Kas turi vykti žmogaus sąmonėje, kai keturis kartus keičiasi santvarkos, griaunančios viską iki pamatų, o jis nori ne šiaip egzistuoti, bet gyventi, tad prisiverčia ištverti, nors naujas, bet prastai pasiūtas ankštas drabužis jį varžo ir visai nedera. Tik be jo neapiseisi. Ar ne taip ir tampama konformistu?Kankinantis klausimas, į kurį ligi šiol autorė neranda atsakymo, ir buvo viena paskatų perkratyti atmintį, pabandyti „sunarstyti pažirusias grandis“.Šis pasakojimas – ne memuarai, tik vienos mergaitės istorija nuo pirmojo klyksmo iki paauglystės užuomazgos. Tai galėtų būti kiekvieno mūsų istorija.Juk ir vaikas yra žmogus – jis jaučia, stebi supantį čia darnų, čia nedarnų pasaulį, bando suvokti realybę, net daryti išvadas. Jis – mažas, bet nemeluojantis…
Tarp nostalgijos ir mimikrijos. Lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanai
”Lietuviai ir latviai pokario išeivijoje parašė stulbinamai daug – per 600 romanų. Šia knyga siekiama įtraukti į produktyvų dialogą baltų egzodo romanus ir postkolonializmo teoriją. Pasirinkti kūriniai skaitomi kaip dvigubos tapatybės naratyvai, susiformavę kultūrų sandūroje.Išeivystės variantų skalė išsidėsto nuo skausmingo ilgesio (nostalgijos) iki prisitaikymo, tradicijų užmaršties (mimikrijos), bet dominuoja pražūtingas susidvejinimas (hibridizacija).Kiek abiejų tautų romanai panašūs, kiek skirtingi? Ar įmanoma atpažinti savimonės bendrumo pobūdį, kurį būtų galima pavadinti baltiškumu?”Laura LaurušaitėPrekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Atjauninimo menas
Ką vertiname jaunystėje? Grožį, gaivumą, sveikatą, meilę ir ilgą gyvenimo kelią, kuris mums dar prieš akis. Bet kodėl manome, kad ligos ir sukriošimas – neišvengiami ilgo gyvenimo palydovai? Viskas priklauso nuo žmogaus noro. Galima išlikti jaunam ir penkiasdešimties, ir septyniasdešimties metų. Ir tai nėra neįprasta ar antgamtiška. Niekada ne vėlu vėl būti jaunam – sustiprinti imunitetą, sugrąžinti sveikatą, stangrią odą, blizgančius ir vešlius plaukus, pagerinti atmintį, aštrų regėjimą, jautrią klausą, atsikratyti raukšlių ir su amžiumi atsirandančių ligų.Prekinis ženklas: Algarvė
Už 7 gatvių
Trečia poezijos knyga. Jos motyvų ir realijų spektras platus – nuo Meksikos ir Berlyno iki Neringos kopų ir Gudžionių. Bet vyrauja Vilnius, – ne romantiškas „senųjų stogų“ Vilnius, o poeto vaikystės ir dabartinis miestas: savas, pažįstamas, nors besikeičiantis. Kūryba, šeima, buitis duoda peno intymiai meditacinei lyrikai, o šiuolaikinės visuomenės gyvenimas – žaismingam balaganui ir ironijai. Lauryno Katkaus eilėraščiai atsiranda iš egzistencinės būtinybės, kalbama atvirai ir drąsiai, su atsakomybe už žodį.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Poetikos terapija psichiatrinėje reabilitacijoje
Monografijoje aptariamas poetikos terapijos procesas, kuris yra suprantamas kaip meno kūrinio, terapeuto ir paciento ar jų grupės sąveika, kurios metu metodiškai siekiama atskleisti kiekvieno asmens vidinius išgyvenimus, sudaryti sąlygas jais pasidalinti grupėje ir patirti katarsį. Poetikos terapija taip pat apima ir terapeuto vadovaujamą kūrybišką rašymą, kurio metu asmuo išreiškia sąmonės ir pasąmonės valdomus vidinius išgyvenimus, nuslopintas emocijas ir berašydamas atranda naują savęs paties ir pasaulio supratimą, o taip pat terapija apima grupėje parašytų kūrinėlių skaitymą kitiems terapinės grupės dalyviams ir jį lydinčią terapinę diskusiją.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla
Pi gyvenimas
