particular focus on the politics in a Soviet republic is in a way to redress the balance of Western scholarship, which heavily favored studies of politics in the Kremlin, missing to a significant degree the diversity of Soviet society, the diversity among the republics and their particular interests. Autonomist, nationalist and religious interests played increasingly an important political role.The…

Victor H. Mair, Erling Hoh „Tikroji arbatos istorija“ – antroji maisto kultūrai skirtų leidinių serijos knyga, pirmoji išleista 2007 metais – Sophie D. Coe, Michael D. Coe „Tikroji šokolado istorija“.Neaprėpiama ir įspūdinga arbatos kelionė visuomet gerokai apsunkindavo užduotį jos istorijos rašytojams. Turint galvoje arbatos botanines ir gydomąsias savybes, su ja susijusius religinius, kultūrinius, ekonominius, antropologinius, socialinius, politinius aspektus, giliausią senovę siekiančias šaknis, visišką atstumų bei kalbos barjerų nepaisymą, toji užduotis daugybę gijų susieti į vientisą, eiliniam skaitytojui suprantamą pasakojimą visuomet atrodė gan bauginanti ir Vakarų, ir Rytų rašytojams. Nepaisant to, pasaulio bibliotekų saugyklose, interneto archyvuose sukaupta šūsnys knygų bei žurnalų su skrupulingais, aistringais poetų, istorikų, mokslininkų bei humanistų darbais, kurių kiekviename stengtasi atversti vieną…

Ukrainos „lietuviškosiose“ žemėse per du šimtus metų trukusią Lietuvos epochą buvo sukurta dalykų, kuriuos galime laikyti ne tik Ukrainos, bet ir visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos paveldo dalimi. Visų pirma tai Voluinės ir Podolės paminklai: Vladimiro, Lucko, Kremenecio, Podolės Kameneco, Ostrogo, Oleskos, Dubno pilys ar šventyklos. Dažnai šį Lietuvos epochos paveldą yra paslėpę vėlesnių laikų klodai, tačiau ir po Liublino unijos, kai Ukrainos žemės jau nepriklausė tiesiogiai LDK, lietuviškos kilmės didikai kūrė rezidencijas Lietuvos epochoje įgytose valdose. Reikšmingiausi pavyzdžiai – Radvilų Olyka ir Chodkevičių Mlynivas Voluinėje. Visa tai puikiai atspindi LDK tautų ir regionų saitus. Drįstume manyti, kad apie šį paveldą, nors ir fragmentiškai, buvo žinoma. Žinojome, kad Kijevo Rusios laikais…

Jeigu nesate abejingas Europos istorijai, o Europos istorija yra ne kas kita, kaip tik ištisa krikščionybės istorija, prieš jūsų akis atsivers paslaptingas ankstyvosios krikščionybės ir vėlyvosios antikos pasaulis. Epocha, kai ne tik valstiečiai, bet ir imperatoriai patiria regėjimų, kai moterys ryžtasi baisioms kančioms, bet neišsižada tikėjimo, o pagonys intelektualai žavisi misterijomis ir magija. Puikus pasakojimas, geras stilius su meistriškai pateikiamų detalių kaskadomis šią knygą paverčia šiuo tuo daugiau negu istorijos studija, pagauna skaitytoją taip pat, kaip talentingo rašytojo romanas. Bet tai – ne romanas. Tai – pats gyvenimas, kuris kažkada taip gyvai kunkuliavo artėjant Romos imperijos saulėlydžiui, ir kurio niekada nebebus. Laikas, kai paprasti žmonės bandė pažini Jėzų Kristų, o…

Leidinyje spausdinamas Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.) anglų, lietuvių ir lotynų kalbomis. Tai ypatingos istorinės ir politinės svarbos dokumentas Lietuvai, Europai, pasauliui. Anglų kalba Statutas leidžiamas trečiąsyk. Tai, kad Lietuvos Statutas ilgai nebuvo išverstas į anglų kalbą, matyt, lėmė Lietuvos politinė situacija. Pirmą kartą Statutas anglų kalba buvo išleistas tik 1976 m. Olandijoje, Leidene. Tai padarė JAV istorikas Karl von Loewe (The Lithuanian Statute of 1529. Translated and edited with an introduction and commentary by Karl von Loewe, Leiden, 1976). Antrąsyk šį vertimą publikavo leidykla „Artlora“ 2002 metais, kartu buvo paskelbtas lietuviškas vertimas ir XVI a. surašytas Statuto lotyniškasis tekstas. Šis leidimas – papildytas, naujo dizaino.Šiame leidinyje vertimas į lietuvių…

