Knygą „Dusetų̃ apylinkių tekstai“ sudaro Įvadas ir transkribuoti šnektos tekstai su komentarais. Įvade minimi Dusetų̃ parapijos istorijos faktai, pateikiama ligšiolinių tyrimų apžvalga, išsamiau aptariamos fonetinės, morfologinės, sintaksės ir leksikos ypatybės, kurių pasitaikė transkribuotuose tekstuose.Į knygą sudėti tekstai iš įvairių Dusetų̃ parapijos kaimų – Kavólių, Bilei̇̃šių, Brogi̇̀škių, Sadū́nų – ir iš paties Dusetų̃ miestelio. Didžioji dalis tekstų transkribuota iš Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyve saugomų įrašų. Kai kuriuos įrašus pateikė dusetiškis prof. habil. dr. A. Pakerys, dar keletą įrašė Vilniaus edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto studentai.Tekstų turinys įvairus: pasakojama apie karo, pokario metus ir sovietinį laikotarpį, apie jaunimo pasilinksminimus, įvairius darbus ir papročius, žuvų gaudymą, Sartų ežero vardą; primenamos…

Šis leidinys išeina du kartus per metus. Jame spausdinami straipsniai bei recenzijos lietuvių ir baltų kalbotyros klausimais. Be to, skiriama dėmesio lietuvių ir baltų filologijai ir lyginamajai bei bendrajai kalbotyrai.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

„Patirties žodynas“ – studija apie literatūrą, dalyvaujančią žmogaus gyvenime. Daugiausia dėmesio skiriama gimtąja lietuvių kalba parašytiems kūriniams. Jie aiškinami sąmonės, patirties, atminties kontekstuose. Remiantis literatūros fenomenologijos principais siekiama paprastumo, suprantamumo.Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla

Žodyne aprašomi buityje ir žemės ūkyje naudotų ir naudojamų prietaisų, įrankių, padargų bei jų dalių pavadinimai. Jų paplitimas pateikiamas žemėlapiuose ir aprašuose. Žodžių linksniavimas, kirčiavimas užfiksuoti ir grafiškai, ir garsu.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Neįkainojamą šio leidinio antrosios dalies vertę sudaro kompaktinė plokštelė. Joje klausytojas galės išgirsti unikalių Zietelos apylinkių garso įrašų, saugomų Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyve…Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Knygoje nagrinėjami atgimimo procesai XX a. devintojo dešimtmečio prozoje ir kritikoje. Literatūroje atgimimas prasidėjo gerokai anksčiau negu atsirado Sąjūdis, o proza ir kritika buvo aktyvūs dvasinių, ideologinių ir socialinių atgimimo procesų veiksniai. Dešimtmečio literatūros vaizdas pateikiamas tarsi iš vidaus – taip, kaip daugelis dalykų tuomet atrodė knygos autoriui.Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla

Knyga parengta remiantis kelių gretimų šiaurės žemaičių telšiškių šnektų – Skuodo, Mosėdžio, Barstyčių – medžiaga, kuri rinkta 1973–1991 metais. Tarminiai tekstai pateikiami specialia fonetine rašyba ir išsamiai komentuo­jami. Beveik visi tada įrašyti tarmės atstovai dabar jau mirę, todėl visi jų pasakojimai apie praeitį ar autentiški tautosakos tekstai laikytini ne tik kal­bos, bet ir etninės kultūros paminklu. Gaila, kad patys tarmės įrašai dėl tų laikų techninių aplinkybių nėra išlikę. Pateikėjų vardai ir pavardės skelbiami remiantis knygos autoriaus pomirtine valia. Knyga skiriama pirmiausia lin­gvistams, bet ji bus naudinga ir tautosakininkams ar etnologams. Literatūros istorikus turėtų sudominti itin gyvai perteikiami atsiminimai apie žymų mūsų poetą Vytautą Mačernį. Tekstais su komentarais galės naudotis humanitarinių…

Martyno Mažvydo – lietuviškos raštijos pradininko darbai buvo glaudžiai susiję su protestantiška muzika. Jo paruoštoje ir 1547 m. Karaliaučiuje išspausdintoje pirmojoje lietuviškoje knygoje ”Catechismusa prasty szadei” buvo išspausdinta 11 labiausiai tuo metu paplitusių liuteroniškų giesmių, išverstų į lietuvių kalbą, ir 10 jų buvo pateiktos su melodijomis.Ši pirmoji lietuviška knyga drauge buvo ir pirmasis lietuviškas natų leidinys – pirmasis giesmynas, nuo kurio prasidėjo Mažosios ir Didžiosios Lietuvos giesmynų istorija.Prekinis ženklas: Versus aureus

Keliaujantis žmogus susiduria su daugialypiu pasauliu ir kintančiu savimi. Jis iš naujo kuria savo tapatybę, atpažįsta ar renkasi naujas vertybines atskaitas ir įsteigia reikšminę erdvę. Judėdamas aš ir kito subjektyvumo stebėtojas išbando tapatybės tapsmą ir tvermę.Kelionių literatūros populiarumą kaip tik ir lemia subjektyvumo atvertis, komplikuojanti mimetinį pasaulio vaizdavimo principą. Jos tyrinėjimai lietuvių kelionių literatūroje tik prasideda.Knygoje analizuojami ryškiausi lietuvių kelionių literatūros tekstai gravituoja alegorinių keliautojo vaidmenų piligrimo, riterio, valkatos orbitoje. Šie trys universalūs pabėgimo nuo socialinių vaidmenų būdai pasirodo keliaujančių lietuvių rašytojų prozoje.Knygoje stebima, kaip kinta keliautojo vaidmenys nuo Radvilos Našlaitėlio piligrimo ir riterio iki Jurgio Savickio diogeniškojo dendi. Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Knyga nagrinėja Stasio Keinio darbus ir veiklą.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas