Rasuolė Vladarskienė. Tradicija ir naujovės „Kalbos kultūroje“ 9 Rita Miliūnaitė. Pirmas žvilgsnis į tinklaraščių kalbą 20 Jurgita Girčienė. Naujieji svetimžodžiai su šaknimi blog- ir jų atitikmenys 50 Loreta Vaicekauskienė. Nauji naujųjų skolinių norminimo klausimai 65 Danutė Liutkevičienė. Valstybių gyventojų pavadinimai ir tautovardžiai 80 Pranas Kniūkšta. Salantų vardas dviejose XVII a. krikšto įrašų knygose 103 Antanas Balašaitis. Lietuvių kalbos leksikos norminimo raida 112 Jonas Klimavičius. Draugiškas, draugingas, draugus 133 Kazimieras Župerka. Kitaip nepasakysi (metakalbiniai komentarai tekstuose) 141  IŠ KALBOS PRAKTIKOS AKTUALIJŲ Rita Miliūnaitė. Dėl kalbos kultūros mokymo 151 Lina Murinienė. Verstinių Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų pavadinimų tipai 170 Jurgita Mikelionienė. Nauji žodžiai su dėmeniu techno- 185 Jurgita Girčienė. Italų kulinarijos svetimžodžiai 192 Giedrius Tamaševičius. Sociolingvistinis šnekamajai kalbai būdingos leksikos tyrimas 206 Marija Razmukaitė. Dėl kai kurių vietovardžių tikslintinų lyčių 218  DISKUSIJOS Dainius Razauskas.…

Leidinėlis aptaria įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisykles ir jas papildo. Be simbolinių, apžvelgiami ir tiesioginės reikšmės pavadinimai, aiškinama pavadinimų vartosena.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Knygoje skelbiami 2007 m. spalio 24-27 dienomis vykusioje antrojoje tarptautinėje Aleksandro Vanago konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu parašyti straipsniai. Rinkinį sudaro ne tik žymių Lietuvos onomastų, bet ir kitų Europos šalių – Belgijos, Čekijos, Latvijos, Ukrainos, Vokietijos ir Anglijos – mokslininkų tyrimai, kuriuose nagrinėjamos istorinių ir dabartinių antroponimų ir toponimų, pseudonimų, mitonimų ir kitų onimų kilmės, darybos klausimai ir įvairūs teoriniai aspektai. Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Astos Leskauskaitės „Pietų aukštaičių vokalizmo ir prozodijos bruožai“ – ketvirtoji Lietuvių kalbos instituto leidžiamos serijos „Opera linguistica Lithuanica“ knyga.Šis leidinys – tai šiek tiek pataisyta ir papildyta 2001 m. apginta disertacija. Jame, remiantis empirinių stebėjimų, eksperimentinių ir statistinių tyrimų rezultatais, aptariami svarbiausi balsių, dvigarsių ir prozodinių elementų požymiai, vartosena, kitimo priežastys ir tendencijos.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Monografiją sudaro dvi neatsiejamos dalys: Zengštoko pirmtakų rinkiniams skirtos panašios knygos 1589 m. „Giesmes Duchaunas“: Lutherio „Geistliche Lieder“ lietuvių kalba ir Mažvydo „Giesmes Chriksczoniskas“: pirmas lietuviškas giesmynas. Guido Michelini dirba ordinariniu kalbotyros profesoriumi Parmos universitete. Studijavo lietuvių kalbą ir baltų filologiją, apgynė daktaro ir habilituoto daktaro disertacijas Vilniaus universitete. Ilgai tyrinėjo lietuvių giesmynus ir paskelbė monografijas Gli inni sacri dei lituani di Prussia. Da Mažvydas a Kleinas (Parma, 2002), 1589 m. Giesmes Duchaunas: Lutherio Geistliche Lieder lietuvių kalba (Vilnius, 2005), Mažvydo Gesmes Chriksczoniskas: pirmas lietuviškas giesmynas (Vilnius, 2007), Mažosios Lietuvos giesmynų istorija: nuo Martyno Mažvydo iki XIX a. pabaigos (Klaipėda, 2009).Prekinis ženklas: Versus aureus

STRAIPSNIAI / ARTICLES1 INGA HILBIGMandagumas kaip reliatyvus kalbinis, socialinis ir kultūrinis reiškinys17 DAINIUS RAZAUSKAS  Auka ir aukuras. Žodžių kilmė bei semantinė motyvacija53 WOJCIECH SMOCZYŃSKI  Uzupełnienia do „Słownika etymologicznego języka litewskiego”. Część IRECENZIJOS / REVIEWS153 Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija. Senasis Testamentas. I tomas. Parengė GINA KAVALIŪNAITĖ (WILLIAM R. SCHMALSTIEG)161 SANTRAUKOS / SUMMARIES163 RODYKLĖS / INDEXESPrekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Meilės Lukšienės „Laiko prasmės“ yra įdomus, daugeliu požiūrių vertingas lietuvių humanistikos veikalas.Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Monografija skirta vienai autochtoninių vilniškių šnektai, kuri nėra patyrusi migracijos ir vidinio mišimo. Tai sinchroninis rytų aukštaičių vilniškių pakraštinės šnektos aprašas, paremtas šiuolaikiniais garsų tyrimo metodais. Svirkų šnektos skiriamieji bruožai aptariami gretinimų vilniškių šnektų – Adutiškio, Mielagėnų, Tverečiaus, Ceikinių, Švenčionių – kontekste, ieškoma bendrų šių arealų raidos bruožių.Knyga skiriama dialektologams, fonologams, kalbos istorikams, sociolingvistikos, eksperimentinės kalbotyros specialistams.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Knygoje spausdinami kalbininko Aldono Pupkio 1962–2010 m. parašyti rinktiniai moksliniai ir mokslo populiarinamieji straipsniai, nekrologai ir atsiminimai apie lietuvių kalbos normintojus ir ugdytojus – kalbininkus, vertėjus, redaktorius, kraštotyrininkus, taip pat apie autoriui brangius žmones, mokiusius jį gimtosios kalbos. Be straipsnių, skelbtų periodiniuose ir tęstiniuose kalbos mokslo leidiniuose ar kitoje spaudoje, dalis rašinių spausdinama pirmą kartą iš rankraščių. Straipsnių rinkinys skiriamas lietuvių kalbos mokytojams ir dėstytojams, studentams filologams ir visiems, kurie domisi lietuvių kalbos kultūros teorinės minties raida, kalbos normintojų ir ugdytojų veikla.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595-1640) neabejotinai yra viena žymiausių XVII a. Lietuvos kultūrinio ir literatūrinio gyvenimo asmenybių: talentingas lotyniškai kūręs poetas, pelnęs krikščionių Horacijaus vardą, ir mokslininkas, kurio novatoriškos idėjos, nors tuo metu likusios rankraščių puslapiuose, darė įtaką Europos literatūros ir estetikos teorinei minčiai.Sarbievijaus poezija ir literatūros teorijos veikalai sulaukė daugybės vertimų, tyrimų, analizių ir interpretacijų, o jo kūrybos sklaidos bei imitavimo faktas priimamas kaip aksioma. Tačiau kokiais pavidalais reiškėsi Sarbievijaus kūrybos recepcija? Kas ir kodėl buvo jo poezijos ir teorinių veikalų vertintojai bei tęsėjai? Kaip Sarbievijaus kūryba veikė naujas XVII-XVIII a. literatūrines bei estetines nuostatas ir lotyniškosios literatūros raidą LDK ir su ja susijusiuose regionuose?Atsakymų į šiuos klausimus ieškoma šioje…