Gerdami Visockio arbatą ar žiūrėdami Spilbergo filmus, neįtariame, kad susiliečiame su litvakais. Daugelis ir nesugebėtų paaiškinti, kas tie litvakai, kuo jie žymus. Gal svarbiausias litvakų bruožas – racionalumas. „Kuo ilgiau čia gyvenu, tuo labiau stebiuosi, iš kur tai? Gal iš Talmudo studijų?“ – sakė kultūrologas ir istorikas L. Karsavinas. Tarp litvakų buvo daug religinių mąstytojų, pavyzdžiui, Vilniaus Gaonas; politikos, mokslo, meno žmonių, tarp jų Nobelio premijos laureatai. Gausiai iliustruotoje knygoje apžvelgiamas litvakų įnašas į Lietuvos ir pasaulio kultūrą. Parašyta remiantys mokslo šaltiniais, knyga adresuota plačiajai auditorijai.Lietuvoje dabar gyvena viso labo apie 4000 žydų, tačiau įvairiuose pasaulio kraštuose galima sutikti žydų, vadinančių save litvakais. Tarkime, taip save įvardinti galėtų dauguma Pietų…

Pirmojoje Atlaso knygoje aprašytos 133 kada nors Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje buvusių dvarų sodybos. Istoriniai duomenys apie dvarus papildyti inventorinių aprašų informacija ir iliustruoti archyvine medžiaga. Iškelta ligi šiol neskelbtų dvarų kultūrai ir istorijos tyrimams svarbių rašytinių ir ikonografinių XVI–XX a. dokumentų. Ši knyga suteikia galimybę pažinti iš istorinės ir istoriografinės užmaršties prikeliamų dvarų sodybų paveldo įvairovę ir savitumą.Prekinis ženklas: Vilniaus dailės akademijos leidykla

Knygoje „Žemaičiai. XX a. – XXI a. pradžia” autorius Petras Kalnius siekia išsiaiškinti, kas yra žemaičių bendruomenė etniškumo požiūriu ir koks yra jų „etniškumo” santykis su etnine lietuvių tauta, kokia gali būti žemaičių regioninės bendruomenės padėtis ir jos raida nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, pripažįstant žemaičių savitumą. Glaustai apžvelgiami žemaičių demografiniai bruožai, jų tradicinės kultūros savitumas, žemaitiškieji stereotipai, žemaičių tarmės vartojimo šeimoje ir visuomenėje ypatybės.Etnologinėje studijoje nagrinėjama, kas yra žemaičiai, lyginant su kitomis lietuvių etnografinėmis grupėmis, kas pasikeitė žemaičių bendriuomenėje amžių tėkmėje. Ir šiuo metu žemaičių kalbos (tarmės), tradicinės kultūros savitumas nėra vien patriotiškai nusiteikusių žemaičių fantazijos vaisius – etnokultūriniu požiūriu Žemaitija ryškiai išsiskiria iš kitų Lietuvos etnografinių sričių.Pripažindamas, kad žemaičių tarmei…

Unikalus 680 puslapių fotografijų albumas. Knygoje taip pat publikuojami Lietuvos žemėlapiai pradedant XIII amžiumi, žemėlapiai dabartinės Ukrainos teritorijų, kuriose yra objektai, nuorodos, kaip juos surasti keliaujantiems. Pirmąsyk nufotografuota, aprašyta 170 paveldo objektų (lietuvių, anglų kalbomis, vietovardžiai ir ukrainiečių kalba). Tai Didžiosios Lietuvos paveldas Ukrainoje – Haličo, Kijevo, Siverų žemėse, Podolėje, Voluinėje, Užkarpatėje, Kryme. Įspūdingose fotografijose – Lietuvos valdovų pastatytos pilys, dvarai, miestai, išlikę piliakalniai, kulto pastatai ir kt. paveldas. Tai trečioji knyga, kurioje suregistruotas, nufotografuotas, aprašytas, pakomentuotas Didžiosios Lietuvos paveldas.Pirmosios dvi knygos(po 600 psl. kiekviena), išleistos 2009 metai, buvo skirtos   Didžiosios Lietuvos paveldui dabartinėje Baltarusijos teritorijoje. Jos sulaukė didelio dėmesio pasaulyje, buvo pristatytos Europos sąjungoje Briuselyje, Lenkijoje, Baltarusijoje, daugelyje…