Tai – antrasis autoriaus peržiūrėtas knygos „Žodžių darybos teorija“ leidimas. Kaip rašyta 1-ojo leidimo anotacijoje, knygoje autorius pateikia išsamų pozityvių minčių bei idėjų apibendrinimą. Savo ir kitų tyrinėtojų teorinius teiginius, kur tik įmanoma, iliustruoja pavyzdžiais iš lietuvių kalbos žodžių darybos. Teorinės minties pažanga žodžių darybos srityje per paskutiniuosius dešimtmečius net pasauliniu mastu nebuvo tiek didelė, kad dėl jos ši knyga jau būtų pasenusi, nebeaktuali. Ji neprarado vertės iki šių dienų ir ja puikiausiai galės naudotis ne tik mokslininkai, bet ir studentai, ir visi tie, kuriems svarbi lietuvių kalbos žodžių daryba.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Monografijoje apibendrinami antonimų teoriniai tyrimai ir Lietuvos bei užsienio lingvsitų sukaupta patirtis nagrinėjant antonimijos teorinius ir metodologinius dalykus. Tai pirmas teorinis veikalas apie antonimus lietuvių kalba. Knyga skiriama įvairiems skaitytojams: studentams, žodynų specialistams, vertėjams, dėstytojams ir visiems, besidomintiems kalbą pagyvinančia antonimų raiškos teorine bei stilistine įvairove.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Tai knyga apie poetės kurtą savą Vilniaus pasaulį. Kaip knygoje rašo V.Daujotytė, V.Vaičiūnaitės poezija – tai „Vilnius atvertas lietuvių kalba ir lietuvių kalbai“. Knyga gausiai iliustruota J.K.Vilčinskio „Vilniaus albumo“ vaizdais.Prekinis ženklas: Lietuvos dailės muziejus

Ši knyga – tai autoriaus atsakas į šiuo metu dažnus ginčus tarp lietuvių ir gudų istorikų dėl Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos kilmės. Ginčuose vis atsigręžiama į vardyną, juo argumentuojama. Dažnai tai daroma nekvalifikuotai, neteisingai aiškinami istoriniai dalykai.Šioje knygoje stengiamasi šių dienų kalbos mokslo duomenimis paaiškinti Lietuvos valstybės vardyną – vietovardžius ir asmenvardžius, kad tokių klaidingų samprotavimų ir komentarų rastųsi kuo mažiau.Knyga skiriama ir menkai su kalbos mokslu susipažinusiems, ir išsilavinusiems skaitytojams, net kalbininkams bei studentijai, moksleivijai – visiems, kam įdomi mūsų valstybės praeitis ir dabartis.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Svarbiausias šio darbo tikslas – ne visapusiškai ištirti krašto pavardes, bet išryškinti jose slypintį lietuviškąjį paveldą. Tai ir nulėmė analizės rezultatų pateikimo būdą: pirmiausia nurodomi lietuviški (baltiški) originalūs ar rekonstruoti asmenvardžiai arba jų dalys, paskui pateikiamos tuos asmenvardžius išlaikiusios pavardės.  Siekiant dėstymo glaustumo lietuviška (baltiška) asmenvardžio kilmė paprastai grindžiama tik vienu kitu akivaizdžiu pavyzdžiu. Aptikta ir tokių lietuviškų asmenvardžių, kurie dabar jau nebevartojami. Jie praturtins mokslininkų dispozicijoje esantį lietuviškosios antroponimijos lobyną.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Leidinyje paaiškintos dabar galiojančios svetimų tikrinių vardų rašymo normos įvairios paskirties tekstuose. Glaustai aptariama tų normų motyvacija, susidarymas ir raida.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Knygoje ir kompaktinėje plokštelėje pateikiamas sisteminis lietuvių kalbos bendrinės tarties kursas, pratimais parodoma, kaip tarti bendrinės kalbos garsus.Prekinis ženklas: Gimtasis žodis

Tai antrasis pataisytas ir papildytas knygos Teoriniai fonologijos pagrindai (Vilnius, 1995) leidimas. Ji skiriama įvairių krypčių humanitarams, ypač kalbotyros krypties mokslininkams, doktorantams, magistrantams, vyresniųjų kursų studentams. Knygoje dėstoma lietuvių kalbos tyrimams pritaikyta klasikinės fonologijos teorija, sintezuojanti pagrindinių struktūrinės kalbotyros krypčių – ypač Kopenhagos ir Prahos mokyklų – teorines idėjas ir konkrečius tyrimo metodus. Aiškinant fonologijos sąvokas ir fonologinių elementų nustatymo bei klasifikavimo principus pirmiausia remiamasi lietuvių kalbos ir jos tarmių faktais. Plačiai panaudojami ir kitų kalbų duomenys (jie dažniausiai sudaro tipologinį foną atitinkamiems lietuvių kalbos reiškiniams). Knygos leidimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Gabriel Josipovici – Sasekso universiteto Europos studijų fakulteto anglų literatūros profesorius. Autorius pratarmėje trečiajam šios knygos leidimui sako: Mūsų reakcija į tikrai autentišką šiandienos rašymą priklauso nuo atvirumo praeičiai. Tai sena Elioto tema, kuri šiandien svarbi ne mažiau negu 1919 ar 1971 m. Štai kodėl, šiokiai tokiai savo nuostabai, po dvidešimties metų pažvelgęs į Pasaulį ir knygą, nemanau, kad jos laikai jau praėjo. Priešingai, aš tikiu, kad šios knygos pozicijos ir motyvai, net jeigu ir ne visuomet buvo įrodinėjami taip subtiliai, kaip būčiau norėjęs, yra tokie pat savalaikiai kaip visada. Pavadinimo implikacijos, kurias knyga siekia išgauti, kaip man dabar aiškėja, galbūt niekada nebus išsemtos. Mano požiūriu, įdomu štai kas: kaip…

Septintajame Bibliotheca Archivi Lithuanici tome spausdinami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalbos, kultūros ir raštijos tradicijas tiriančių mokslininkų straipsniaiPrekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas