Šioje gramatikoje siekiama nuosekliai aprašyti dabartinės lietuvių kalbos vidinę sandarą ir kartu apibrėžti svarbiausias žodžių, jų formų ir sakinių sudarymo bei vartojimo normas. Tai ne vadovėlis, o veikiau gramatikos žinynas, apimantis fonologiją, morfologiją (kartu su žodžių daryba) ir sintaksę. Visus gramatikos lygmenis stengiamasi apibūdinti pagal tuos pačius sisteminio nagrinėjimo principus atsižvelgiant į formų skiriamuosius požymius, susijusius su tam tikromis reikšmėmis ir funkcijomis. Naudojamasi lentelėmis ir schemomis, leidžiančiomis glaustai modeliuoti atskiras kalbos sandaros grandis.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Žymaus literatūros kritiko, istoriko ir teoretiko, humanitarinių mokslų daktaro knyga – monumentalus veikalas, nuoseklaus mokslinio tyrinėjimo, kuriam skirtos ir dvi anksčiau išleistos knygos (Barbarai vice versa klasikai, 2008 ir Seniausioji lietuvių literatūra. Mindaugo epocha. Poliparadigminė viduramžių kultūrinių konfliktų studija, 2009), rezultatas. Autorius užsibrėžė tikslą prikelti iš istorinės nebūties ir tautinės užmaršties seniausius Lietuvos kultūros bei raštijos tekstus, atskleisti jų genezę ir jų galimų kūrėjų bei herojų atvaizdus, kiek juos įmanoma identifikuoti iš seniausių istorijos šaltinių. Literatūros tyrinėtojas su mokslininko kruopštumu ir atida rekonstruoja senuosiuose raštijos šaltiniuose išbarstytus religinės, mitologinės, etnografinės, buitinės, paprotinės ir kt. kilmės mikrotekstus, stengdamasis atrasti kelią į mažai tyrinėtą lietuviškos kilmės mikrotekstų lobyną, galintį atverti ištisą Lietuvos…

Naujausia žinomos mokslininkės knyga – tai lyrikos studija, pagrįsta fenomenologiniu požiūriu. Autorė daugiausia remiasi lietuvių lyrika. Knygą sudaro šie skyriai: Lyrikos euristika, Lyrikos jutiminiai pavidalai, Lyrikos kalba, Metonimija, metafora, simbolis lyrikoje. Skiriama humanitarų auditorijai ir visiems, kas domisi lyrika, poezija, eilėraščių rašymu.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Straipsniai (Articles): Birutė TriškaitėJohanno Jacobo Dentzlerio vokiečių–lotynų leksikografijos darbas Clavis Germanico-Latina – dar vienas rankraštinio žodyno Clavis Germanico-Lithvana šaltinis  Christiane SchillerDas Wörterbuch X. Seine Spuren in der Clavis Germanico-Lithvana und im s.g. Richter-Wörterbuch  Ona AleknavičienėJono Bretkūno Postilės (1591) sklaidos istorija: egzemplioriai Krokuvoje  Dainora PociūtėAbraomas Kulvietis Liuveno universitete  Palmira ZemlevičiūtėTerminologinė medicinos leksika lietuviškuose 1738–1831 metų Prūsijos valdžios įsakuose  Jurgis PakerysPriesaginių veiksmažodžių daryba Ruigio, Ostermejerio ir Milkaus gramatikose  Daiva KrištopaitienėKristijonas Donelaitis ir brošiūra apie separacijos naudą (1769): kalbos analizė  Sigita BarniškienėApie Marthos Springborn romano Paskutinis Prūsų sukilėlis Herkus Mantas vertimą į lietuvių kalbą  Aurelija TamošiūnaitėSimono Daukanto Rubinaitis Peliūzė: vertimas ir adaptavimas  Jurgita VenckienėPaklydusi lietuvių kalba: 1891 metų lingvistinė mįslė  Giedrius SubačiusPanevėžio mokytojų seminarija:…

Šioje knygelėje pateikiami taisyklingi maisto prekių ir patiekalų, atogrąžų augalų vaisių, riešutų, prieskonių pavadinimai. Leidinys pravers visiems, besirūpinantiems prestižine kalba.Prekinis ženklas: Presvika

Ši monografija – tai dar vienas svarus Česlovo Milošo asmenybės prasmių ir reikšmių mūsų Pasauliui liudijimas. Ji dar aiškiau, akivaizdžiau padeda skaitančiam suvokti, kad Milošo pasaulėjauta, vertybių sistema – mūsų nūdienos egzitencinė dalis […] Tokio tyrimo rezultatas: kažin ar po šios studijos dar kam nors kils abejonių, kad Milošas – dviejų modernių visuomenių (lenkiškos ir lietuviškos) reiškėjas, o jo biografijos lietuviškai-lenkiškas dvilypumas, pasaulėjautos ypatingumas – durys į sudėtingą, kartais sunkiai perprantamą, lietuvių-lenkų santykių labirintą.Dr. Rimantas MiknysKnyga patraukia ir įtraukia skaitytoją. Puslapis po puslapio atsiveria sudėtingas, platus ir gilus lietuviškasis Milošo pasaulis. Žodis ”palimpsestas” […] puikiai tinka nusakant visų Milošo lietuviškųjų kontekstų sluoksnius – jų daugialypiškumą, asmenų biografijų ir jų pasaulėvaizdžių,…

Archivum Lithuanicum pradėtas leisti 1999 m. Archivum Lithuanicum tikslas ugdyti teorinę mintį apie teksto istoriją. ALt apjungia filologinį ir sociolingvistinį senųjų tekstų tyrimų aspektus.ALt tyrimų kryptys:lietuvių rašomosios kalbos (ir jos variantų) istorija;lietuvių bendrinės kalbos formavimo idėjų istorija;lietuvių kalbos tyrimo istorija;senesniųjų lietuviškų tekstų filologinė tekstologinė analizė;lietuviškų tekstų vertimo istorija;lietuviškų tekstų redagavimo istorija.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Knygelė skiriama aptarti niekuomet nestudijavusių kalbos mokslo pseudokalbininkų rašliavą, iškelti labiausiai klaidingus jos teiginius ir parodyti tų teiginių nepagrįstumą istorinės (diachroninės) kalbotyros mokslo šviesoje. Stengtasi išryškinti pseudomokslinio „metodo“ – paisyti vien žodžių skambėjimo panašumo – nepagrįstumą, populiariai supažindinti skaitytojus su moksline kalbos istorijos tyrimo metodologija.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Lietuvių poezijos klasiko Alfonso Nykos-Niliūno eilėraščių subjektas – neramus „sūnus-palaidūnas“, apsisprendęs išsiskirti su simboliu virtusiais namais dar gerokai iki didžiojo egzodo į vakarus, pasirinkęs metafizinę tremtį ir kartu visiems laikams pasilikęs amžinoje vaikystės vasaroje. Poetas, rašęs apie nuobodulį, nykumą, egzistencinį „spliną“, išliko stebėtinai gyvas, aktualus ir autentiškas. Galbūt netrukus tas XX amžiaus lietuvių literatūros laikotarpis – egzistencializmo ir brandžiojo modernizmo laikai – bus vadinamas tiesiog „Nykos-Niliūno epocha“. Kalbėti apie poetą ir jo pasaulį – vadinasi, ieškoti kelio į jo Nemeikščius, Eldoradą, Arkadiją. Mitas, laikas ir metafizika – trys didžiosios šios knygos temos. Knygoje skaitytojas ras ir eseistinius etiudus primenančių laiškų, 1947-1958 m. rašytų Antanui Vaičiulaičiui ir Henrikui Radauskui.Prekinis ženklas: Lietuvių…

Mokomoji priemonė nėra išsami leksikografijos istorija, kuriai parašyti reikėtų rimtų daugelio tautų tūkstantmetės kultūros istorijos tyrimų. Ji buvo rengiama naudojantis anglų, lenkų, lietuvių, rusų, skandinavų, vokiečių leksikografų parašytomis studijomis ir yra ne tiriamojo, o aprašomojo pobūdžio.Iš šios knygos galima sužinoti apie svarbiausius žodynų istorijos etapus, įvairių žodynų tipų radimosi ir plėtros kelius, daugelio civilizuoto pasaulio tautų įnašą į bendrą leksikografijos lobyną. Čia apžvelgiamas žodynų rengimo kelias nuo pačių elementariausių žodžių sąrašų iki sudėtingų pastarųjų metų leksikografinių veikalų, kompiuterinių žodynų, elektroninių duomenų bazių.Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla