Buvęs primirštas itin produktyvaus XIX a. lenkų rašytojo, istoriko, publicisto, dailininko, leidėjo Juzefo Ignaco Kraševskio (1812–1887) kūrybinis palikimas vėl pamažu atgauna savo reikšmę. Keturtomė Vilniaus miesto istorija nuo pat jo pradžios iki 1750 metų (1840–1842) – vienas pirmųjų šio įspūdingo palikimo ženklų.Autorius surinko gausybę spausdintų ir rankraštinių šaltinių, mūsų dienomis daugelio jau neprieinamų, o nepaprastai kūrybinga ir laki jo vaizduotė leido visą šią medžiagą sujungti į visumą. Išverstas į lietuvių kalbą pirmasis šios studijos tomas leis skaitytojui nusikelti prie senojo Vilniaus miesto ištakų, meistriškai, sodriu stiliumi supinta pasakojimo gija ves painiais ir sudėtingais Vilniaus istorijos vingiais iki pat Zigmanto Vazos laikų.Lietuvių skaitytojai labiau pažįsta Kraševskį rašytoją, o Kraševskis istorikas geriau…

Šiuolaikinės epochos meną apibūdina jo stiliai, judėjimai ir kryptys, kurių čia aptarta trys šimtai. Jie supažindins su ryškiausiais Vakarų tapybos, skulptūros, architektūros ir dizaino raidos momentais vienu dinamiškiausių ir įdomiausių meno istorijos laikotarpių. Šimtas pagrindinių straipsnių išdėstyti maždaug chronologine tvarka – nuo impresionizmo devynioliktame amžiuje iki žemės, garso ir internetinio meno dvidešimt pirmajame. Analizuojamas kiekvienos krypties kontekstas ir plėtotė – menininkų manifestai, parodos, kritikų vertinimai, publikos susižavėjimas ar pasipiktinimas. Du šimtai meno žinyno straipsnelių pateikia trumpus svarbiausių stilių, judėjimų ir krypčių apibūdinimus. Sulankstomoje įklijoje esančioje chronologinėje meno raidos lentelėje vaizdžiai atsiskleidžia epochos panorama. Stambiausios kolekcijos ir atidžiai parinktų rekomenduojamų perskaityti leidinių sąrašai pateikti po kiekvienu straipsniu. Išsamioje pavardžių rodyklėje nurodoma…

Markas Soloninas (g. 1958 m.) – vienas žymiausių naujosios kartos Rusijos istorikų. Sensacingoje knygoje „Birželio 22-oji: katastrofos anatomija“ naujai nagrinėjamas pradinis hitlerinės Vokietijos ir stalininės Sovietų Sąjungos karo laikotarpis. Autorius, remdamasis dokumentais ir skaičiais, oponuoja tradicinei Antrojo pasaulinio karo sovietinei istoriografijai, griauna senus propagandos mitus.M. Soloninas ilgai nerado leidyklos, kuri sutiktų publikuoti jo leidinius. Šiuo metu jo knygos leidžiamos dešimtimis tiražų ir jau pasiekė 200 tūkstančių. „Birželio 22-oji: katastrofos anatomija“ jau išversta į čekų, slovakų, lenkų, estų kalbas.Prekinis ženklas: Briedis

Cmentarz Bernardyński w Wilnie jest jedną z najsłynniejszych i najpiękniejszych litewskich nekropolii. W październiku 2010 r. minęło 200 lat od chwili jego założenia na Zarzeczu [Užupis] między ulicami Połocką [Polocko] i Żwirową [Žvirgždyno] na prawym brzegu Wilenki [Vilnelė] z inicjatywy niemieckiej kongregacji rzymskokatolickiej im. św. Marcina przy kościele św. Anny.Edycja prezentuje szczegółową analizę historii cmentarza, zwyczaje i tradycje pogrzebowe mieszczan. Podany jest również opis niezwykle cennego i rzadkiego zdobnictwa budowli sakralnych i inskrypcji nagrobnych z okresu trzeciej dekady XIX w. na Litwie. Autorzy w oparciu o szereg źródeł po raz pierwszy podają szczegółową listę osób pochowanych na cmentarzu Bernardyńskim, podsumowują doświadczenie renowacji cmentarza. Wydanie dopełniają lista odnowionych pomników nagrobnych oraz…

Archeologo Vlado Žulkaus monografijos „Palangos viduramžių gyvenvietės“ (1997 m.) vertimas į anglų kalbą. Neįprasti Palangos gyvenviečių radiniai ne tik išskyrė jas iš kitų Lietuvos pajūrio senovinių gyvenviečių, bet pačią Palangą iškėlė kaip vieną svarbiausių ankstyvųjų viduramžių kuršių prekybos centrų. Vikingų laikų Baltijos kultūros žemėlapiuose Palanga po truputį įsitvirtina greta tokių senųjų baltų centrų kaip Gruobinia ir Kaupas-Viskiautai. Monografijos tikslas – kuo išsamiau pateikti kasinėjimų medžiagą, tačiau dėl mažos knygos apimties neįmanoma smulkiai aprašyti gyvenviečių keramikos. Autorius tikisi, jog tą kompensuos bandymai klasifikuoti keramiką ir analizuoti jos tipus.Prekinis ženklas: Versus aureus

Alberto Angela (Alberto Andžela, g. 1962 m.) – italų paleontologas, gamtos tyrinėtojas ir rašytojas. Italijoje jis geriausiai žinomas kaip mokslo populiarinimo laidų vedėjas „Rai Tre“ televizijos kanale. Skaitydami lietuvių kalba išleistą jo knygą „Viena diena senovės Romoje“(„Tyto alba“, 2012 m.) galime iš arti pažvelgti į senovės romėnų kasdienybę. O jos tęsinys – „Romos imperija. Kelionė paskui monetą“ siūlo pažiūrėti, kaip gyveno visa didžiulė valstybė.Kaip romėnai sugebėjo sukurti tokią didelę ir modernią imperiją, suvienyti tokias įvairias tautas skirtingose vietovėse? Kaip veikė Romos imperija, kokie žmonės joje gyveno?Įsivaizduokime, kad praleidę dieną ir naktį senovės Romoje rytą išvykstame į kelionę per visą imperiją. Tam reikės ne vežimo ar neštuvų, o tik sestercijaus.Stabtelėsime prie žmonių,…

Knyga supažindina skaitytoją su nedidelės krikščioniškos bendrijos Lietuvoje – evangelikų baptistų – savita istorija, kuri čia prasidėjo XIX a. viduryje. Daugiatautė bendrija ne visada buvo daugumos suprasta, tačiau liudydama savo tikėjimą stengėsi vadovautis Šv. Rašto žodžiais: Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis (Romiečiams 12,18). Ši istorija gali padėti geriau pažinti tuos, kurie gyvena šalia mūsų, bet atrodo „paslaptingi“.Prekinis ženklas: Eglės leidykla

Stanisławo Małachowskio-Łempickio studija „Masonai buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse 1776–1822. Istorija ir šaltiniai“ lietuvių kalba publikuojama pirmą kartą. Tai istorikams puikiai pažįstamas, tačiau plačiajai visuomenei mažiau žinomas lenkų tyrinėtojo veikalas. Šią vieno žymiausių ir produktyviausių tarpukario Lenkijos laisvosios mūrininkijos tyrinėtojų knygą pirmąkart išleido Mokslo bičiulių draugija 1930 m. Vilniuje. Nors studija daugiau skirta akademinei visuomenei, tačiau ji parašyta patraukliu stiliumi, paprasta ir aiškia kalba. Daugelis dokumentų, kuriais naudojosi knygos autorius, jau dingę negrįžtamai. Nemaža dalis masonų archyvo, saugoto Varšuvos senųjų aktų archyve, sudegė 1944 m., o Vilniuje buvusios Vrublevskių bibliotekos masonikos rinkinys 1939 m. buvo išvežtas į Sovietų Sąjungą, kur buvo išgrobstytas.   Stanisławas Małachowskis-Łempickis buvo teisininkas, mūrininkystės istorikas, religijotyrininkas.…

Jau veik du tūkstantmečius daugybė vyrų ir moterų visą savo gyvenimą skiria tam, kas neregima, neapčiuopiama, nepamatuojama… Vis dėlto šis gyvenimas Anapusybei, Amžinybei turi labai konkretų istorinį matmenį. Vienuolijos, jų iškiliausi nariai, jų darbai veikė ir tebeveikia dvasinį, intelektinį, meninį ir net politinį bei ekonominį krikščioniškojo pasaulio kraštovaizdį. Kaip atsirado vienuolijos? Kaip jos kito laiko būvyje? Kokia jų vidinė sandara ir dvasingumo principai? Koks jų poveikis Rytų ir Vakarų istorijai? Kaip jos pačios atsiliepdavo į istorijos iššūkius? Modernieji istorinio tyrimo metodai autoriui leidžia atsakyti į šiuos klausimus ne tik išsamiai, bet ir naujai ir įžvalgiai.Prekinis ženklas: Aidai

Šiandien jau į užmarštį nueinanti tema apie Mažosios Lietuvos lietuvius emigracijoje atrodo neturėtų kelti didelio ažiotažo. Didžiosios dalies knygoje minimų veikėjų jau niekada nebeteks sutikti. Kai kurie jų paliko savo rašytinius atsiminimus, vadinasi, ir savo įvykių vertinimus, kiti tik nuveiktus darbus. Atrodytų, jog praėjus daugiau nei 50 metų po aprašomo laikotarpio, net ir griežčiausiems istorikams mažlietuvių išeivijos gyvenimo nagrinėjimas nebeturėtų kelti didesnių klausimų.Autorė bando nubraukti istorijos dulkes nuo archyvinių dokumentų ir pateikti juos skaitytojo teismui. Galbūt ši knyga neatskleis daugybės dalykų, tačiau ją perskaitęs žmogus geriau įsivaizduos, kaipgi lietuviai − išeiviai iš Mažosios Lietuvos, gyveno svetimose ir labai dažnai nesvetingose erdvėse. Su kokiais sunkumais jie susidūrė, kokia veikla užsiiminėjo, kas…