Tragiškai nuskendus krovininiam laivui, žydro laukinio Ramiojo vandenyno paviršiuje lieka sūpuotis vieniša valtis. Šio laivelio įgula – hiena, zebras, orangutanas, karališkasis Bengalijos tigras ir Pi – šešiolikmetis indų berniukas. Štai ir paruošta scena vienam iš ypatingiausių pastarųjų dienų grožinės literatūros pavyzdžių.Jano Martelo „Pi gyvenimas“ – virsmų romanas, stulbinantis vaizduotės žaismas, ir sužavėsiantis, ir priblokšiantis skaitytoją. Tai istorijų pasakojimo triumfas, tai pasaka, kuri, pasak vieno iš veikėjų, gali priversti įtikėti Dievą. Ko dar skaitytojas begalėtų trokšti?Atsiliepimai„Pi gyvenimas“ – ne tik lengvai skaitomas, įdomus romanas. Tai taip vingriai supintas pasakojimas, kad tiesiog negalima jo praryti vienu kąsniu, bet neįmanoma ir paprasčiausiai išmesti iš galvos. Toks „Pi gyvenimo“ stilius – istorijos tikroviškumas kelia…
Laižiako koeficientas 25 su puse
Penktoji pasaulinę šlovę pelniusios rašytojos, nepakartojamų bestselerių „Meilutis, stringai ir laižiakas“, „Neisterikuok, mano kelnaitės plačiausios visatoje!“, „Nokautuoti mano torpedų“, „Džiunglių karštligės šokis“ autorės, knyga. Nerimastingosios Džordžijos gyvenime pasirodo Masimas – princas ant sidabrinio motorolerio. Ar jis pakeis netikėtai į Kivių žemę (Naująją Zelandiją) išvykusį SD? – Jis tavęs neapkabino, nulis balų. O koks buvo atsisveikinimo bučinys?– Jis prispaudė lūpas ir…– Kiek laiko tai truko?– Tipo… dvi sekundes.– Dvi sekundes??– Taip, taip, kiek dar kartų klausi?– Jis prispaudė savo lūpas prie tavo lūpų dviem sekundėms?– TAIP, DŽESE!!– Negi čia bučinys? Taip bučiuoja mano tetos.Galų gale man užvirė širdis.– Nežinojau, kad tavo tetos lesbės – maniškės manęs į lūpas nebučiuoja.– Mano tetos…
Ledo princesė
Lavono akys buvo gailiaširdiškai užmerktos, tik lūpos ryškiai mėlynos. Plonas ledo sluoksnis aptraukė liemenį, visiškai paslėpdamas apatinę kūno dalį.Camilla Läckberg (Kamila Lekberg; g. 1974 m.) – švedų autorė, kurios trileriai stulbinamu greičiu užkariavo visą pasaulį. Ekonomistės išsilavinimą turinti trijų vaikų motina šiuo metu gyvena Stokholme, tačiau rašo apie mažutį šiaurės Švedijos miestelį Fjelbaką, kuriame pati užaugo. Kaip tik ten ir vyksta C. Läckberg trilerių veiksmas, nuo kurio negali atplėšti akių daugiau nei 30 šalių skaitytojai. Dešimties įtempto siužeto knygų autorės sėkmė – staigi, bet ne vienadienė; daugybė švedų trilerių gerbėjų visame pasaulyje pelnytai įvertino “Ledo princesę” ir kitas istorijas, purtančias iš pažiūros idilišką Fjelbakos miestelį: 2005 m. Camilla Läckberg tapo Švedijos metų autore, 2006…
Stačiatikybė
Sergejus Bulgakovas (1871 – 1944) yra vienas garsiausių Stačiatikių Bažnyčios sisteminės ideologijos kūrėjų, mąstytojų. Jo veikalai dažnai lyginami su Šv. Tomo Akviniečio darbais Katalikų Bažnyčioje ir K. Barto – Protestantų Bažnyčioje. Tėvo Sergijaus studijos vyko ne „prie stalo“, jas koregavo įvairios gyvenimo peripetijos ir išbandymai. Gal todėl jo mintys traukia, žavi universalumu, turi ekumeninių bruožų.„Stačiatikybė“ – pirmas S. Bulgakovo veikalas, lietuvių kalba pristatomas Lietuvos skaitytojams. Knygoje aptariami pagrindiniai stačiatikių ekleziologijos doktrinos momentai. Anot autoriaus, norint gyventi tiesoje Dievo akivaizdoje, neįmanoma nepriklausyti Bažnyčiai. Dievas yra tiesa, kuri atsiskleidžia Bažnyčioje. Stačiatikybė yra teisinga tiek, kiek atitinka neregimąją Kristaus Bažnyčią. Tokia nuostata aktuali ir mūsų laikais. Kad ir kokiai konfesijai atstovautų krikščionybė, šiandien…
Mūsų ateitis
Džošas ir Ema nuo vaikystės buvo geriausi draugai, bet viskas pradėjo keistis, kai prieš šešis mėnesius Ema nesileido Džošo pabučiuojama. Tarp draugų įsivyravusią įtampą nutraukė skambutis į Emos namų duris. Džošas atnešė paštu gautą nemokamą America Online kompaktinį diską ir pasiūlė instaliuoti programą jos naujame kompiuteryje. Instaliavę programą jie pateko į feisbuką.Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dar niekas nebuvo girdėjęs šio žodžio. Dabar bilijonus vartotojų turintis socialinis puslapis tada dar buvo neišrastas. Taigi personažai pamato save ateityje – subrendusius ir sukūrusius savo gyvenimus. Tik ar Džošo ir Emos nenuvils ateitis? Ar išsipildys jų svajonės ir kurti planai? Kuo ilgiau jie klaidžioja po savo ateities gyvenimus, tuo aiškiau suvokia, kad visi jų…