Knygoje – nemažos apimties apsakymas „Arklių šventėj“ ir romanas „Arkliškas gyvenimas su Kotryna“. Juos sieja romansiška intonacija ir atitinkamas stilius, arklio įvaizdžio meninė plėtotė, taip pat istorijos reiškinių interpretacijos. Apsakymas sugrąžina, aktualizuoja primirštą poeto Valerijono Ažukalnio-Zagurskio gyvenimą. Jame kalbama ir apie kitas to laiko didžiąsias asmenybes – Antaną Baranauską, Povilą Višinskį, Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, Vaižgantą, vadinusį V. Ažukalnį-Zagurskį „tautų pavasario pradininku“. Veikia jame ir poeto žmona Apolonija, ir jaunystės mylimoji Kazimiera Dombrovska. Romano istorinis pamatas yra Kotrynos Jogailaitės, Švedijos karalienės, gyvenimas (XVI a.). Jo veikėjai tikri ir pramanyti, žinomi (pvz., Radvilos, kiti didikai, Švedijos karalius) ir ne, vietovės ir datos tikros. Asmenys autoriaus valia kilnojami iš praeities į dabartį, pasakotojas kalbasi…

Romano siužetas paprastas – be pagražinimų ar įmantrybių vaizduojamas pokario provincijos gyvenimas, partizaninė kova Lietuvoje. Pagrindinė herojė, jauna kaimo mokyklos mokytoja, pakliūva į sudėtingų įvykių sūkurį, tampa jų dalyve. Vieną naktį į savo pastogę ji priima sužeistą Lietuvos partizaną, ilgą laiką rūpestingai ir sumaniai jį slaugo, slepia nuo siautėjančių stribų ir enkavėdistų, o galiausiai ir pamilsta. Mergina rizikuoja savo likimu – aplink apstu „tarybinių kadrų“, parsidavėlių ir išdavikų…Autorės tikslas – papasakoti tai, ką ji pati matė ir išgyveno, užfiksuoti ateinančioms kartoms sudėtingą to laikotarpio gyvenimą, kad istorija nebūtų perdirbinėjama arba sumeluota.Prekinis ženklas: Gimtasis žodis