Antroje Lietuvos Respublikoje istorija tapo bene sparčiausiai besivystančia mokslo šaka. Žlugus totalitariniam režimui, istorikai pagaliau įgijo teisę nevaržomai nagrinėti archyvinius šaltinius. Jų dėka pavyko pašalinti daug baltų dėmių mūsų tautos istorijoje. Skaitytojai vis dažniau sulaukia įdomių mokslinių monografijų, straipsnių rinkinių, kuriuose istorikai išdėsto savo naują požiūrį į vieną ar kitą istorinį procesą bei laužo seniai nusistovėjusius stereotipus. Dažnai jie konceptualiai nesutampa. Polemika tarp mokslininkų tik pagyvina istorijos mokslo raidą. Kita vertus, labai pasigendama koncentruotų Lietuvos istorijos darbų besimokančiam jaunimui, pedagogams, platesniam skaitytojų ratui. Ypač tai pasakytina apie XX a. istorijos problematiką. Studijų knyga bent iš dalies turėtų pagerinti susidariusią padėtį. Ji skirta labai plačiam skaitytojų ratui. Būtų puiku, jei šis…
Vilniaus Laterano kanauninkų vienuolynas ir Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Vilniaus trinitorių vienuolynai ir bažnyčios (DVD)
Šis žymus XVII a. pabaigioe sukurtas baroko architektūros ir dailės ansamblis įdomus ir kaip istorijos paminklas. Bažnyčios puošybos programoje nepaprastai gausu prasmių ir siužetų. Du su puse šimtmečio bažnyčią prižiūrėjo ir Antakalnio parapija rūpinosi Laterano kanauninkų vienuoliai, kurių kvadrato formos vienuolynas šliejasi prie bažnyčios. XVII a. pabaigoje prie Vilniaus, Antakalnio ir vėliau vadintame Trinapolio priemiesčiuose, įsikūrė du trinitorių vienuolynai. Ambicinga architektūra ir puošnia lipdyba pasižymi Antakalnio trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčia. Trinitorių vienuoliai Vilnių paliko dar XIX a., tačiau jų veiklą ir šiandien primena likę pastatai ir dailės paminklai. Prekinis ženklas: Vilniaus dailės akademijos leidykla
Weimaro kultūra. Autsaiderių Vokietija 1918-1933
Trumpaamžė Weimaro respublika buvo pirmasis Vokietijos mėginimas atsikratyti autokratinių tradicijų. Tačiau jai tekęs politinis ir ekonominis chaosas stimulavo ne tik stebinantį architektūros, grožinės literatūros, kino ir muzikos palikimą, bet ir nacizmo atsiradimą. Autorius mėgina atskleisti ne tik meno ir visuomenės sąveiką, – knygoje ryškėja taip pat ir jų tarpusavio atsakomybė.Prekinis ženklas: Amžius
The Baltoscandian Confederation
Veikalas sudarytas iš keturių dalių: pirmasis skyrius skirtas Baltoskandijai, kaip geografiniam ir kultūriniam vienetui, apibūdinti, antrasis – kaip ekonominiam, trečiasis – kaip politiniam ir kariniam, o ketvirtojoje dalyje nagrinėjamos istorinės Baltoskandijos idėjos.Pagal K. Pakštą, Baltoskandijos konfederaciją galėtų sudaryti Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Norvegija ir Danija. Šias šalis jungia gilūs kultūriniai, lingvistiniai ir ekonominiai ryšiai, kurių pagrindu ir galėtų būti kuriama septynių Baltijos jūrą supančių valstybių konfederacija. Baltoskandija, anot K. Pakšto, galėtų būti itin patvarus ir stabilus Šiaurės šalių blokas. Pakšto idėjos, populiarios už Atlanto, sovietų okupuotoje Lietuvoje buvo nepageidaujamos, diskredituojamas buvo ir jų autorius. Lietuvoje Kazys Pakštas ir jo veikalas prisimintas tik po 1990-ųjų metų. Geri Lietuvos santykiai su…
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniai. Faktas, kontekstas, interpretacija
Leidinio straipsniuose nagrinėjamos XIII-XVI a. pirmosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltinių informacijos, jos interpretavimo problemos ir su tuo susiję istorinio teksto patikimumo aspektai. Rinkinio straipsniai suskirstyti į kelias grupes: metraščiai ir kronikos – LDK istorijos šaltiniai ( XIII –XVI a. 1-a pusė); Lietuvos Metrika; greta Lietuvos Metrikos susiformavusių šaltinių kompleksai(valstybiniai ir privatūs archyvai) ir jų likimas XVII-XVIII a.; aktų diplomatikos klausimai; miesto istorijos šaltiniai; archeografijos ir šaltiniotyros centrų įdirbis.Siekdami, kad leidinys būtų kuo funkcionalesnis tarp Rytų ir Vidurio Europos istorikų, sudarytojai nusprendė tekstus skelbti anglų, lenkų, rusų arba baltarusių kalbomis. Prie straipsnių pridedamos santraukos lietuvių ir anglų kalba.Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla
Ivano Luckevičiaus kitabas
Leidinys skirtas vienam iš seniausių Lietuvos totorių rankraščių – Ivano Luckevičiaus kitabui (XVIII a. pirmoji pusė).Surašytas trimis, o kartais ir keturiomis kalbomis rankraštis yra savotiškas musulmonų katekizmas, kuriame pateikiama svarbiausia informacija apie musulmonų šventes, šventus mėnesius, dienas ir naktis ir pan.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas
Senieji Lietuvos spaudmenys: XVI–XVIII a. faksimilės
Šios knygos sudarytojai pateikia XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvių šriftų ir keleto pirmųjų spausdintų lietuviškų raštų (Mažojoje Lietuvoje) šriftų pavyzdžių faksimiles bei jų lyginamąją lentelę. Šriftų iliustracijos išdėstytos chronologiškai. Sudarytojams buvo svarbu įvertinti skirtingų spaudos tradicijų bei šriftų sąsajų ir kaitos tendencijas, modernėjimą dėl europinės spaudos įtakos bei vietos savitumus, leidžiančius tiksliau nustatyti leidybos duomenis ir leidinių kontrafakcijas. Knyga bus naudinga knygotyros specialistams, bibliofilams ir visiems, kam svarbi mūsų rašto ir kultūros raida.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras
Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais
Knygoje įvairiais aspektais analizuojama Oginskių politinė ir karinė karjera, žemėvaldos raida, įtaka kultūriniam Lietuvos gyvenimui pradedant pirmųjų giminės atstovų įsitvirtinimu lokaliniame politiniame elite XVI a. ir baigiant Oginskių paveldo išsaugojimo problemomis kultūrinės globalizacijos sąlygomis. Tekstų autoriai – Lietuvos ir Baltarusijos istorikai, kultūrologai, menotyrininkai, muzikologai, paveldosaugininkai, muziejininkai. Prekinis ženklas: Edukologija
Lietuviškoji nomenklatūra biurokratinėje sistemoje: tarp stagnacijos ir dinamikos
Monografijoje pateikiamas daugiaplanis lietuviškosios nomenklatūros vaizdas vėlyvuoju sovietmečiu. Nomenklatūra nagrinėjama tarpdisciplininiu požiūriu ir kaip politinio režimo subjektas, ir kaip svarbus sociokultūrinis reiškinys. Aptariant partokratų, technokratų ir kultūrininkų linijas bandoma įvertinti, kokį santykį vietinė nomenklatūra turėjo su centru ir pačia sovietine sistema, kiek ji buvo ir galėjo būti orientuota į politinius bei socialinius pokyčius 8-9-ajame dešimtmetyje. Darbe papildomai taikoma antropologinė analizė padeda atskleisti tam laikotarpiui būdingą valdymo rutiniškumą, socialinius įpročius ir vartojimą. Gilinantis į sovietines biurokratijos kasdienybę išryškėja nomenklatūros laviravimo, vietininkiškumo ir ryšių dominavimo prieš procedūras ( formalias taisykles) aspektai.Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla
Rusijos istorijos kryžkelės
Veikalas teikia panoraminį Rusijos istorijos vaizdą – apimamas chronologiškai ilgas laikotarpis nuo valstybingumo pradžios iki šių dienų. Istorinis laikas skirstomas epochomis, kurias atskiria istorijos lūžiai, autoriaus vadinami kryžkelėmis. Svarbiais probleminiais klausimais pateikiamos kelios skirtingos istorikų nuomonės. Greta politinės istorijos nemažai vietos skiriama socialinei ir ekonominei raidai.Pirmoji veikalo dalis skirta ankstyvajai Rusijos istorijai – nuo indoeuropiečių formavimosi iki valstybės susikūrimo. Neapeinama vadinamoji normanų teorija, aptariamos objektyvios valstybingumo genezės prielaidos. Kitose dalyse išsamiai aprašomos rusų kunigaikščių tarpusavio kovos ir vaidai, mongolų-totorių invazijos, nubloškusios Rusiją į Azijos politinę ir kultūrinę orbitą.Autorius iškelia ir Rusijos karinės galios stiprėjimą lėmusius veiksnius. Gera geografinė padėtis, stipri centrinė valdžia, rytinio kaimyno – Aukso Ordos, vakarinių kaimynų –…