Knyga skirta lietuvių kalbos tarmių ir svarbiausių jų ypatybių atsiradimui išaiškinti. Tai pirmas išsamus lietuvių istorinės dialektologijos veikalas. Įvade supažindinama su dialektologijos pagrindais, pateikiama tarmių tyrimo apžvalga, aptariama tarmių tarpusavio sąveika.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Juozo Tumo-Vaižganto Raštų 22 tomą sudaro 1928–1932 metais paskelbti jo vėlyvieji literatūros ir meno kritikos darbai – straipsniai, recenzijos, anotacijos. Visi jie spausdinti periodiniuose leidiniuose (Lietuvos aide, Naujoje Romuvoje, Laisvėje, Lietuvoje, Krašto balse, Švietimo darbe, Lietuvyje, Židinyje). Tekstai tome sudėstyti chronologine seka – pagal paskelbimo datas, į žanrines grupes (straipsnius, recenzijas, anotacijas) neskirstomi. Į tomą įtrauktos ir tą laikotarpį apimančios Vaižganto recenzijos Lietuvos Respublikos Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijai (dalis jų iki šiol niekur nepublikuota). Straipsniai ir recenzijos sudaro plačią ano meto grožinės ir mokslinės literatūros bei dailės, muzikos, teatro panoramą. Čia atsiskleidžia ne tik recenzuojamų kūrinių bruožai, bet ir paties Vaižganto kaip meno kritiko pastabumas ir originalumas. Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir…

Žinomo literatūros tyrinėtojo, humanitarinių mokslų daktaro knyga atskleidžia visiškai naują lietuvių literatūros istorijos skyrių – XIII .šimtmečio sakralinius tekstus. Tai 9 autoriaus atrasti ir tiesiogiai su Mindaugo epocha susiję kūriniai, kurie bene 700 metų išbuvo nepamatyti, nepaskelbti ir nenagrinėti mūsų literatūros istorijose ir vadovėliuose. Dėmesio vertas naujas požiūris į viduramžių religinius pagonijos ir krikščionijos konfliktus misionierių laikais, X a. pradžioje, ir jų atgarsius mūsų dienomis. Knyga paneigia ir seną standartinį teiginį, esą iki XVI a. vidurio, iki šv. Kazimiero „Lietuva neturėjo nė vieno iš jos kilusio šventojo“. Skelbiami sakraliniai tekstai akivaizdžiai primena, kad jau XIII a. viduryje ir XIV a. pradžioje turėjome ne tik iš Lietuvos kilusius, bet ir lietuvių motinų pagimdytus, išauklėtus, lietuvių žemėje…

Šioje knygoje pradinių klasių mokytojas ras atsakymus į visus svarbesnius kalbos praktikos klausimus tiek rengdamasis pamokoms, tiek jas dėstydamas, todėl ji visada turėtų būti po ranka.Prekinis ženklas: Gimtasis žodis

2002 metų Lietuvos istorijos bibliografija – nuo 1996 metų leidžiamos kasmetinės Lietuvos istorijos bibliografijos tąsa. Klasifikacija ir aprašas nesiskiria nuo 2001 metų tomo. Šios bibliografijos duomenys yra pateikti Herderio instituto Marburge (Vokietija) Vidurio rytų Europos istorijos bibliografijos duomenų bazėje www.litdok.dePrekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla

XX amžiaus literatūros teorijos; 3 knygaLietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkų ir Lietuvos universitetų dėstytojų parengtos serijos XX amžiaus literatūros teorijos knyga, skirta konceptualiajai kritikai. Joje norima parodyti, kaip ankstesnėse šios serijos vadovėlio ir antologijos knygose pristatytos XX amžiaus teorinės idėjos gali būti praktiškai realizuotos interpretacijomis, skirtomis konkretiems lietuvių literatūros kūriniams, ir kad literatūros teorijos nėra uždara ir akademiškai ezoterinė disciplina, priešingai – jos gali būti plačiai prieinamos literatūros interpretuotojams ir jų reikšmė geriausiai gali atsiskleisti tik praktinėje veikloje. Antologijoje – dvidešimt trys analitiniai interpretaciniai darbai, lietuviški ”konceptualiosios kritikos” pavyzdžiai. Tarp autorių – Algirdas Julius Greimas, Rimvydas Šilbajoris, Dalia Čiočytė, Viktorija Daujotytė, Solveiga Daugirdaitė, Aušra Jurgutienė, Algis Kalėda, Violeta Kelertienė, Kęstutis Nastopka, Nijolė…

Leidinyje skelbiami pietų aukštaičių tarmės pietvakariuose, pačiame Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, Lazdijų rajone, esančio Kučiūnų krašto šnektos tekstai. Įvairūs pasakojimai ir prisiminimai užrašyti iš kelių gausiausių kaimų – Kučiūnų, Akmenių, Miškinių, Pazapsių, Brinių ir Kaženių. Šnektos tekstai užrašyti smulkia fonetine transkripcija. Įvairūs tarimo skirtumai nevienodinti, palikti intarpai kitomis kalbomis. Pasakojimų ir prisiminimų ištraukų pateikiama kompaktinėje plokštelėje. Šis rinkinys praplės žinias apie dar vieną Dzūkijos regiono šnektą, suteiks naudingų duomenų ne tik istorinės ir lyginamosios dialektologijos, tarmių ir kalbų sąveikos, žodyno, kitų kalbotyros sričių specialistams, baltistams, slavistams, bet ir etnografams, etnologams, istorikams, gamtininkams bei kitų mokslo šakų ir sričių tyrėjams, žurnalistams ir lietuvių tautos kultūra ir jos paveldu besidomintiems žmonėms.Prekinis ženklas:…

Leidinyje pateikiami Simono Daukanto darbe Epitome Historiae Sacrae (1838) spausdinamo Žodrodžio toie kningelieie essontiu zodiu ir jo verstų lietuviškų antraščių žodžių indeksai. Šio leidinio įvade trumpai supažindinama su darbo šaltinio priešistore, pristatomas pats šaltinis, jo tarmė ir rašyba, aprašomi indeksų sudarymo principai, nurodomi žodžių fonetikos ir morfologijos atstatymo principai, pateikiami indeksuose vartojamų gramatinių santrumpų ir literatūros bei šaltinių sąrašai. Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

„Acta Linguistica Lithuanica“ išeina du kartus per metus. Jame spausdinami straipsniai bei recenzijos lietuvių ir baltų kalbotyros klausimais.Be to, skiriama dėmesio lietuvių ir baltų filologijai ir lyginamajai bei bendrajai kalbotyrai.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

”Rytų aukštaičiai vilniškiai” – penktoji serijos ”Lietuvių kalbos tarmės mokyklai” mokomoji knyga su kompaktine plokštele. Joje aprašomos svarbiausios rytų aukštaičių vilniškių patarmės ypatybės, pateikiama tarminių pasakojimų, o kompaktinėje plokštelėje – autentiškų garso įrašų. Knygoje yra įvairių klausimų ir užduočių, skirtų įgytoms žinioms įtvirtinti. Be to, skaitytojas susipažins ne tik su vilniškių patarmės kalbos ypatybėmis, bet ir su šio krašto istorija ir kultūra. Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas