Straipsnių rinkinys apie kalbininkams ir visai visuomenei rūpimus kalbos reikalus: gyvąją kalbą ir bendrinės kalbos vartoseną, kalbos normas ir norminimo principus; bendrąsias kalbos problemas ir jos atskirus reiškinius, kalbininkų ir paprastųjų kalbos vartotojų, kalbos ir visuomenės santykius. Knyga turi penkis skyrius. 1. Kalbos tvarkybos nuostatos ir būdai. Svarstomi bendrieji kalbos vartosenos ir tvarkybos reikalai, dėstomos kalbos tvarkybos nuostatos. 2. Administracinė ir kanceliarinė kalba. Svarstomos bendrosios ir funkcinio stiliaus problemos, nagrinėjama buvusi ir dabartinė kanceliarinė kalba. 3. Įstaigų ir įmonių pavadinimai. Aptariama įstaigų ir įmonių pavadinimų rūšys, ypatybės, daryba, vartosena. Teoriniai svarstymai susiję su praktinėmis rekomendacijomis ir vartosenos vertinimu. 4. Priesagos -inis būdvardžiai. Visi šio skyriaus straipsniai tiesiogiai susiję su kalbos…

2003–2004 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas išleido keturias „Kalbos patarimų“ knygeles: „Gramatinės formos ir jų vartojimas“, „Sintaksė: Linksnių vartojimas“, „Sintaksė: prielinksnių ir polinksnių vartojimas“, „Sintaksė: įvairūs dalykai“. Rengiamos spaudai knygelės, skirtos lietuvių kalbos leksikai ir žodžių sandarai. Visos jos, pataisytos ir papildytos, turėtų sudaryti vieną bendrą norminamąjį leidinį „Kalbos patarimai“.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Tai antrasis „Tarmių tekstyno“ serijos leidinys. Knygoje apžvelgtos zanavykams priklausančios Griškabūdžio šnektos ypatybės ir pateikta išsamia dialektologine transkripcija užrašytų tekstų. Įvade trumpai aptarta Griškabūdžio apylinkių istorija, šnektos vieta dabartiniame tarmių skirstyme. Tekstų galima pasiklausyti pridedamoje kompaktinėje plokštelėje. Skiriama kalbininkams, ypač tarmių tyrėjams, dėstytojams, mokytojams, studentams ir visiems, kas domisi lietuvių kalbos tarmėmis.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Senųjų tekstų istorijai, socialiniam kalbos kontekstui, tradicinei filologijai skirtas žurnalas. Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Rimos Bacevičiūtės „Šakių šnektos prozodija ir vokalizmas“ – šeštoji Lietuvių kalbos instituto leidžiamos serijos „Opera linguistica Lithuanica“ knyga.Tai išsamus sinchroninis vakarų aukštaičių kauniškių šiaurinės dalies (Šakių rajono) aprašas, parengtas 2001 m. gintos daktaro disertacijos pagrindu. Jame pateikti šnektos prozodinių elementų (kirčio, priegaidės) ir vokalizmo tyrimų rezultatai: nustatytas fonemų inventorius, aptarti jų santykiai ir variantai. Tyrimai atlikti ne tik naudojant tradicinius stebėjimo ir empirinio klausymosi metodus, bet ir naujausias kompiuterinės garsų analizės bei statistinio duomenų vertinimo programas. Pabaigoje įdėta transkribuotų tekstų iš įvairių šnektos vietų.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

