Mokymo priemonė „Sintaksė ir skyryba“ – pirmoji tokia priemonė klausos sutrikimą turinčių mokinių kalbinėms kompetencijoms ugdyti. Sintaksė yra vienas svarbesnių kalbos mokslų skyrių, padedančių klausos sutrikimą turintiems mokiniams formuoti taisyklingo kalbėjimo, skyrybos, minčių reiškimo įgūdžius. Mokydamiesi sintaksės, mokiniai mokosi žodžių junginių, sakinių sudarymo ir tekstų kūrimo, įgydami teksto suvokimo pagrindus. Priemonė padės ugdyti ne tik komunikavimo valstybine lietuvių kalba, bet ir mokymosi, iniciatyvumo ir kūrybiškumo kompetencijas, kadangi joje pateikta daugiau nei per dešimtmetį rinkti, su vaikais praeiti ir patikrinti sintaksės ir skyrybos užduočių ir pagalbinių lentelių komplektai, kryžiažodžių bei rebusų rinkiniai, paįvairinsiantys mokymo(si) procesą.Prekinis ženklas: Homo liber

Tai mokslo periodinis leidinys, leidžiamas nuo 1992 m. LLTI dirbančių senosios raštijos tyrėjų bei jų kolegų kituose Lietuvos bei užsienio panašaus profilio tyrimų ir mokslo centruose. Leidinyje skelbiami senosios raštijos metodologinio, žanrinio ir istorinio pobūdžio tyrimai, šaltinių publikacijos bei komentuoti jų vertimai į lietuvių kalbą, mokslinės literatūros recenzijos bei anotacijos, reikšmingų savo srities artefaktų bei įvykių aprašai, kronikos ir kt. Leidinio redakcinės kolegijos nariai ir jo autoriai pirmiausia siekia publikuoti senosios Lietuvos raštijos tyrimus, visuomenę supažindinančius su svarbesniais autoriais, žanrais ir kūriniais; jiems taip pat rūpi informuoti visuomenę apie mokslinio gyvenimo paskutinių metų reikšmingesnius faktus, asmenis ir įvykius. Taigi mokslininkų dėmesys telkiamas ties XIII-XIX amžiais, kreipiamas į daugiažanrį ir įvairiakalbį…

Vieno žymiausių 20 amžiaus lietuvių kalbininkų Prano Skardžiaus darbai išspausdinti pen­kiuose Rinktinių raštų tomuose (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996–1999). Septintajame tome paskelbtos nelietuviškų žodžių, vietovardžių ir asmenvardžių rodyklės, o knygos pabaigoje pateikta išsami Prano Skardžiaus bibliografija.Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla

Knyga skirta žodynininkei Bronei Vosylytei. Joje spausdinami Vosylytės moksliniai straipsniai, kuriuose nagrinėjamos lietuvių bendrinės kalbos ir leksikografijos istorijos problemos, pateikiamas pluoštas jos pačios ir kitų žmonių prisiminimų. Publikuojami reikšmingesni biografijos dokumentai, laiškai, archyvinė medžiaga, bibliografija.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Antrasis leidimas. Žymus lietuvių vardyno specialistas Aleksandras Vanagas (1934–1995) savo paskutinę knygą Lietuvos miestų vardai paliko nebaigtą rengti spaudai. Šį darbą baigė mokslininko kolegė Vitalija Maciejauskienė. Knygoje aptarta 165 Lietuvos miestų ir miestelių vardų kilmė, daryba ir raida. 2-asis pataisytas knygos leidimas papildytas iliustracijomis – miestų ir miestelių herbais. Leidinys skiriamas mokslininkams filologams ir visiems skaitytojams, kurie domisi Lietuvos miestų vardų kilme ir istorija.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Bestselerių autoriaus nepaprastai turininga knyga, kurioje apmąstoma geriausių pasaulio rašytojų proza, eilėraščiai ir posakiai. Pasitelkęs esė formą, rašytojas skatina žmonijos genijų išmintimi naudotis kasdieniame gyvenime ir knygą paversti dviejų mėnesių trukmės dvasinio atsinaujinimo projektu.Prekinis ženklas: Dajalita

2011-uosius UNESCO paskelbė Czesławo Miłoszo metais – būtent šiemet sukanka 100 metų nuo Miłoszo gimimo. Ta proga pirmąkart lietuviškai išleidžiamos šešios Nobelio premijos laureato paskaitos, 1981-1982 metais skaitytos Harvardo (JAV) universitete. Paskaitų objektas – poezija, toji kūrybos sritis, kuriai pakviestasis lektorius atstovauja. Miłoszo paskaitos – tai poezijos liudijimai, arba įdomūs svarstymai, kuriuose atsiskleidžia laisvo žmogaus, nesigėdijančio, bet ir nesigiriančio savo paveldu požiūris, išvengiantis Rytų ir Vidurio europiečiams neretai būdingo „pataikavimo Vakarų intelektualiniams papročiams“. Kultūrinis ir istorinis kontekstai, atsiskleidžiantys Miłoszo paskaitose, gražiai „iliustruojami“ jo paties eilėraščiais ir jų komentarais.Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Šioje knygoje, parengtoje daktaro disertacijos pagrindu, sinchroniškai aprašyta Pelesos lietuvių šnektos balsinių fonemų sistema, balsių bei poliftongų kiekybė ir kokybė. Tyrime, atliktame daugiausia instrumentiniais metodais, nustatytas šnektos fonemų inventorius, diferenciniai požymiai, pateikti galima akustinių klasifikacijų variantai, apžvelgtos balsių charakteristikos, aprašyti fonemų alofonų akustiniai ir artikuliaciniai požymiai. Knygoje pateikiama šnektos tekstų.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Knygos biografija nėra ją parašiusio žmogaus biografija. Tačiau Homero poemos ir jų autorius nedalomi, nes neįmanoma sužinoti, kas atsirado pirmiau: aklasis dainius, apgiedojęs trojėnų tėvynės žlugimą ir vieno graikų karaliaus ilgą kelionę namo, ar istorijos apie karo troškimą ir taikos ieškojimą, kurioms reikėjo autoriaus, kad pateisintų jų egzistavimą.  Šioje knygoje nagrinėjamos dviejų klasikinių antikos veikalų atsiradimo aplinkybės, keliamas jų autoriaus Homero egzistavimo klausimas. Daugumai skaitytojų  istorijos apie Trojos karą ir jų herojai – narsusis Achilas, Odisėjas ir Penelopė, kiklopai, gražioji Trojos Helenė, įnoringieji dievai – jau puikiai pažįstami. Daugiau nei du su puse tūkstančio metų jie kaitino mūsų vaizduotę, buvo daugelio rašytojų įkvėpimo šaltinis. Alberto Manguelas atseka šių epinių poemų…

Kęstutis Nastopka – literatūros tyrinėtojas, kritikas, Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotinių studijų centro profesorius, knygų ”Lietuvių eilėraščio poetika” (1985), ”Išsprūstanti prasmė”(1991), ”Reikšmių poetika” (2002) autorius. Jo naujausia knyga ”Literatūros semiotika” – pirmasis Lietuvoje veikalas, kuriame susistemintos svarbiausios semiotikos idėjos, temos, sąvokos. Knygoje išsamiai pristatoma Algirdo Juliaus Greimo semiotikos mokyklos teorija nuo pat jos ištakų iki mūsų dienų. Aptariamos pagrindinės Tartu-Maskvos (Jurijaus Lotmano) ir amerikietiškosios (Charles’o Sanderso Pierce’o) semiotikos nuostatos. Teoriniai samprotavimai derinami su konkrečių lietuvių literatūros tekstų semiotine analize.Prekinis ženklas: Baltos Lankos