Knygoje aptariama žanro samprata, siejant žanrą su tekstu ir diskursu, pristatomi teoriniai teksto ir diskurso analizės pagrindai, apibrėžiamos būtiniausios diskurso analizės sąvokos, apibūdinamos trys svarbiausios teksto funkcijos ir jas atskleidžiantys kalbiniai bruožai. Detaliai pristatomi būdai ir galimybės klasifikuoti periodinės spaudos žanrus, vakarietiškoji ir Rytų Europos tradicija, pateikiama autorės sudaryta žanrų klasifikacijos schema, atskirai aptariant ir konkrečiais tekstais iliustruojant kiekvieną minimą žanrą. Prekinis ženklas: Versus aureus

Šios knygos turinys ir pobūdis yra kitoks nei pirmtako. Knygoje sudėti dešimties autorių iš šešių Baltijos ir kaimyninių šalių pokalbiuose su žurnalistu išsirutulioję svarstymai šiuolaikinės knygos ir bibliofilijos kultūros tema. Tiesioginis jų pretekstas buvo minėtais metais Vilniaus universitete įvykusi tarptautinė knygotyros konferencija, skirta bibliofilijos istorijai, teorijai, metodikai ir organizacijai.Patyrusių autorių svarstymai ir mintys sudomins knygos kultūrą puoselėjančius bibliofilus ir kolekcininkus, pradedančius knygos mėgėjus, jomis remsis ir jas gilins studijuojantis jaunimas, pažinimo troškulį malšins kiekvienas nekasdieniams dalykams smalsus skaitytojas.Prekinis ženklas: Versus aureus

Monografijoje pateikiama lietuvių ir prancūzų literatūrinių ryšių panorama nuo viduramžių – savarankiškos Lietuvos periodo iki naujos nepriklausomybės XX amžiuje. Pasitelkus gausią dar netyrinėtą ar mažai žinomą istorinę-literatūrinę medžiagą, aiškinama Lietuvos įvaizdžio prancūzų literatūroje specifika. Pasirinktas barbarybės aspektas leidžia konceptualizuoti tyrimą.  Nagrinėjant atskirus su Lietuva siejamus literatūros faktus, iškeliami nauji žymių prancūzų rašytojų Rousseau, Hugo, Balzaco, Stendhalio, Mérimée veiklos ir kūrybos aspektai. Pirmą kartą įvertinama Leonardo Chodzkos leidybinė veikla, atskleidžiamas paties poeto kuriamas ir garsių prancūzų intelektualų suformuotas Adomo Mickevičiaus portretas. Analizei pateikus skirtingų žanrų tekstus – ne tik grožinės literatūros kūrinius, bet ir kelionių užrašus, memuarus, publicistinius straipsnius bei enciklopedinio pobūdžio studijas, literatūrinių ryšių tyrimas virto tarpdalykinio pobūdžio studija, galinčia…

„Kalbos kultūra“ – Lietuvių kalbos instituto (iki 1989 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros instituto) tęstinis kalbos kultūros teorijos ir praktikos leidinys.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Studijoje aptariamos svarbiausios funkcinės stilistikos sąvokos, susijusios su publicistinio stiliaus savitumu, gilinamasi į leksikos, morfologijos ir sintaksės raiškos priemones. Atskirai nagrinėjama publicistinio stiliaus tekstų kompozicija ir svarbiausi šio stiliaus žanrai. Studijos pabaigoje pateikiama tekstų savarankiškam darbui.   Knyga skiriama filologijos, žurnalistikos specialybių studentams ir visiems, besidomintiems šių dienų publicistikos problemomis.Prekinis ženklas: Edukologija

