Straipsnių ir pokalbių rinkinys sudarytas iš pastaruosius penkiolika metų autorės rašytų ir daugiausia jau skelbtų rašinių, skirtų visiems, kurie domisi žmogaus ir kalbos sąsajomis bei sankirtomis, įvairiais lietuvių kalbos vartojimo ir norminimo dalykais.Aptariama bendrinės kalbos esmė ir paskirtis visuomenėje, visuomenės požiūris į kalbą ir kalbininkų darbą, žmogaus įvaizdžio kūrimas kalbos priemonėmis. Atidžiau pažvelgiama į kai kurias bendrinės kalbos vartojimo sritis – kalbos reikalus mokykloje, žiniasklaidos kalbą, grožinės literatūros vertimų kalbą ir kt. Apžvelgiami pastarojo meto lietuvių kalbos žodyno, vardyno, gramatikos, stilistikos pokyčiai, parodomos mūsų kalbos raiškos priemonių išgalės.Straipsnių mintys ir konkretūs kalbos patarimai turėtų būti pravartūs mokytojams, vertėjams, kalbos redaktoriams, žurnalistams, humanitarinių specialybių studentams.Iliustruota Ričardo Šileikos nuotraukomis.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos…
Opera linguistica Lithuanica 2. Pietų žemaičių raseiniškių prozodija ir vokalizmas
Tai išsamus pietų žemaičių raseiniškių fonologinės balsių sistemos ir prozodijos aprašas. Susistemintos būdingiausios balsių ir prozodinių elementų ypatybės, objektyviais statistiniais ir eksperimentiniais metodais nustatoma tiriamųjų garsų ar reiškinių prigimtis. Taip pat išryškintos iki šiol dialektologų nepastebėtos pietų žemaičių raseiniškių vokalizmo ir prozodijos tendencijos.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas
Viešieji užrašai. Po dokumentus ir Vilniaus gatves pasižvalgius
Leidinyje aptariami kalbiniai ir teisiniai viešųjų užrašų sudarymo ir skelbimo principai, ir jų taikymo praktika. Parodoma nerimą kelianti Vilniaus viešųjų užrašų būklė.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas
Susitikimai su Lietuva
Vadovėlis skirtas pažengusiųjų lygį pasiekusiems studentams ir suaugusiesiems, norintiems praplėsti, gilinti ir praktiškai pritaikyti lietuvių kalbos žinias. Jame pateikiami tekstai ir užduotys padeda išmokti pagrindinių gramatikos ir žodyno dalykų, skatina mokinius bendrauti lietuviškai. Vadovėlis tinka ir tiems, kurie norės savarankiškai mokytis lietuvių kalbos.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas
Acta Linguistica Lithuanica 67
„Acta Linguistica Lithuanica“ išeina du kartus per metus. Jame spausdinami straipsniai bei recenzijos lietuvių ir baltų kalbotyros klausimais.Be to, skiriama dėmesio lietuvių ir baltų filologijai ir lyginamajai bei bendrajai kalbotyrai.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas
Esperanto. Lengviausios kalbos vadovėlis
Šis nuotaikingas ir įdomus esperanto kalbos kursas skirtas visiems norintiems mokytis vienos dainingiausių pasaulio kalbų. Kunigas ir esperanto kalbos puoselėtojas Saulius Keras vaizdingai bei išradingai pristato mokymosi medžiagą, įtraukia į linksmus dialogus, pristato esminius esperanto judėjimo dalykus. Tai puiki priemonė kiekvienam, kuris žengia pirmus žingsnius, arba jau tobulina esperanto kalbos įgūdžius. Prekinis ženklas: Petro ofsetas
Daiktavardinio junginio tyrimai
Ketvirtojo Lietuvių kalbos gramatikos darbų tomo straipsniuose svarstomi daiktavardinio junginio (daiktavardinės frazės) struktūros bei daiktavardžio gramatinių kategorijų klausimai. Nagrinėjamos apibrėžtumo, giminės ir skaičiaus kategorijos. Be to, dėmesio skiriama nominalizacijų klausimams ir posesyvumo raiškos svyravimams.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas
Noi Balti
Leidinys italų kalba.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas
Pabaltijo tautų terminologijos problemos ir Europos Sąjunga
Knygoje skelbiamuose moksliniuose straipsniuose nagrinėjami kai kurie terminologijos teorijos dalykai ir aktualios jos darbo problemos, aptariama lietuvių, latvių, estų, vengrų ir rusų terminologijos būklė ir uždaviniai.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas
Lietuvių kalbos paribio šnektos (fonologija)
Knygoje sistemingai aprašomos etninės Lietuvos lietuvių kalbos ploto paribio šnektos, jų fonetika ir fonologija – požymiai, kuriais šnektos labiausiai skiriasi. Naudojami fonologijos, dialektologijos, sinchroninės bendrosios kalbotyros, matematinės statistikos metodai. Aprašant periferines šnektas, pirmiausia nustatomos balsių, priebalsių fonemos ir jų variantai. Tai suteikia galimybę lyginti šnektas tarpusavyje ir su bendrine kalba. Stengiamasi nustatyti kiekvienos aprašomos šnektos priebalsių kietumo, dzūkavimo (jei toks yra) paplitimą. Knygoje yra keturios dalys. Pirmojoje nagrinėjamos bendrosios lietuvių kalbos ir pakraštiniu šnektų fonologijos problemos. Tolimesnėse trijose dalyse aptariamos šiaurinės, rytinės ir pietinės lietuvių kalbos ploto pakraščių šnektos. Po knygos apibendrinimo skelbiami sutrumpinimai, šaltiniai, literatūra, rodyklės, išsamus apibendrinimas anglų kalba. Yra lietuvių kalbos tarmių ir šnektų, Latvijos lietuvių šnektų,…