Taigi jaučiuosi puikiai: lėtai leidžiasi sutemos, Romos stogai, karštis, kregždės, migloti jausmai ir protas, pasiruošęs priimti pačius netikėčiausius mano problemos sprendimus. Sandro Veronesi (g. 1959 m. Florencijoje) – vienas žymiausių šiuolaikinių italų rašytojų. Jo romanas „Praeities galia“ apdovanotas dviem svarbiausiomis literatūrinėmis Italijos premijomis – Campiello ir Viareggio. 2006 metais už romaną „Ramus chaosas“ autoriui buvo skirta Strega premija.Ką mes iš tiesų žinome apie savo tėvus? Ar galėtume pasakyti, kokie buvo jų idealai, ką tėvai mylėjo, kuo tikėjo, ko neapkentė? Gali atrodyti, kad tėvų gyvenimai mums atviri, kad juose neglūdi jokia paslaptis; kad kaip tik dėl skaidrių ir nuspėjamų gyvenimų, kuriuos gyveno mūsų tėvai, šiandien saugūs ir ramūs galime jaustis mes…

1966-ieji, Italija. Toskanoje gyvenanti iš skurdžios šeimos kilusi mergaičiukė Floriana nuo vaikystės mėgdavo slapčia apžiūrinėti prie jūros stūksančią nuostabaus grožio vilą ir svajodavo, kad kada nors ištrūks iš savo pasaulėlio ir apsigyvens čionai. Vieną dieną prie vartų ją užklumpa daug vyresnis vilos savininkų sūnus Dantė. Jaunuolis pakviečia Florianą užeiti, ir nuo tos akimirkos mergaitė neabejoja – jiedviem lemta būti kartu.Tačiau tėvas Dantei numatęs visai kitokį likimą…2009-ieji, Devonas. Nuostabus viešbutukas Anglijos pajūryje išgyvena ne pačius geriausius laikus, ir jo šeimininkė Marina, bandydama gelbėti padėtį, sumano pasamdyti dailininką, kuris visą vasarą gyventų viešbutyje ir mokytų svečius tapyti. Į skelbimą atsiliepia charizmatiškas dailininkas iš Argentinos Rafaelis Santoras, visų šaukiamas Rafa. Jis netrunka sužavėti…

„Beždžione ir esmė“ mus perkelia į 2108-uosius. Žmonija jau beveik susinaikino per tautinių valstybių karus, ekonomines krizes ir ekologines katastrofas. Po planetą klajoja sulaukėjusių vakarykščių garbingų piliečių minios, mėginančios iš naujo kurti mažas totalitarines religines bendruomenes. Per stebuklą išsigelbėjusios Naujosios Zelandijos mokslininkų grupelė surengia ekspediciją, siekiančią vėl atrasti Ameriką ir susigaudyti, kas liko iš civilizacijos po to, kai žmonėmis vadinamos plikosios beždžionės ėmė švaistytis tautinio išskirtinumo, progreso ir aukštųjų technologijų kuokomis… Žmonijos vos nesunaikinęs Antrasis pasaulinis karas įkvėpė antiutopijų meistrą Aldousą Huxley pakoreguoti sąlygiškai „laimingo“ būsimo pasaulio vaizdą, kurį autorius buvo įtaigiai nutapęs 1932 m. šedevre „Puikus naujas pasaulis“. 1948 m. parašytoje „Beždžionėje ir esmėje“ A. Huxley mūsų pasauliui negailestingai nubreže pačią niūriausią ir baisiausią perspektyvą – globalų žmonijos krachą, kurį sukels dvi didžiausios Vakarų civilizacijos ydos:…