V. Daujotytės monografijoje „Šokėja ant liepto virš prarajos“ pristatoma poetės, eseistės, dailininkės Onės Baliukonės (Onos Baliukonytės, 1948–2007) kūryba. Pirmoje knygos dalyje aptariamas asmenybės formavimosi kelias, analizuojami poezijos rinkiniai („Laukinės vaivorykštės“, „Viltis“, „Iš kelio dulkių“, „Tėve mūsų gyvenime“, „Vaduok“, „Bokštai“, „Elgetaujanti saulė“, „Neregio sodai“), rinktinė „Akmuva“, knyga vaikams „Kopų karalienė“. Pasirinktas literatūros fenomenologijos kelias, leidžiantis remtis sąmonių susitikimu, nuolatiniu dialogu. Remiamasi bendravimo patirtimi, atidaus, daugkartinio tekstų skaitymo įgūdžiais, pačios poetės autorefleksija, rašymo apie rašymą siužetais esė rinktinėse „Kelionės fragmentai“, „Ant sapnų tilto“, kritikų bei poetų pastebėjimais. Baliukonė pristatoma kaip romantizmo tradicijos, simbolistinio tipo kūrėja, kuriai būdingos ezoterinės temos, saviti simboliai, liudijantys plačią ir gilią vidinių išgyvenimų bei kultūrinių patirčių (filosofinių, literatūrinių,…

Juozo Tumo-Vaižganto Raštų 21 tomą sudaro 1928–1932 metais paskelbti jo vėlyvieji literatūros ir meno kritikos darbai – straipsniai, recenzijos, anotacijos. Visi jie spausdinti periodiniuose leidiniuose (Lietuvos aide, Naujoje Romuvoje, Laisvėje, Lietuvoje, Krašto balse, Švietimo darbe, Lietuvyje, Židinyje). Tekstai tome sudėstyti chronologine seka – pagal paskelbimo datas, į žanrines grupes (straipsnius, recenzijas, anotacijas) neskirstomi.  Į tomą įtrauktos ir tą laikotarpį apimančios Vaižganto recenzijos Lietuvos Respublikos Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijai (dalis jų iki šiol niekur nepublikuota). Straipsniai ir recenzijos sudaro plačią ano meto grožinės ir mokslinės literatūros bei dailės, muzikos, teatro panoramą. Čia atsiskleidžia ne tik recenzuojamų kūrinių bruožai, bet ir paties Vaižganto kaip meno kritiko pastabumas ir originalumas.Prekinis ženklas: Lietuvių…

Jovita Bružienė pasitelkia šiuolaikinę erdvės semiotiką analizuo­dama kartografinį diskursą – 1613 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikš­tystės žemėlapį. Aprašomas žemėlapio figūras ji susieja su naratyvi­nio pobūdžio perėjimais tarp skirtingų erdvės režimų (tarp kurių yra ir „naratyvinis“ tinklas). Žemėlapis tampa semiotinės kelionės erdve, o jo skaitytojas – keleiviu.Prekinis ženklas: Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto leidykla

Pomirtinę Vaidoto Daunio (1958–1995) knygą sudaro straipsniai, iki šiol buvę išblaškyti periodikoje, tęstiniuose leidiniuose. Savitai ir įdomiai aptariama literatūros klasikų ir kitų poetų kūryba: K. Donelaičio, A. Baranausko, Z. Gėlės, V. Mačernio, Salomėjos Nėries, J. Aisčio, V. Mykolaičio-Putino. Ypač daug dėmesio skirta pastarajam. Taip pat rašoma apie pradedančio kūrėjo problemas. Šie literatūros kritikos darbai, sudėti į knygą, labiau priartins autorių prie mūsų dienų, skatins mąstyti, ieškoti kūrybinių išeičių. O tai labai svarbu visiems, ypač jaunimui. Leidinys skiriamas pedagogams, studentams ir kitiems besidomintiems lietuvių literatūra.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

„Kalba mane augina“ – Lietuvių kalbos mokymo priemonė I–II klasių mokiniams, besimokantiems mokyklose tautinės mažumos kalba.„Kalba mane augina“ – tai viena iš pradinių klasių mokinių lietuvių kalbos mokymo priemonių, padedanti mokiniui žaisminga, patrauklia forma ir aktualiu turiniu, praktiškai ugdyti (is) lietuvių kalbos gebėjimus. Nors ši dviejų dalių (I–II ir III–IV klasėms) priemonė rengta orientuojantis į mokinių iš dvikalbės ir daugiakalbės aplinkos lietuvių kalbos ugdymo ypatumus, ja gali naudotis ir mokiniai, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji.Atkreiptinas dėmesys, kad mokymo priemonė nėra vadovėlis, nepretenduoja „padengti“ visos lietuvių kalbos ugdymo programos (priemonės medžiaga neapibrėžta laiko, programos turinio aspektu), todėl jos taikymo galimybės ir nauda priklausys nuo mokytojo kompetencijų modeliuoti konkrečios klasės mokinių kalbos ugdymo…

2-asis pataisytas leidimas. Knygelėje populiariai pateikiama informacijos ne tik apie pačius vandenvardžius, bet ir apie jų svarbą gretimiems mokslams, ypač tiems, kurie susiję su lietuvių tautos kilme bei etnine istorija. Antrajame leidime pataisyta rašyba ir skyryba pagal naująsias taisykles.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Knygoje nagrinėjama K. Kasakauskio lenkiškai parašyta lietuvių kalbos gramatika ir penkios knygelės jo kalbinių pažiūrų kitimo aspektu.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Knyga tęsia „Tarmių tekstyno“ seriją. Leidinyje apžvelgtos Jurbarko šnektos ypatybės ir pateikti šnektos tekstai, užrašyti išsamia fonetine transkripcija. Tekstų galima pasiklausyti pridedamoje kompaktinėje plokštelėje. Leidinys skiriamas įvairių sričių mokslininkams, dėstytojams, studentams, mokytojams ir moksleiviams, visiems, kas domisi lietuvių kalbos tarmėmis. Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

„Kalbos kultūra“ – Lietuvių kalbos instituto (iki 1989 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros instituto) tęstinis kalbos kultūros teorijos ir praktikos leidinys.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Šioje monografijoje nuodugniai aprašoma bendrinės latvių kalbos vietos prieveiksmių semantinė struktūra: trumpai pristatomas bendrinės latvių kalbos vietos prieveiksmių inventorius; remiantis opozicijų teorija išskiriami integraliniai ir diferenciniai požymiai; remiantis integraliniais ir diferenciniais požymiais semantiškai suklasifikuojami bendrinės latvių kalbos vietos prie­veiksmiai; taip pat apibūdinamos jų slankumo reikšmės.Prekinis ženklas: Vilniaus universitetas Vilniaus universiteto leidykla