Šis leidinys išeina du kartus per metus. Jame spausdinami straipsniai bei recenzijos lietuvių ir baltų kalbotyros klausimais. Be to, skiriama dėmesio lietuvių ir baltų filologijai ir lyginamajai bei bendrajai kalbotyrai. Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Knygoje pateikta Gramatika ir gausi, nauja, nepaprastai įdomi archyvinė medžiaga, susijusi su Augusto Schleicherio lituanistine veikla, jo asmenybės bruožais ir gyvenimo peripetijomis, to meto mokslinio gyvenimo kontekstu. Kai kurie publikuojami laiškai yra prisodrinti naujų lietuvių kalbos ir tautosakos duomenų, kurie gali būti panaudoti kalbos istorijos bei dialektologijos tyrimams. Publikuojamos originalios faksimilės. Spausdinamas programinis Algirdo Sabaliausko straipsnis apie Augustą Schleicherį, kupina atradimų ir naujų faktų Iljos Lemeškino studija, Rainerio Eckerto surinkta faktografija apie užsienio kalbininkų ryšius su Lietuva. Moksliniai straipsniai apie Schleicherio gyvenimą ir mokslinę veiklą publikuojami lietuvių ir vokiečių kalbomis. Archyvinė medžiaga – vokiečių, čekų, lietuvių kalbomis.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Knyga yra lietuvių kalbos gramatinės semantikos įvadas, kuriame supažindinama su pagrindinėmis grama­tinių kategorijų tyrimo problemomis, atskleidžiama jų tyrimo raida, aiškinamos svarbiausios sąvokos ir terminai. Išsamiau nagrinėjamos šios lietuvių kalbos gramatinės kategorijos: giminė (derinimo klasė), skaičius, linksnis, laipsnis, apibrėžtumas, asmuo, laikas, veikslas (aspektas), nuosaka, evidencialumas, rūšis, tranzityvumas. Glaus­tai pristatomi lietuvių kalbotyroje įsigalėję ir naujesni mokslo literatūroje paskelbti požiūriai. Pasiūlyta ir savų interpretacijų. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiamos nagrinėjamos tematikos tyrimų bibliografinės, o knygos pabaigoje – dalykinė ir terminų rodyklės.Knyga skiriama savarankiškoms lietuvių kalbos gramatinių kategorijų studijoms. Ji turi žinyno ypatybių, todėl galėtų praversti ir tolesniems joje nagrinėjamos tematikos tyrimams.Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla

Knygoje pirmą kartą vienoje vietoje skelbiami visi spausdinti baltistiniai Ferdinando de Saussure’o (1857–1913) darbai ir jų vertimai į lietuvių kalbą. Novatoriški moderniosios kalbotyros pradininko straipsniai, padėję pagrindus ir nužymėję gaires ne tik baltų, bet ir slavų bei apskritai indoeuropiečių kalbų akcentologijos studijoms, turi neabejotiną išliekamąją vertę.Parengė Daniel Petit ir Bonifacas StundžiaPrekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla

