Publikuojamas pirmasis spausdintas Mažosios Lietuvos žodynas – Frydricho Vilhelmo Hako „Vo­cabvlarivm litthvanico-germanicvm, et germanico-litthvanicvm“ (1730) – ir su juo pasirodžiusi trumpa lietuvių kalbos gramatika. Leidinį sudaro du tomai: Itome pateikiamos faksimilės, perrašai su tekstologiniais ir kritiniais komentarais bei gramatikos vertimas su dalykiniais komentarais, II tome – studija, žodyno ir gramatikos indeksai bei rodyklės. Studijoje pateikiama tyrimų apž­valga, žodyno ir gramatikos pasirodymo aplinkybės, sandara ir santykis su šaltiniais. Hako žodyno lietuvių–vokiečių kalbų dalis buvo pagrindinis Pilypo Ruigio žodyno (1747) ir Jokūbo Brodovskio žodyno neišlikusios lietuvių–vokiečių kalbų dalies registro šaltinis, dauguma šio žodyno žodžių pateko į akademinį „Lietuvių kalbos žodyną“. Žodyno ir gramatikos publikacija skiriama žodynų tyrėjams ir kalbos istorikams, taip pat visiems,…

Knyga skirta tarminių faktų transponavimo, t.y. vertimo bendrinės kalbos atitikmenims pagal fonetinius dėsnius, klausimams. Apžvelgiama šių faktų teikimo mokslo darbuose teorija, jos formavimosi istorija, dabartinė padėtis. Pagrindinis dėmesys skiriamas tarmių leksikos pateikimo akademiniame „Lietuvių kalbos žodyne“ praktikai, apibendrinamos svarbiausios problemos, su kuriomis susiduria leksikografai ir dialektologai. Didžiąją knygos dalį sudaro autoriaus nustatytų netaisyklingo ar abejotino transponavimo atvejų sąrašas su glaustais komentarais ir taisyklingais tranponuotais atitikmenimis arba siūlomos ginčijamų atvejų interpetacijos.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Knygoje skelbiami nauji Danieliaus Kleino (1609-1666) gramatikų, giesmyno ir maldyno tyrimai. Pirmą kartą publikuojamas po 1654 metų laiškas kunigaikščiui Friedrichui Vilhelmui von Brandenburgui ir Grammatica Litvanica prakalboje minimos Lauryno Benedikto Nudožeriškio (Laurentius Benediktus Nudozierinus) 1603 metų čekų kalbos gramatikos Grammaticae Bohemicae […] libri duo prakalba.Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla

Savo septyniasdešimtmetį žinomas literatūros tyrinėtojas pasitinka įvairių kritiko kūrybos žanrų rinkiniu. Tai naujos savitos studijos apie R. Klimo romaną ir A. Maldonio poeziją, straipsniai apie pastarojo meto lietuvių prozą, mintys apie kritiką ir bendruosius socialinius procesus. Aktualieji literatūros raidos reiškiniai šioje knygoje atgyja vaizdingai, temperamentingai, polemiškai kalbančio kritiko straipsniuose. Jie domins visus, kuriems rūpi literatūros vertybės, ateis į talką studijuojančiam jaunimui. Tai knyga, traukianti skaitytojus į diskusiją ir savarankiškų apmąstymų lauką. Autorius:„Tikslesnis ir teisingesnis šios knygos pavadinimas turėtų būti toks: „Apie amžininkų ir bendraamžių knygas“, bet tai skambėtų kaip nereikalingas pasiteisinimas. Peržvelgdamas spaudai parengtos knygos rankraštį, pastebėjau, kad apie kai kurias knygas rašau tarsi jos būtų ką tik pasirodžiusios. Tuos prabėgusio…

Knyga parengta 2000 metais Vilniaus universitete gintos daktaro disertacijos „Akmenės šnektos fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija” pagrindu. Dar ir šiandien yra gyva nuomonė, esą apie Akmenę esančios šnektos yra išskirtinės, neva turinčios tokių vokalizmo ir prozodijos ypatybių, kurių niekur kitur Žemaičiuose nėra. Ilgainiui susiformavo tendencinga tradicija šiose šnektose ieškoti ir būtinai „rasti“ visokiausių išimčių. Monografijoje sistemingai ir nuosekliai aprašyta visa rytinio žemaičių pakraščio fonologinė sistema. Daugiausia dėmesio skiriama tiems prozodijos ir vokalizmo reiškiniams, kuriuos įprasta laikyti vienu ar kitu atžvilgiu išskirtiniais: šalutinio kirčio vartojimo problemai, kirčio atitraukimui iš akūtinių galūnių, aukštutinių ir vidutinių trumpųjų žodžio galo balsių opozicija ir kitoms ypatybėms.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Metodinę priemonę sudaro praktinės užduotys, skirtos lietuvių kalbos veiksmažodžio morfologijos pratyboms. Priemonė skirta Lietuvos edukologijos universiteto studentams – būsimiesiems lietuvių filologams. Taip pat ji bus pravarti ir tiems, kuriems kalbos lygmenų pažinimas leis tobulinti verbalinės ir neverbalinės komunikacijos įgūdžius, skatins vertinti įvairius bendrinės kalbos reiškinius normos ir stiliaus požiūriu, taisyklingai sudaryti ir vartoti veiksmažodžio formasPrekinis ženklas: Edukologija

Knygelė skirta Lietuvos turistams, vykstantiems į Kroatiją. Pateikiama svarbiausia informacija apie šalį, pagrindiniai posakiai ir trumpas lietuvių-kroatų kalbų žodynėlis.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Antroji literatūrologo ir teatrologo Broniaus Vaškelio straipsnių knyga. 2004 m. „Versus aureus“ leidyklos išleistas straipsnių rinkinys buvo skirtas lietuvių literatūros istorijai. Šioje knygoje yra skelbiami B. Vaškelio straipsniai, skirti lietuvių išeivijos teatro istorijai. Tai iki šiol Lietuvoje yra plačiau netyrinėta tema, naujoji knyga pristato šiuos lietuviškojo teatro egzilyje etapus: lietuvių teatro JAV pradžią 1889–1899 m., lietuvių satyros teatro apžvalgą, lietuvių dramos teatro veiklos ir sambūrių Čikagoje 1949–1990 m. svarbiausius aspektus. Dalis knygos straipsnių yra skirta dramaturgų, režisierių, aktorių personalijoms – Broniui Vargšui – Laucevičiui, Jurgiui Blekaičiui, Henrikui Kačinskui, ilgesnį ar trumpesnį laiką išeivijoje gyvavusiems teatriniams sambūriams ir organizacijoms, taip pat iki šiol netyrinėtai Juozo Vaičkaus teatro veiklai JAV, Amerikos pirtyje…

Naujoji lietuvių dramaturgija, kaip literatūros ir teatro reiškinys, pirmiausia asocijuojasi su Sigito Parulskio, Mariaus Ivaškevičiaus, Lauros Sintijos Černiauskaitės kūriniais bei spektakliais, kurie atsirado iš kūrybingo dramaturgo ir režisieriaus bendradarbiavimo, – Sigito Parulskio ir Vytauto V. Landsbergio „Iš gyvenimo vėlių“ (1995), Sigito Parulskio ir Oskaro Koršunovo „P. S. Byla O. K.“ (1997), Mariaus Ivaškevičiaus ir Rimo Tumino „Madagaskaras“ (2004). Šioje knygoje publikuojamos dešimt pjesių, kurios buvo pripažintos geriausiomis LNDT inicijuoto projekto „Versmė“ konkursuose. Gintaro Grajausko „Brunonas ir barbarai“, Herkaus Kunčiaus „Matas“, Juliaus Kelero „Taksi numeris penki“, Virgilijaus Veršulio „Lifte“, „Už durų“, „Žalčio siuita“, Gabrielės Labanauskaitės „Circus“, Mariaus Macevičiaus „Let Me Entertain You“, Justo Tertelio „Vienaveiksmė monopjesė pradedančiam autoriui“, „Sudie, idiotai“, Marijos Korenkaitės…

Gramatikos ir logikos problemoms skirtame šeštame tęstiniame „Specialybės kalbos“ mokslinių straipsnių rinkinyje daugiausia yra nagrinėjami įvairių specialybių terminų ir kitų žodžių gramatinių formų taisyklingo vartojimo, sinonimijos ir konkurencijos, reikšmių nustatymo, kirčiavimo dalykai. Analizuojamos kalbos loginės struktūros paieškos klasikiniuose filosofijos darbuose. Straipsniuose užsienio kalbomis tiriami efektyvūs gramatikos mokymo(si) būdai. Straipsnių rinkinys skiriamas specialybės kalbos dėstytojams, bet rinkinyje aptariami klausimai bus naudingi ir įvairių specialybių studentams, ir visiems, kas rūpinasi savo profesinės kalbos prestižu.Prekinis ženklas: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras