Autorė, analizuodama XIXa.-XX a. pradžios lietuvių požiūrį į viengungystę, teisines katalikų santuokos sudarymo normas, vedybų motyvo, meilės ir laimės sampratą tradicinėje šeimoje, skyrybas bei nelegalius santuokos nutraukimo būdus.Prekinis ženklas: Vaga

Pirmojoje Kovų istorijos knygoje rašoma apie baltų ir lietuvių kovas, vykusias valstybės priešaušriu (kautynės su hunais, vikingais, slavais, kryžiuočiais). Pasakojama apie svarbiausius įvykius: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gynimą, XV–XVI a. kovas su turkais, totoriais ir maskvėnais, XVI a. karus su Rusija, XVII a. karus su Rusija, Švedija ir Turkija, valstybės žlugimą (XVIII a.) ir XIX a. kovas dėl laisvės ir valstybės. Pateikiami svarbiausių kautynių ir mūšių aprašymai, metraščių ištraukos, valdovų ir karvedžių biografijos, paaiškinami terminai. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, schemomis ir žemėlapiais. Skiriama mokiniams, studentams, mokytojams ir kitiems, kurie domisi Lietuvos istorija.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

1940 m. po sovietinės Lietuvos okupacijos prasidėjusi išeivijos ir Lietuvos diplomatinės tarnybos informacinė priešprieša tęsėsi ir antrajam pasauliniam karui pasibaigus.Vilniaus universiteto profesorius Remigijus Misiūnas, remdamasis gausiais Lietuvos ir išeivijos archyviniais šaltiniais, tęsia 2007 m. išleistoje monografijoje „Lietuva prieš LTSR“ pradėtą šios priešpriešos tyrimą, analizuodamas vieną intensyviausią jos laikmečių –1945–1952 metus.Šalia jau pirmoje dalyje paliestų ir įprastais tapusių susidūrimų – išeivijos ir diplomatų siekio garsinti Lietuvos bylą tarptautinėje arenoje, o TSRS ir LTSR – toliau kurti LTSR kaip vienos iš TSRS respublikų įvaizdį, kovos už, ar prieš, nepriklausomos Lietuvos palaikymą išeivių bendruomenėje, dėmesys skiriamas ir specifinėms to laikmečio aktualijoms – kovai už objektyvios informacijos iš Lietuvos gavimą vakaruose ir milžiniškoms TSRS…

Ar gebame atkurtoje valstybėje gyventi savarankiškos politinės bendruomenės gyvenimą? Kaip mums sekasi tvarkyti bendrus valstybės reikalus, suprasti ir spręsti svarbiausias visuomenės problemas? Kaip pavyksta suvokti šiandienos pasaulio mums metamus iššūkius ir į juos atsakyti? Nuo ko priklauso mūsų bendra gerovė, kokių veiksmų turėtume imtis jos siekdami? Šiuos klausimus svarsto ir mėgina į juos atsakyti Strateginių studijų centro ir Pilietinės visuomenės instituto inicijuotas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos iš dalies paremtas tyrimas. Jame stengiamasi aptarti mūsų visuomenė kaip politinė bendruomenę – Lietuvos Tautą.Prekinis ženklas: Versus aureus

Bill Bryson (Bilas Braisonas, g. 1951 m.) – skaitytojų mylimas amerikiečių keliautojas, žurnalistas, mokslo populiarinimo knygų autorius. Jo knygos išsiskiria ne tik faktų gausa, bet ir puikiu autoriaus humoro jausmu, dėl kurio mokslinis tekstas virsta ne nuobodžiu skaitiniu, o nepaprastai įdomiu pasakojimu. Lietuviškai išleista “Trumpa istorija beveik apie viską” tapo viena mėgstamiausių enciklopedinio pobūdžio knygų Lietuvoje.Naujoji Billo Brysono knyga (At Home, 2010) – nebe apie tolimus kraštus ar kosmoso platybes; autorius nukreipė savo žvilgsnį į tai, kas atrodo labai pažįstama ir įprasta – į namus. Pasirodo, neiškeliant kojos iš namų, galima nuklysti pas senovės romėnus, keltus ar galus, o įprasčiausi namų apyvokos daiktai slepia daugybę įdomiausių faktų (kurių niekaip nebūtume sužinoję be…

Žinomas rašytojas, filosofas Arvydas Juozaitis pasakoja apie paskutines Napoleono valdymo dienas jam pralaimėjus mūšį prie Vaterlo. 101 diena – tai viskas, kas liko iš imperatoriškosios didybės, paskutiniai šlovės trupiniai ir paskutinės valandos bandant atsikovoti Paryžių. Svaiginanti valdžia, kuri saldžiausia prieš pabaigą. Žmogus, parklupdęs Europos monarchus, priverstas sprukti kaip medžiojamas žvėris. Kas tuo metu dėjosi Napoleono sąmonėje? Kuo jis galėjo pasitikėti labiau – draugais ar priešais?Politinės intrigos, Napoleono aplinkos moterų pastangos išgelbėti imperatoriaus garbę ir gyvybę – šioje dramoje atsiskleidžia itin sudėtingas Prancūzijos istorijos laikotarpis. Gal revoliucija išties „suvalgo savo vaikus“, o bet kokios naujo gyvenimo iliuzijos tėra tik dar vienas būdas užvaldyti pasaulį?Arvydas Juozaitis – filosofas, rašytojas, publicistas, sportininkas olimpietis,…

2011-aisiais sukanka 390 metų, kai 1621 m. rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje prie Chotyno ant Dniestro kranto 70 tūkstančių Lenkijos ir Lietuvos valstybės karių, kurių pusę – apie 35 tūkstančius – sudarė kazokai, sėkmingai atrėmė 220 tūkstančių Osmanų imperijos kariuomenės puolimą. Turkijos kariuomenei vadovavo pats sultonas Osmanas II, o Abiejų Tautų Respublikos kariuomenei – LDK didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius. Svarbiam mūšiui paminėti Lietuvos ir Ukrainos istorikai parengė bendrą gausiai iliustruotą leidinį, kuriame pateikta plati istoriografija, nušviestos mūšio aplinkybės, plačiai aprašyta lietuvių ir ukrainiečių karo vadų Jono Karolio Chodkevičiaus ir Petro Konaševyčiaus Sahaidačno reikšmė pergalei prieš daug pajėgesnį priešą pasiekti.  Surinkti leidiniui iliustracijas buvo surengtos ekspedicijos į dvidešimt keturias vietoves Ukrainoje, dešimt vietovių Baltarusijoje, keturias Moldavijoje,…

Leidinys, skirtas istorijos šaltinių tyrimui, pateikia senają Lietuvos istoriją netikėtais rakursais. Nauji kunigaikščių Traidenio ir Margirio bruožai, Vorsklos mūšio ir Lietuvos riterių ypatumai išryškėja atlikus nuodugnią ir rimtą šaltinių analizę. Kruopščiai atlikti ir preciziškai atskleisti LDK Kazimiero suteikčių knygos ir Lietuvos Metrikos knygų funkcionavimo tyrimai atveria naujus kelius geriau pažinti giliuosius mūsų istorijos klodus. Bajorų dokumentų falsifikatai ir jų archyvavimas parodo virus dideles aistras dėl statuso įtvirtinimo ir išsaugojimo. Visa tai parodo šį tomą patikimai rekonstruotos istorijos šaltiniu ir parankine knyga žingeidžiam Lietuvos istorijos mylėtojui.Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla

Rusijos istoriko Marko Solonino knygoje „Birželio 25-oji: kvailystė ar agresija prieš Suomiją?“ pirmiausiai apžvelgiamas 1939–1940 m. Žiemos karas, prisimenamas nepaprastas suomių tautos ryžtas, ginant savo valstybę. Toliau detaliai nagrinėjamas 1941–1944 m. vykęs SSRS–Suomijos karas, dar vadinamas Jatkasota ( liet. – Tęstinis karas). Sovietiniais laikais šis karas buvo „užmirštas“ ar net „nežinomas“. Apžvelgiama karo priešistorė, Suomijos–SSRS santykiai. Intriguojantį tekstą papildo net 371 iliustracija, 58 originalūs karo veiksmų žemėlapiai bei Suomijos kovų už laisvę schemos.Prekinis ženklas: Briedis

Kolektyvinėje monografijoje ”Postsovietinis Lietuvos teatras: istorija, tapatybė, atmintis” siekiama suformuluoti visuminę Lietuvos teatro raidos po 1990 metų koncepciją, išryškinti estetinės, visuomeninės, politinės teatro ir jo formų kaitos tendencijas istorinių slinkčių, tapatybės konstravimo bei globalizacijos iššūkių kontelkstuose. Monografijoje ”Postsovietinis Lietuvos teatras: istorija, tapatybė, atmintis” svarbiausias pateikiamo tyrimo objektas – po 1990 metų Lietuvos teatre išryškėję spartūs kaitos procesai, susiję su istorinės atminties sklaida, naujomis meninės, institucinės, nacionalinės tapatybės formomis ir santykių su tradicija dinamika.Prekinis ženklas: Vilniaus dailės akademijos leidykla