Septinto Lietuvos istorijos tomo pirmoje dalyje pristatomas trumpasis Lietuvos istorijos XVIII amžius, jo samprata ir chronologiniai rėmai (1733-1795 m.). Šis amžius nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad valdant Augustui III Respublikoje prasidėjo visuomenės modernėjimas, o valdant Stanislovui Augustui jis įgavo pagreitį ir išsiliejo valstybės ir visuomeninių santykių pertvarkos veiksmais. Tokia Lietuvos istorijos XVIII a. samprata yra naujovė.Knygoje Lietuva suvokiama kaip Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, bet kartu matomi ir parodomi valstybės lietuviškųjų etninių žemių savitumai. Svarbu pabrėžti, kad į Lietuvos sampratą įtraukiama ir Mažoji Lietuva. Knygoje pateiktas kompleksinis jos vaizdas XVIII amžiuje. Jos gyventojai lietuvininkai suprantami kaip lietuvių tautos dalis, gyvenanti kitomis politinėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis sąlygomis.Knygoje pateikiamas europinis Lietuvos istorijos kontekstas, apibūdinami Respublikos santykiai…

Lietuvos rusai yra svarbi, komplikuota ir intriguojanti tema. Joje susipina trys didelės temos: rusai, Rusija ir rusų kultūros įtaka Lietuvoje (ir Europoje apskritai). Tai labai susiję, bet netapatūs dalykai. Šios knygos autorių pagrindinis tyrimo objektas yra Lietuvos rusai. Keturi skirtingų disciplinų autoriai – istorikai Andrius Marcinkevičius ir Grigorijus Potašenko, literatūrologas Pavel Lavrinec ir sociologė Monika Frėjutė-Rakauskienė – analizuoja XX–XXI a. pradžios rusų Lietuvoje adaptacijos veiksnius, literatūrą, pokario migracijas, tapatumą ir atmintį. Šioje knygoje naujai aktualinama ir kur kas išsamiau tiriama Lietuvos rusų tapatumo raida ir jų istorinė atmintis XX–XXI a. pradžioje, išryškinant sąsajas tiek su LDK ir jos tradicija, tiek su oficialiąja ir alternatyviąja tapatybėmis sovietmečiu bei rusų tapatybės pokyčiais…

Knygoje „Apuolė. Kasinėjimai ir radiniai“ (vokiečių kalba) pristatomi bene žymiausio kuršių piliakalnio Apuolės (Skuodo raj.) 1928-1932 m. archeologinių tyrinėjimų duomenys, iki šiol buvę neskelbti.  Šiame piliakalnyje stovėjusią medinę pilį 853 m. puolė švedų vikingai, kas daugiau nei po 1000 metų suteikė progą žymiam tarpukario švedų archeologui Birgeriui Nermanui 1931 m. joje atlikti archeologinius kasinėjimus. Jų išsami medžiaga, parengta paties B. Nermano, ir yra šios knygos pagrindas. Ji papildoma Apuolės tyrinėtojų lietuvių (Eduardo Volterio ir Vlado Nagevičiaus) kasinėjimų duomenimis, kuriuos spaudai parengė Gintautas Zabiela, taip pat apžvalginiais straipsniais apie Apuolės reikšmę Lietuvai bei Baltijos jūros regionui.  Knyga skirta archeologams, proistorės tyrinėtojams bei visiems besidomintiems baltų genčių senove.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla

Laiko samprata – tai kultūros rodiklis, išsamiausiai apibūdinantis jos esmę. Ji apima epochos pasaulėjautą, žmonių elgesį, sąmonę, gyvenimo ritmą ir požiūrį į daiktus.  Kaip greitai mes dabar skaičiuojame laiką, bet koks ilgas ir sunkus buvo kelias iki šiuolaikinės laiko skaičiavimo sistemos. Daugiaamžė laikrodžių istorija – tai vis didesnio tikslumo siekio istorija, kurioje netrūksta konfliktų ir dramų. Dr. Andriaus Eitučio, ilgamečio KTU Inžinerinės mechanikos dėstytojo, knyga „Kalendoriai ir laikrodžiai“ atskleidžia laiko sampratos raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų dviem aspektais – kaip kultūros istoriją ir kaip laiko matavimo istoriją.  Nedaug tėra kultūros rodiklių, apibūdinančių jos esmę taip išsamiai, kaip laiko samprata. Joje įsikūnija, su ja siejasi epochos pasaulėjauta, žmonių elgesys, sąmonė, gyvenimo ritmas,…

Knygoje skelbiama dešimt geriausių Leono Mulevičiaus mažos apimties darbų, parašytų 1968-1991 metais. Straipsniai sudaro maždaug vieningą studiją, apimančią Lietuvos agrarinės istorijos atkarpą nuo XIX a. vidurio iki 1905 m . Knyga vertinga tiek istorikams studentams, tiek profesionaliems istorikams, ypač besidomintiems XIX a. antros pusės – XX a. pradžios Lietuvos žemės ūkio istorija. Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla

Knygos pagrindą sudaro unikalus 1636 m. Vilniaus miesto gyventojų ir jų namų surašymas, ruošiantis Vilniuje apgyvendinti valdovo Vladislovo Vazos dvarą. Iš viso aprašyta daugiau negu 700 dabartinio senamiesčio posesijų bei suminėti valdovo dvariškiai.  Tokio išsamaus senamiesčio vaizdo iš tikrųjų nėra jokiuose kituose šaltiniuose iki pat XIX a. pradžios.Prekinis ženklas: Vilniaus dailės akademijos leidykla

This publication presents the history of the old ensemble of Vilnius University buildings. It describes thirteen university courtyards and some other buildings in the Old Town which are not part of the university campus but are important for its history. The history of the buildings is closely related to the people who brought fame to Vilnius University by working, studying or living there. These legends and stories should be interesting not only to students, professors and alumni of the university, but also to the visitors coming to see the town and the university.Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla

Šia knyga pradedama Lietuvos pranciškonų istorijos studijų serija. Pranciškonų vienuolija Lietuvoje veikė dar pagonybės laikais. Po krikšto jų gyvenimas neišardomai susipynė su visos šalies likimu, jų indėlis į jos dvasinę ir kultūrinę pažangą darėsi vis regimesnis. Knygoje spausdinamos įžymių Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų studijos aprėpia seniausią pranciškonų buvimo Lietuvoje laikotarpį.Prekinis ženklas: Aidai

Istorikų ir dailėtyrininkų straipsniuose pristatomi naujausi tyrinėjimai įvairiais Lietuvos dvarų paveldo klausimais. Tyrinėjimų chronologija labai plati – nuo XVI a. iki XX a. pabaigos. Pasitelkiant šaltinius atskleista kai kurių dvarų (Biržuvėnų, Salantų, Kelmės, Plungės, Tytuvėnų, Pavandenės, Bogdanovo, Aluotų, Dūkšto ir kt.) ar giminių (Kęstartų, Kiškų, Daukantų, Oginskių, Romerių, Gruževskių, Gorskių ir kt.) žemėvaldos ir sodybų raida, architektūros ir kilnojamųjų kultūros vertybių istorija, kultūrinis gyvenimas ir dvarininkų veikla. Nemaža dalis straipsnių skirta XX a. dvarų ir dvarininkų istorijos temoms: nušviečiama dvaro kaip ūkinio vieneto statuso kaita, bajorų veiklos formų įvairovė. Gausūs rašytiniai ir ikonografiniai šaltiniai pasitelkti ne tik kaip Lietuvos dvarų istorijos ir kultūros tyrimo priemonės, bet ir kaip tyrimo objektai.…

Aleksandras Makedonietis, Markas Polas, Kristupas Kolumbas, Vaskas da Gama, Magelanas, Fransis Dreikas, Vitus Beringas, Bugenvilis, Džeimsas Kukas, Deividas Livingstonas, Aleksandra David Neil, Polis Emilis Viktoras, Žakas Ivas Kusto, Jurijus Gagarinas, Neilas Armstrongas…Apie daugelį kitų garsių ar mažiau žinomų tyrinėtojų ir atradėjų pasakojama knygoje „Garsieji atradėjai, užkariavimai ir pasaulio vizijos”.Ši knyga – tai daugiau kaip per 5000 metų atliktų tyrinėjimų ir padarytų atradimų visuose pasaulio žemynuose ir vandenynuose, netgi už Žemės ribų, apžvalga. Joje patraukliai pasakojama apie ekspedicijas, užkariavimus, keliones, padėjusias žmonijai atrasti pasaulį.Prekinis ženklas: Naujoji Rosma