Šio straipsnių rinkinio pamatą sudaro 2003 m. gegužės 21–23 d. Lietuvių kalbos institute vykusioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje Kazimiero Jauniaus (1948–1908) 155-osioms gimimo ir 95-osioms mirties metinėms paminėti, perskaityti pranešimai. Jis pradedamas plačia Alekso Girdenio studija apie K. Jauniaus dialektologinius darbus ir jų reikšmę dabartiniams tarmių tyrimams. Genovaitė Kačiuškienė apžvelgia K. Jauniaus Panevėžio tarmių aprašą, Vincentas Drotvinas – rankraštinius jo leksikos tyrimus. Antanas Pakerys, remdamasis kirčiuotais homiletikos kurso užrašais, lygina K. Jauniaus siūlytą kirčiavimo sistemą su dabar vartojama bendrinėje kalboje. Didžiausią knygos dalį sudaro moksliniai Lietuvos ir užsienio kalbininkų straipsniai, kuriuose nagrinėjamos aktualios lietuvių ir kitų baltų kalbų istorijos ir dialektologijos problemos.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Sudarė Danguolė Mikulėnienė, Rasa Senkutė-Kašėtienė. Juozas Senkus (1907-1970)- žymus lietuvių tarmėtyrininkas, padėjęs pagrindus Lietuvių kalbos atlasui, pirmųjų dialektologinių ekspedicinių organizatorius. Svarus šio mokslininko indėlis ir į didijį Lietuvių kalbos žodyną, lietuvių onomastiką. Jis yra surinkęs daugybę vietovardžių ir asmenvardžių, gilinęsis į jų kirčiavimą, formų taisyklingumą, rašybą. Nemažai šis kalbininkas prisidėjo ir prie lietuvių bendrinės kalbos norminimo, tarties vienodijimo. Jis nustatė daugelį kirčiavimo dėsningumų, išaiškino atskirų žodžių, jų formų vartojimą. Kalbos kultūros klausimais yra paskelbęs keliasdešimt straipsnių, kuriuose nagrinėjo įvairius rašybos, tarties ir kirčiavimo, morfologijos, žodžių darybos, leksikos, linksnių vartojimo bei kitus dalykus. Knygoje skelbiamas beveik visas kalbininko mokslinis palikimas. Su jo gyvenimu ir darbais supažindinama platus įvadinis Kazio Morkūno ir…

Monografijoje nagrinėjama etnoetiketo ir bendravimo kultūros tema etnografiniu požiūriu supažindina skaitytoją su nauju lietuvių nacionalinės kultūros bendravimo specifikos tyrinėjimu. Šiam specifiškumui atskleisti išsamiai gvildenami lietuvių etiketo, kaip paprotinio kultūros reiškinio ir simbolinių ženklų sistemos aspektai: verbalinio ir neverbalinio bendravimo reikalavimai, jų taikymo sritys kasdieniuose rutiniškuose žmonių santykiuose (pasisveikinimuose, atsisveikinimuose, sugyvenimo normose ir pan.). Atkreipiamas dėmesys ir į nusižengimus etiketo normatyvinėms funkcijoms. Minėtiems aspektams aptarti chronologiškai pasirinktas visas praeito amžiaus šimtmetis. Jis ne tik išryškina pagrindinius lietuvių etiketo ir bendravimo kultūros raiškos savitumus, bet ir regioninius skirtumus, jų pakitimus laike bei erdvėje, atskleidžia XX a. elgsenos ir kultūrinių inovacijų santykį Lietuvos kaimuose ir miesteliuose, liudija tradicijos ir modernumo sankirtą lietuvių etninėje…

Leidinys skirtas vakarų aukštaičių šiauliškių patarmei. Knygoje aprašomas patarmės ir atskirų jos dalių plotas, nurodomos ryškiausios kalbos ypatybės, pateikiama keliasdešimt tarminių pasakojimų, aptariama gimtosios tarmės įtaka iš šiauliškių ploto kilusių rašytojų kūrybai, supažindinama su literatūros kūrėjų ir kalbininkų mintimis apie tarmes ir tarminį kalbėjimą. Knyga iliustruota žemėlapiais ir nuotraukomis. Kompaktinėje plokštelėje įrašyti knygoje publikuoti tekstai.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Knyga, nagrinėjanti Juozo Senkaus veiklą bei darbus.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas