Knygoje skelbiami Antano Lyberio , žymaus lietuvių leksikografo ir leksikologo, pirmojo lietuvių kalbos sinonimų žodyno autoriaus, moksliniai straipsniai , kurių tematika apima daugelį kalbos mokslo sričių: leksikografiją, leksikologiją, akcentologiją kalbotyros istoriją.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Studijoje apžvelgiama, kaip nuo XX a. 3-iojo dešimtmečio iki šių dienų buvo svarstomas nepriesaginių moterų pavardžių klausimas, kuo grindžiamas teigiamas ir neigiamas jų vertinimas. Nors nepriesagines pavardes 2003 m. įteisino Valstybinė lietuvių kalbos komisija, diskusijos dėl jų nesibaigia iki šiol, todėl svarbu išnagrinėti visus šias pavardes pateisinančius ir jų reikalingumą neigiančius argumentus.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Knygoje aprašyta 501 iki šiol aptiktas per šimtą su viršum metų Lietuvoje ir kituose kraštuose išleistas lietuvių kalbos terminų žodynas. Aprašomasis 1900-2005 metų laiko tarpas, turimomis žiniomis, apima visą spausdintą tokių žodynų praeitį beveik iki šių dienų. Knygos autorių matyti žodynai yra anotuoti.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Kas iš tikrųjų yra postmodernizmas? Šis iliustruotas gidas puikiai išaiškina siutinančiai mįslingą sąvoką, kuri jau daugiau nei tris dešimtmečius naudojama pasaulio kultūros būklei apibūdinti.Kas sieja Meriliną Monro, „Disnėjaus pasaulį“, „Šėtoniškąsias eiles“ ir kibernetinę erdvę?Atsakymas: postmodernizmas. Įvadas į POSTMODERNIZMĄ grąžina idėją į pačias jo ištakas. Knyga supažindina mus su nemažai keisčiausių ir įstabiausių pastarųjų šimto metų žmonių, įvykių ir minčių: meno srityje susipažinsime su konstruktyvizmu, konceptualiuoju menu, Marseliu Diušanu, Džeksonu Poloku ir Endžiu Vorholu; politiniuose ir istoriniuose gido puslapiuose aptarsime senatoriaus Makarčio „raganų medžioklę“, feminizmą, sužinosim apie Frensį Fukujamą ir Holokaustą; filosofinėje dalyje susipažinsime su Derida, Bodrijaro, Fuko ir Heidegerio darbais. Ši knyga taip pat tiria postmodernizmo įtaką šiandienai ir tiems nerimą…

Knygoje populiaria forma pasakojama apie lyginamosios-istorinės kalbotyros atsiradimą. Supažindinama su įvairių šalių mokslininkais, kurie tyrinėjo ar tyrinėja lietuvių kalbą. Pabrėžiama, kad šių mokslininkų darbai buvo ir yra reikšmingi ne tik lietuvių kalbotyrai – gana dažnai jie suvaidino svarbų vaidmenį mūsų kultūros, tautinio atgimimo istorijoje.Prekinis ženklas: Gimtasis žodis

Japonų raštija kūrėsi veikiama kinų kalbinės, kultūrinės, literatūrinės tradicijos, pasiduodama jos įtakoms, perimdama žemyne įsitvirtinusius vaizdinius ir simbolius, brėždama prasminių sąsajų linijas. Pasitelkiant Tang dinastijos (618–907) poeziją, tūkstantmečio senumo Japonijos grožinę prozą, prieš septynis amžius pilietinių karų laikais suklestėjusio No teatro pjeses ir kitus Rytų Azijos klasikinius šaltinius, monografijoje lyginamuoju aspektu žvelgiama į viduramžių Japonijos ir Kinijos literatūrinius ryšius ir ieškoma atsakymų į klausimą, kaip dinamiškos tekstų sąveikos sąlygomis buvo išsaugota japonų giluminės pasaulėjautos neliečiamybė ir japoniško žodžio gyvybingumas.Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla

Monografijoje nagrinėjamos pirmųjų lietuvių kalbos gramatikų morfologijos ir sintaksės taisyklės. Išnagrinėta D. Kleino gramatika ir jos santrauka, K. Sapūno ir T. Šulco gramatika iš Prūsų Lietuvos ir anoniminė gramatika iš Didžiosios Lietuvos. Gramatikos analizuojamos lyginamuoju metodu: jos lyginamos ir tarpusavyje, ir su šių dienų gramatikos mokslo pasiekimais. Toks lyginimas leido padaryti nemažai reikšmingų išvadų tiek lietuvių kalbos gramatikos mokslo istorijai, tiek dabarčiai.Prekinis ženklas: Gimtasis žodis

XIX amžiuje daugelis tyrėjų ieškojo šiuolaikinių lietuvių šaknų. Irena Buckley savo knygoje naudoja dar vieną modernios lietuvybės atskleidimo būdą – analizuoja retorinių lietuvių kūrybos formų raidą. Monografija praplėčia mūsų žiūros kampus, verčia ne iš aukšto žvelgti į ano audringo meto reiškinius, o atrasti juose tai, ko šiandien pasigendame. Skaitant šią knygą norisi tikėti, kad XIX amžiaus lietuviai ne tik jautė šimtmetines retorikos tradicijas, bet ir gyveno taip, kaip kalbėjo…Prof. habil. dr. Egidijus AleksandravičiusPrekinis ženklas: Versus aureus

„Kalba mane augina“ – Lietuvių kalbos mokymo priemonė I–II klasių mokiniams, besimokantiems mokyklose tautinės mažumos kalba.„Kalba mane augina“ – tai viena iš pradinių klasių mokinių lietuvių kalbos mokymo priemonių, padedanti mokiniui žaisminga, patrauklia forma ir aktualiu turiniu, praktiškai ugdyti (is) lietuvių kalbos gebėjimus. Nors ši dviejų dalių (I–II ir III–IV klasėms) priemonė rengta orientuojantis į mokinių iš dvikalbės ir daugiakalbės aplinkos lietuvių kalbos ugdymo ypatumus, ja gali naudotis ir mokiniai, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji.Atkreiptinas dėmesys, kad mokymo priemonė nėra vadovėlis, nepretenduoja „padengti“ visos lietuvių kalbos ugdymo programos (priemonės medžiaga neapibrėžta laiko, programos turinio aspektu), todėl jos taikymo galimybės ir nauda priklausys nuo mokytojo kompetencijų modeliuoti konkrečios klasės mokinių kalbos ugdymo…

”Romėnų literatūros chrestomatija” – antroji klasikinės filologijos specialistų naujai parengta antikinės literatūros chrestomatijų knyga. Pirmoji – ”Graikų literatūros chrestomatija” – išleista 2008 metais. Chrestomatijose skelbiami seni ir nauji antikinės literatūros lobyno kūrinių vertimai į lietuvių kalbą. Skaitytojas čia ras visų pagrindinių senosios literatūros žanrų ir autorių kūrybos pavyzdžių, susipažins su įvairių Antikos istorijos tarpsnių literatūra, sudarančia Europos literatūrinės tradicijos pagrindą. Šiomis knygomis leidykla ”Mintis” pradeda Antikos paveldo kūrinių seriją.Prekinis ženklas: Mintis