              Ši knyga – tarsi kelionės Dievop su Vydūnu stotelės. Per dešimtmetį parašyti straipsniai ir esė – tai pastangos suvokti Vydūną ir Didįjį Slėpinį, kuris atsiskleidžia mąstytojo filosofiniuose veikaluose, publicistiniuose straipsniuose ir grožinėje kūryboje. Vydūniškoji kelionė Dievop nėra sunki ar varginanti – ją pradėjus ar įpusėjus, atsiveria tarsi seniai pažįstami horizontai ir šviesa, drąsinanti žengti tolyn. Vydūniškoji mistika pirmiausiai veda į susitikimą su pačiu savimi, su savąja dvasia; čia – be jokių magiškų žodžių ar formulių – kiekvienam atsiveria tiek Dangaus, kiek skaidri ir plati toji siela – kiek gali jo priimti…    Prekinis ženklas: Eglės leidykla

Knyga pristatoma žymiausio XVI a. Lietuvos poeto Jono Radvano kūryba.Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Šis leidinys skirtas besimokančiam jaunimui, mokytojams, dėstytojams ir visiems, kas domisi lietuvių kalba ir jos tarmėmis. Jį sudaro knyga ir kompaktinė plokštelė. Knygoje pateikiami lietuvių kalbos tarmių ir patarmių aprašai, įvairių šnektų tekstai, užrašyti paprastais ir specialiais rašmenimis, išsamūs spalvoti žemėlapiai, mokomosios užduotys mėgstantiems sukti galvą, transkripcijos ženklų aprašas, transponavimo taisyklės, mokomosios užduotys, gyvenamųjų punktų pagal „Lietuvių kalbos atlasą“ sąrašas, terminų žodynėlis. Kompaktinėje plokštelėje galima rasti ne tik visą šią medžiagą, bet ir visų knygoje esančių pasakojimų autentiškus įrašus.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Profesorius Jonas Dumčius (1905–1986) buvo (ir liko!) žymiausias klasikinės filologijos autoritetas, graikų ir lotynų kalbų, antikinės literatūros, kultūros, mitologijos žinovas. Antika jam buvo tarsi gimtieji namai, kuriuose žinojo kiekvieną kampelį, kiekvieną daiktą, mokėjo jį parodyti kitiems, sudominti, paaiškinti. Neabejoju, kad šis nepublikuotų J. Dumčiaus straipsnių rinkinys suras savo skaitytoją. Linkiu jam įdomios kelionės Profesoriaus išvaikščiotais Antikos pasaulio takais.Eugenija UlčinaitėŠi knyga alsuoja Antikos kultūros dvasia, kurios vienas esminių bruožų yra paprastumas. Ji nevargins skaitytojo terminų įmantrybėmis ar painiomis minčių raizgalynėmis, todėl bus įdomi ir tiems, kurie domisi antikine mitologija ar literatūra, ir tiems, kuriems rūpi mokslo dalykai. Mat ši straipsnių rinktinė yra panaši į sau rašytą dienoraštį, atspindintį ne autoriaus dienos įvykius ar emocijas, o nuolatinę mokslininko minčių tėkmę, įvairių teorijų…

Tokio pobūdžio mokslo populiarinamoji knyga lietuvių kalba leidžiama pirmą kartą. Autorius, bendrosios kalbotyros ir slavistikos specialistas, joje apžvelgia visuotinės kalbos paieškų istoriją nuo pačių seniausių laikų iki XX a. Ši kalba įvairiais laikais buvo visaip įsivaizduojama: kaip dirbtinai sukurta, kaip viena iš etninių (nacionalinių) kalbų, kaip pasirinkta visuomenės tam tikru istorinės raidos tarpsniu. Itin plačiai aprašomos tarptautinės dirbtinės kalbos. Kaip savitas sociolingvistinis eksperimentas, prasidėjęs 1887 m. ir tebesitęsiantis iki šių dienų, nagrinėjama esperanto kalba.  Knygoje stengiamasi atskleisti svarbiausias pasaulinio kalbinio proceso tendencijas ir parodyti, kad žmogaus pastangos įvairiais būdais išspręsti daugiakalbystės problemą – suteikti vienai ar kelioms kalboms tarptautinės ir pasaulinės kalbos vaidmenį ar sąmoningai kurti tokią kalbą – yra…