Janinos Degutytės eilėraščių knyga „Baltas gulbių sostas“ savo menine verte išskirtinė ne tik poetės kūryboje, bet ir visoje lietuvių vaikų poezijoje. Joje sudėti patys brandžiausi eilėraščiai, kurių daugelis, be abejonės, mūsų mažųjų poezijos klasika. šis rinkinys akivaizdžiai byloja apie savitą ir jaukų poetinį pasaulį, kuriame vaikui artima ir suprantama forma poetizuojami šviesiausi žmonijos idealai, moralinis žmogaus grynumas. „Baltas gulbių sostas“ – gražiausia 1984 m. knyga. Ji vienintelė, už kurią Respublikinė premija paskirta ne tik poetei, bet ir dailininkei I. Žviliuvienei. (Literatūrologas Jonas Linkevičius).Prekinis ženklas: Žara
Svajonė apie sniegą
„Svajonė apie sniegą“ – prieš porą metų parašytas romanas, kuriuo Rūta Mataitytė pradėjo literatūrinį kūrybos kelią. Autorė jautriai ir skvarbiai žvelgia į aprašomą pasaulį, nemažai dėmesio skiria detalėms piešdama romano aplinką ir veikėjų portretus, gaivindama vidinį jų pasaulį. Skaitytojai herojus arba pamilsta, arba jų nemėgsta – būti abejingam tiesiog nepavyksta.Lietuvė architektė Lina ir norvegas gydytojas Kenis susitinka ligoninėje, lemtinga aplinka paveikia ligonę ir gydytoją: skaudūs ir gražūs prisiminimai tarsi laikrodžio rodyklės laksto pirmyn atgal, nuskraidina į praeitį, grąžina į tikrovę, suartina ir suriša. Ar gija, susiejusi sergančią lietuvės sielą su neįprastai jautriu norvegu, pakankamai tvirta, kad išeivystė ir gyvenimas svetimame krašte padėtų atsitiesti, nuramdytų praeities skausmą ir atmintį, leistų eiti…
Ir vis dėlto – juokimės!
Pulgis Andriušis (1907-1970 m.) skaitytojams geriausiai žinomas kaip lyrinių apysakų autorius. Tačiau P. Andriušio kūrybinis palikimas yra išskirtinai įvairus. Garbinga vieta tenka puikiai rašytojo talentą atspindintiems feljetonams, kurie iki šiol buvo nepelnytai pamiršti.Į šią knygą surinkta dauguma P. Andriušio feljetonų, parašytų pokario Vokietijoje, kur jis su šeima pasitraukė 1944 m., bei Australijoje, į kurią emigravo 1949 m. ir kurioje gyveno iki mirties. Šie kūriniai atspindi DP stovyklose gyvenusių, vėliau – plačiai po pasaulį pasklidusių lietuvių kasdienybę, į kurią autorius sugebėjo žvelgti su ironija. Pažintis su knyga ,,Ir vis dėlto juokimės!” nepaliks abejonių, kodėl amžininkai šį autorių laikė geriausiu savojo laikotarpio ne tik išeivijos, bet apskritai lietuvių feljetonistu.Prekinis ženklas: Bonus animus
Vaiko muzikinės kultūros ugdymas darželyje
Knygoje analizuojama vaiko muzikinės kultūros ugdymo darželyje problema. Remiamasi filosofų, psichologų, menotyrininkų, pedagogų, fiziologų ir kitų mokslininkų išvadomis. Akcentuojama muzikos svarba asmenybei. Knygą sudaro šie skyriai: Vaikų muzikinė kultūra Lietuvoje, Ikimokyklinio amžiaus vaiko muzikinė kultūra ir jos struktūra, Vaiko muzikinės kultūros pradmenų ugdymo veiksniai, Vaikų muzikinės kultūros ugdymo darželyje charakteristika.Prekinis ženklas: Kronta
Olando kepurė
Energingos, raiškios, radikalią laikyseną tvirtinančios poezijos knyga. Šie bruožai ją išskiria dabartinės mūsų poezijos lauke. Poetas priešinasi nuobodybei, išlepimui, standartams. Mitų figūros perkeliamos į netikėtas dabarties situacijas (Penelopė apžiūrinėja šiukšliadėžes).Tai ketvirtas V Gedgaudo eilėraščių rinkinys. „Naujas Valdo Gedgaudo rinkinys – tvirtos struktūros, apgalvotai suręsta knyga. Šiurkštoka, rupi kalbinė faktūra, nevengianti ir kasdienės šnekos intonacijų, vykusiai dera su stojiška skeptiko laikysena, rūstoką eilėraščių peizažą gražiai nušviečia ironijos blyksniai. Tai turininga, neretai skaudi poezija. Poetui pavyko savitai sustyguoti savo balsą, kad jis išsiskirstų iš bendro lietuvių poezijos tono.“ – Antanas A. JonynasPrekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Dailė 7 klasei. Mokytojo knyga
Dailės vadovėlio komplekto VII klasei dalis. Vadovėlio komplektą sudaro: Vadovėlis Mokytojo knyga. Prekinis ženklas: Šviesa
Audra tvenkiasi
1832-ieji, nuostabi Akvitanijos provincijos gamta, ramybė ir dažnai nuobodoka vietinės aukštuomenės gyvenimo aplinka. Tačiau šią apgaulingą idilę sudrumsčia jaunos našlės Floros de Marželas pasirodymas. Išsimokslinusi, moderniai mąstanti gražuolė sujaukia ne tik sustingusį provincialų gyvenimą, bet ir sužeidžia trisdešimtmečio notaro širdį… Meilė be atsako, ”kilni draugystė” pasmerkia jį nuolatiniam sielvartui. Jo viltis galutinai sugriauna „trečiasis“ – susikuria tradicinis meilės trikampis. Tačiau jo ”klasikinė struktūra” išyra, kai pasirodo išties fatališka ir kone mistiška ”ketvirtoji jėga”. Audra tvenkiasi…Vaizdingas, pagal geriausias XIX a. prancūzų klasikų tradicijas išdailintas literatūrinis stilius, siužetas vertas Gustave’o Flaubert’o ir Guy de Maupassant’o plunksnos. Tai vienas originaliausių ir įdomiausių Francoise’os Sagan romanų.Prekinis ženklas: Baltos Lankos
Įdomusis 5-mečio elementorius
ĮDOMIEJI ELEMENTORIAI – tai serija lavinamųjų knygelių, skirtų ikimokyklinio amžiaus vaikams. Atlikdami žaismingas užduotėles vaikai ugdys pastabumą, mąstymą ir atmintį, lavės jų rankų judesiai. Labai svarbūs yra ir čia pateikti patarimai tėvams, padėsiantys tinkamai vadovauti ugdomajai veiklai, papildyti ją žaidimais, klausimais ir pokalbiais.Prekinis ženklas: Presvika
Klanų kariai: Paslapčių miškas
Trečioji kvapą gniaužiančių nuotykių serijos ”Klanų kariai” knyga. Tarp klanų karių, besibastančių po mišką, tebetvyro įtampa, draugai tampa priešais, priešai – draugais, ir vis sunkiau suvokti, kuo galima pasikliauti. Ugniaširdis pasiryžo sužinoti tiesą apie mįslingą buvusio Perkūno klano ginklanešio Rudauodegio žūtį. Bet, ieškodamas atsakymų, jis atskleidžia paslaptis, kurios, kai kurių kačių nuomone, verčiau būtų likusios neatskleistos…Prekinis ženklas: Garnelis
Klaipėdos krašto konfesinis paveldas: tarpdisciplininiai senųjų kapinių tyrimai
MOKSLINIAI STRAIPSNIAIDarius BARASA – „Niekas neturi būti palaidotas kaip gyvulys“. Laidotuvių teisinis reglamentavimas Prūsijoje XVI–XVIII a.Silva POCYTĖ – Klaipėdos krašto istorijos daugiakalbiškumas ir konfesinio paveldo senosiose kapinėse specifika Lietuvos konteksteAsta BALČIŪNIENĖ – Klaipėdos krašto liuteroniškųjų kapinių paminkliniai įrašai lingvistiniu aspektuEglė BUKANTYTĖ – Vokiškosios senųjų Klaipėdos krašto kapinių epitafijos: kalbinis aspektasArūnė Liucija ARBUŠAUSKAITĖ – Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų kapinių epigrafų metrikos duomenų analizėArūnas BAUBLYS – Klaipėdos krašto senųjų kapinių būklė ir vieta lokalinės kultūros paveldo sistemojeRimantas SLIUŽINSKAS – Senųjų kapinių istorijos: vietinių gyventojų ir pokarinių persikėlėlių požiūriai į Klaipėdos krašto liuteronų konfesinio paveldo reliktusRita NEKROŠIENĖ – Dekoratyvieji augalai senosiose Klaipėdos krašto kapinėseArminas ŠTUOPYS, Dionyzas VARKALIS – Atsitiktiniai artefaktai iš nekropolių: medžiagotyrinių…