Knygoje pateikiama išsamia dialektologine transkripcija užrašytų tekstų iš vakarų aukštaičių kauniškių šiaurinės dalies, esančios kairėje Nemuno pusėje. Pagal stambiausią gyvenamąjį punktą šis plotas pavadintas Šakių šnekta. Šnekta artima bendrinei kalbai, tačiau turi nuo jos besiskiriančių fonetikos, morfologijos, sintaksės ypatybių ir savitų žodžių, nemažai germanizmų. Nuo kitos pietinės rajono dalies – zanavykų šnektos – šis plotas labiausiai skiriasi galūnių trumpinimu. Šis leidinys turėtų dar kartą atkreipti tarmių tyrėjų akis į Šakių šnektos savitumą, padėti atrasti naujų ypatybių ar pastebėti jau žinomų pokyčius bei skatinti tirti šį savitą vakarų aukštaičių regioną.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Profesorius Zigmas Zinkevičius jau seniai domisi Pietryčių Lietuvos, vadinamosios Vilnijos, vietinių gyventojų pavardėmis ir jų kilme. Juk čia gimė lietuvių tauta, sukūrusi galingą valstybę. Šiame krašte lietuvių tautos ir senosios Lietuvos valstybės ištakos.  Pastaruoju metu sukeltas triukšmas dėl lenkiškos pavardžių rašybos vertė paspartinti tyrimą, kurio rezultatas ir yra ši knyga.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Tai knyga apie knygos suvokimo meną (ars interpretandi). Daugelį amžių literatūros suvokimo menas kūrėsi kaip sudėtinė bendrosios ir filosofnės hermeneutikos dalis (Platonas, Aristotelis, W. Dilthey’us, M. Heideggeris, H. G. Gadameris, P. Ricoeuras). XX amžiuje literatūros hermeneutikos tradicija susiformavo E. D. Hirsho, R. Palmerio, R. Ingardeno, P. Szondi, E. Staigerio, W. Iserio, R. Jausso, S. Fisho, M. Bachtino, U. Eco darbuose ir įsitvirtino bendrame literatūros teorijų laike. Jie polemizavo su pozityvistiniu ir objektyvistiniu literatūos kūrinių traktavimu, naikino supratimo ir aiškinimo, objektyvumo ir subjektyvumo, teksto ir konteksto opoziciją, psichologinio skaitymo įpročius keitė į filosofinius, dialoginius, kalbinius žaidybinius, akcentuodami skaitytojo vaidmenį. Menas suprasti kūrinį neatskiriamas nuo interpretuotojo savivokos meno, taip pat nuo meno…

Knygą sudaro 1991–2002 metais rašyti straipsniai. Juose pristatoma XX amžiaus lietuvių poezija literatūros tradicijos ir literatūros raidos požiūriu. Dėmesys skiriamas keliems laikotarpiams: IV dešimtmečio neoromantikų kūrybai (Jonas Aistis, Salomėjas Nėris, Bernardas Brazdžionus, Antanas Miškinis); katastrofų laiko poetams (Bronius Krivickas, Vytautas Mačernis, Alfonsas Nyka-Niliūnas), sovietinio laikotario pabaigoje subrendusiai jaunųjų poetų kartai (Antanas A. Jonynas, Gintaras Patackas, Donaldas Kajokas, Aidas Marčėnas, Vladas Baziūnas ir kt.). Susitelkiama ties pasaulėvokos ir epochos sąsaja, poetikos kaita., modernėjimo žingsniais.Straipsniai dviejų modelių: apžvalginiai ir analitiniai. Pastaruosiuose gilinamasi į konkretaus autoriaus meninį pasaulį. Laikomasi pagrindinių kultūrinio istoriniio metodo bei imanentinės kūrinio analizės principų, taikoma hermeneutinė skaitymo perspektyva.Knyga skiriama besimokančiam jaunimui, humanitarinei visuomenei, taip pat plačiajam skaitytojų ratui.Prekinis ženklas:…

Pirmoji serijos „Įžvalgos” knyga. Literatūros kritikos knygoje „Didžiadvasių žodžių eros pabaiga” analizuojamas kūrinio ir jo kontekstų – autorinio, kultūrinio, visuomeninio, istorinio, metaliteratūrinio santykis, gilinamasi į literatūros kritikos profesinę prigimtį ir paskirtį, formuluojami svarbiausi profesionalios kritikos kriterijai ir neangažuoto kalbėjimo apie literatūros kūrinį principai. Skaitytojas ras Tomo Venclovos, Algirdo J. Greimo, Viktoro Katiliaus, Bronio Railos, Jono Juškaičio kūrybinius portretus. Aptariama ir pačių jauniausiųjų autorių kūryba.Prekinis ženklas: Homo liber

Knygutėje plačiai nušviečiama, kaip siaubingai niokoja mūsų kalbą ir vis labiau ją verčia puskalbe nesulietuvintų (vien tik nusirašytų) tikrinių svetimybių vartojimas. Aiškinamasi ne tik kas dėl to kaltas, bet ir ką kiekvienas turėtume daryti, kad lietuvių kalba būtų išgelbėta nuo dar didesnio smukimo bei visiskos pražūtiPrekinis ženklas: Margi raštai