Donelaitis yra rašytojas pirmas suvokęs, kad įmanoma grožinė literatūra lietuvių kalba. Tai, ką jis parašė, įsitvirtino atmintyje ir lūpose net ir tų, kurie niekad jo neskaitė. Donelaitis, kaip maža kas, pamėgtas tyrinėtojų, eseistų ir literatų. Kas parašyta Lietuvoje – jau pažįstama.Ši knyga – nematyta Donelaičio vizija. Išeivijos autoriai parašė daugiau negu gali manyti, ir originaliau, negu tikėjaisi iš karto.Prekinis ženklas: Aidai

Šis nuotaikingas ir įdomus prancūzų kalbos kursas skirtas visiems norintiems mokytis vienos dainingiausių pasaulio kalbų. Poliglotas dr. Gediminas Degėsys vaizdingai bei išradingai pristato mokymosi medžiagą, įtraukia į linksmus dialogus, pristato esminius prancūzų kultūros dalykus. Tai puiki priemonė kiekvienam, kuris žengia pirmus žingsnius, arba jau tobulina prancūzų kalbos įgūdžius. Prekinis ženklas: Petro ofsetas

„Lietuvių kalbos akcentologija“ pirmą kartą išėjo 1979 m. Tuomet ji daugiausia buvo skiriama studentams lituanistams ir traktuojama kaip vadovėlis. Nuo to laiko praėjo du dešimtmečiai. Per juos lietuvių akcentologija, kaip kalbotyros šaka, gerokai pažengė į priekį. Aukštosiose mokyklose dabar siekiama, kad studentai, ypač lituanistai, žinotų ne tik tai, kaip reikia kirčiuoti, bet ir kodėl taip reikia. Knyga pataisyta, šiek tiek papildyta. Joje remiamasi sinchronine bendrinės lietuvių kalbos faktų analize, tik vietomis, daugiausia kalbant apie pasitaikančius kirčiavimo normos svyravimus, paliečiami ir tarminiai kirčiavimo variantai. Taisyklės iliustruojamos gausiais pavyzdžiais, čia pat stengiamasi suminėti visas pasitaikančias išimtis. Tai daroma ne tam, kad skaitantysis visa tai būtinai susidėtų į galvą, o tam, kad jis…

Antroji kultūrologinių studijų serijos „Įžvalgos” knyga „Orfėjas mokėjo lietuviškai” pirmiausia skirta literatūros sociologijos tyrinėjimams. Naujomis prasmėmis atsiveria ne tik šiuo požiūriu mažai tyrinėta lietuvių literatūros klasika ir jos kūrėjai („Vincas Kudirka – amžių kryžkelėje”, „Žemaitės vertikalė”, „Poetas ir jo aura. Kas gi sukūrė Radauską?”, bet ir dabartinė literatūra (Just. Marcinkevičius, T. Venclova, A. Nyka – Niliūnas, R. Gavelis, V. P. Bložė, J. Juškaitis, H. Čigriejus, J. Strielkūnas, S. Geda, K. Platelis, R. Rastauskas). Leidinys gali būti parankus ir kaip aukštųjų mokyklų humanitarinių programų mokymo priemonė. Prekinis ženklas: Homo liber

XX amžiaus teatro palikimui skirtos serijos ”Teatro tekstų biblioteka” knyga. Prancūzų romanisto ir meno kritiko Emile Zola ”Natūralizmas teatre” (1881) – savo laiką aplenkęs teatro ir dramaturgijos meno manifestas, paruošęs dirvą XX a. Novatoriškiems scenos reiškiniams. Autorius apžvelgia Prancūzijos ir Europos teatro bei dramaturgijos istoriją nuo XVII a., lygina dramaturgus bei spektaklius, analizuoja romantizmo poveikį XIX a. dramos ir vaidybos menui. Lietuvių skaitytojams pateikiamas knygos pirmosios dalies – ”Teorijos” – vertimas. E. Zola tekstas lydimas Rasos Vasinauskaitės parengtų paaiškinimų ir autorių bei jo epochą pristatančio baigiamojo straipsnio.Prekinis ženklas: Apostrofa

Veikale „Fiktyvumas ir įsivaizdavimas” Iseris istoriškai ir kritiškai apžvelgia požiūrius į pramanus, vaizduotę ir žaidimą literatūrologiniame, filosofiniame, antropologiniame kontekste bei gvildena klausimą, kodėl žmonėms reikalingos fikcijos ir grožinė literatūra. Autorius parodo, kad nuo pat Antikos grožinėje literatūroje itin svarbią vietą užėmė žaidimas, kurio įvairios formos ir raida atskleidžia žmogaus savęs paties peržengimą. „Užuot buvęs savo galimybių pilnatvė, žmogus gali išeiti iš to, kas jis yra, nes užleisdamas, prarasdamas arba nužaisdamas tai, kas jis atrodo esąs, žmogus atsiveria kitoms galimybėms.” Iš vokiečių kalbos vertė Laimantas Jonušys Wolfgang Iser (g. 1926) – garsus vokiečių literatūros tyrinėtojas, dirbantis Vokietijos ir JAV universitetuose.Prekinis ženklas: Aidai

Mito kritika. Northrop Frye ”Mitinis aspektas: simbolis kaip archetipas”, E. M. Meletinskij ”Kafkos ”mitologizmas”. Feminizmas. Elaine Showalter ”Feministinės poetikos link”, Džonatan Dollimore ”Skirtingi geismai: subjektyvumas ir transgresija Wilde’o ir Gide’o kūryboje”. Dekonstrukcija. Roland Barthes ”Nuo kūrinio prie teksto”, Jacques Derrida ”Struktūra, ženklas ir žaismas humanitarinių mokslų diskurse”, Paul de Man ”Pasipriešinimas teorijai”, J. Hills Miller ”Kritikas kaip šeimininkas”. Naujasis istorizmas. Michel Foucault ”Žinojimo archeologija”, Stephen Greenblatt ”Tikrovės palytėjimas”. Intertekstualumas ir komparatyvistika. Umberto Eco ”Tarp autoriaus ir teksto”, Laurent Jenny ”Formos ir strategija”, Michael Riffaterre ”Aprašant poetines struktūras: du požiūriai į Baudelaire’o ”Kates”, Jean Bessiere ”Literatūros teorijos ir dviprasmybės”. Postkolonializmas. Homi K. Bhabha ”Apie mimikriją ir žmogų: kolonijinio diskurso dvilypumas”, Linda Hutcheon ”Besileidžiantys imperijos nutekamojo vamzdžio…

Čia aptarta teminė Bibliotheca Sapiehana sankloda, palyginus ją su 1651 m. Jono Hanowicziaus sudarytu Nesvyžiaus Radvilų bibliotekos sisteminiu katalogu, rodo dėsningą tendenciją: LDK aristokratų bibliotekose kaupta panašių teminių grupių literatūra. Išimtis Sapiegų bibliotekoje būtų medicinos knygos – težinoma tik viena tokia. Išlikusios Sapiegų bibliotekos visuma perša mintį apie itin išsilavinusius, plataus akiračio, humanistinių nuostatų bibliotekos savininkus. Knygos, kurias buvo įsigiję ir kuriomis naudojosi Sapiegos, atspindi Lietuvos Renesanso ir Baroko epochos aukštuomenės bibliotekų vaizdą, rodo geriausių Europos leidyklų produkcijos sklaidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Lietuvių kalbos mokomasis kompiuterinis žaidimas. Žynys Lizdeika pasakoja kupiną įtampos žemaičių plėšiko būrio Tado Blindos ir Mortos meilės istoriją. Morta patinka ne tik Bilndai, bet ir velniui. Nelabasis, ją pagrobęs uždaro užkeiktame malūne. Blinda leidžiasi mylimosios vaduoti. Velnias klastingas, ir Blindai būtų nekaip sekęsi, jei ne Mikas. Jis padeda įveikti velnio ir jo parankinių rezgamas pinkles. Bet viskas priklauso nuo….Jūsų mokėjimo kirčiuoti!Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Antrasis serijos ”Lietuvių kalbos tarmės mokyklai” leidinys skirtas vakarų žemaičiams. Komplektą sudaro knyga ir kompaktinė plokštelė. Knygoje aprašomos patarmės ypatybės, vardai, plotas, lingvistinė situacija. Autentiški tekstai ir garso įrašai padės skaitytojui pajusti vakarų žemaičių patarmės grožį ir unikalumą. Ne vienam tai gali būti pirmoji pžintis su šia savita patarme, Klaipėdos krašto papročiais, darbais, specifiniu gyvenimo būdu. Kiekvieno knygos skyrelio pabaigoje yra mokomųjų užduočių.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas