Monografijoje nagrinėjama latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistema, nustatomi jos struktūriniai požymiai. Vidinės rekonstrukcijos ir lyginamuoju metodu rekonstruojama pralatvių daiktavardžio linksniavimo sistema, paveldėta iš rytų baltų prokalbės. Remiantis penkiais fleksinių formų kūrimo principais ir dviem morfologinių pakitimų dėsningumais nustatytos latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistemos raidos tendencijos tarmėse, išryškinami fleksinių klasių ir fleksinių formų kitimo vidiniai motyvai ir sąlygos. Knyga skiriama latvistams, baltistams, filologijos fakultetų studentams, magistrantams, doktorantams ir visiems, kas domisi kalbų raida.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Pirmąjį monografijos skyrių sudaro prozodinių kaitų tyrimų istorija: aptariama metatonija ir jos rūšys, labiau paplitusios priegaidžių kaitos kilmės teorijos, būdingesni metatonijos atvejai. Antrajame skyriuje pateikiami sinchroniniai vardažodinio kamieno galūnių, priešdėliniai ir priesagų vedinių, taip pat dūrinių analizės aprašai, iš kurių išryškėja prozodinių kaitų funkcijos dabartinėje lietuvių kalboje. Kirčiavimo variantų ir vardažodinių darinių kirčiavimo raidai skirtas trečiasis ir ketvirtasis monografijos skyriai. Čia nagrinėjama autorės pastebėta istorinė cirkumfleksinės priegaidžių kaitos sąsaja su kilnojamojo kirčio paradigma. Iškelta hipotezė leidžia paaiškinti kai kuriuos dalykus, kuriems iki šiol nerado atsakymo metatoniją tyrę kalbininkai.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Straipsniai (Articles)Christiane Schiller, Vilma ZubaitienėDie Worterbucher von Konstantinas Sirvydas als Quelle fur die handschriftliche preusisch-litauische Lexikographie. Probleme und LosungsansatzeOna AleknavičienėRankraštinio šaltinio Litauische Sprichworter und Ratsel atribucijaŽavinta Sidabraitė, Margarita SutiaginaNežinomas XIX amžiaus pradžios giesmyno egzempliorius: identifikavimo galimybėsAurelija TamošiūnaitėУкишкасис календорюс 1902 метамс ir Пасака апе жувиника ир жувеле: rengėjo problemaBirutė KabašinskaitėBanginis mūsų raštijos bangoseSaulius Ambrazas †, William R. SchmalstiegThe Morphology of Baltic Publikacijos (Publications)Alina Kuzborska, Žavinta Sidabraitė13 naujai surastų Prūsijos valdžios įsakų  Anna Helene FeulnerThe ‘London Glossary’ (London, British Library: C.38.b.47, fols. [1–6]): A late 17th century Lithuanian–English glossary Recenzijos (Reviews) Algirdas SabaliauskasRecenzuojama: Aleksas Girdenis (par.), Purpura iszganima mukos Iezusa, 2009Manfred KleinRezension von: Artūras Judžentis (par.), Danielius Kleinas ir jo epocha:Straipsnių rinkinys, Bibliotheca Archivi Lithuanici 9, 2010Gertrud BenseRezension von: Guido Michelini, Jono Berento Js naujo perweizdėtos…

Savitu stiliumi Gintarė Adomaitytė pasakoja apie savo mėgstamas knygas, jų autorius, pateikia ne tik biografijos detalių, bet ir originalų požiūrį į gerai žinomus ar primirštus tekstus. Mokiniai ir mokytojai, uolūs bibliotekų lankytojai ir jų darbuotojai ne kartą sėmėsi žinių ir išminties iš kiek anksčiau pasirodžiusių knygų „Sparnuotos iškabos“, „Gražuolės vaikai“ (leidykla „Gimtasis žodis“). „Už sidabro kalnų“ – trečioji ciklo dalis.Prekinis ženklas: Edukologija

Ir mokslininkų, ir plačiosios visuomenės dėmesiui pateikiamas šaltinis, liudijantis Vladimiro Toporovo asmenybės bei mokslinių interesų, o taip pat ir nelengvo, sudėtingo, bet spalvingo laikotarpio vaizdą. Knygoje pateikti Toporovo draugų, mokinių, kolegų, bendražygių atsiminimai, Toporovo straipsniai, kita archyvinė medžiaga. Ši knyga atskleidžia net keletą aspektų: Toporovo asmenybę, mokslinę ir visuomeninę veiklą, lituanistikos interesus, kalbotyros idėjų raidos prielaidas, priežastis ir rezultatus, būdingiausius epochos bruožus ir jų įtaką mokslininkų bei mokslo likimui, prisiminimų autorių – žymių mokslininkų, kultūros veikėjų, menininkų – biografijos detalės.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Knygoje pirmą kartą lietuvių kalbotyroje išsamiai tiriami lietuvių helonimai, arba pelkėtų vietų vardai. Įvade aptariamas jų terminas ir santykiai su kitomis vietovardžių klasėmis. Pagrindinėje dalyje analizuojama priesaginių ir priesagėtųjų helonimų daryba klasifikuojant šiuos vietovardžius pagal jų priesagų kilmę ir vedinių (darinių) darybos reikšmę.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Knygoje skelbiami rinktiniai žymaus baltisto Pietro Umberto Dini’o 1991-2007 m. paskelbti straipsniai. Dauguma jų buvo parašyti nelietuviškai ir publikuoti įvairiuose periodiniuose užsienio leidiniuose. Jie išversti į lietuvių kalbą ir autoriaus iš naujo pržiūrėti. Leidinyje pakartota ir keletas Lietuvoje spausdintų autoriaus publikacijų. Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Monografijoje ” Lietuvių kalbos germanizmai ir jų fonetinės ypatybės” nagrinėjami XVI-XX a. iš vokiečių kalbos kilę skoliniai, atsiradę dėl kalbų kontaktų, naujų realijų, fiksuoti daugiausia Mažosios Lietuvos raštuose, žodynuose, vartojami tarmėse. Knygoje apžvelgiama germanizmų tyrinėjimo istorija, aptariama istorinė etnolingvistinė aplinka, aiškinama skolinių kilmė, iškeliama kalbos tarpininkės problema, pateikiamas germanizmų paplitimas raštuose ir gyvojoje kalboje. Chronologine tvarka skoliniai skirstomi į temines grupes. Antrojoje monografijos dalyje tiriamos germanizmų fonetinės sistemos, nustatomi garsų substitucijos dėsningumai. Leidinys skirtas ne tik humanitarams, bet ir kitiems, besidomintiems kalbos istorija.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Ši knyga – pirmasis veikalas lietuvių kalba, skirtas bendrajai leksikografijos teorijai. Joje nagrinėjamos teorinės leksikografijos problemos ir aprašomi svarbiausi žodynininkų darbo principai ir metodai. Knygoje yra šie skyriai: Kas yra leksikografija, Pagrindiniai leksikografijos terminai, Leksikografijos šaltiniai, Žodynų sandara, Žodynų tipai, Bendrieji žodynai, Specialieji žodynai, Aspektiniai žodynai, Elektroniniai žodynai, Žodynų kritika. Autorė Leksikografiją skiria įvairiems skaitytojams: studentams, kalbos mokslo specialistams, būsimiesiems žodynininkams, žodynų vartotojams ir visiems, kuriems rūpi žodžio vieta žmonių gyvenime. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokslo taryba rekomendavo spausdinti šį veikalą kaip studijų knygą magistrantams ir doktorantams. Knygos leidimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Tai Kazimiero Gaivenio – vieno žymiausių lietuvių terminologų – 40 metų praktinio terminų tvarkybos ir norminimo darbo apibendrinimas. Knygoje rašoma apie lietuvių terminijos norminimą, aptariamos svarbiausios terminų ypatybės ir jiems keliami reikalavimai, nurodomi pagrindiniai terminijos šaltiniai. Rašoma apie terminų tvarkybos būdus ir jų kūrimo bei norminimo principus. Leidinio pabaigoje apžvelgiamos žymiausių Lietuvos ir užsienio terminologų teorijos.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas