Rašytojo, scenaristo Broniaus Bušmos pasaka ”Saulytė dingo” – išskirtinė. Tai pirmoji autoriaus sukurta pasaka (jau išleisti romanai ”Būk geras, Jackau, nemirk”, ”Strazdanota vasara”). Kasmet Ylakiuose vyksta vaikų kūrybinės dailės stovyklos, kurioms vadovauja kraštietis dailininkas Bronius Grušas. Po to Vilniuje ir visoje šalyje rengiamos paveikslų parodos. Taigi praėjusios dailės stovyklos kūrėjams ir buvo pasiūlyta nupiešti pasakos ”Saulytė dingo” veikėjus. ”Nesunkiai galima įsivaizduoti, kaip jaučiausi, pamatęs, kiek ir kokių iliustracijų pripiešta mano pasakai. Nesu didelis pagyrūnas, bet teisybę branginu, todėl privalau prisipažinti: nors pasaka išėjo ir ne ”be galo”, tačiau, kaip sako žemaičiai, vaikštau truputį įsivaizdindamas… ” – Bronius Bušma.Prekinis ženklas: Mintis
Šokančių žuvų trobelė
„Šokančių žuvų trobelė“ yra pirmasis Chiew-Siah Tei romanas, 2007 m. gavęs Man Asian Literary Prize apdovanojimą. Romane pasakojama apie grėsmingojo valdovo Čajaus vaikaitį Mingžį, kurio gyvenimas iš anksto kruopščiai suplanuotas. Augdamas berniukas supranta, kad jam nepriimtini rūmų apribojimai ir amoralumas. Trokšdamas ištrūkti nuo rūmų pakampiuose tūnančių paslapčių ir šešėlių, jų ribas žyminčių neištikimybės ir klastos, konkurencijos ir pavydo, jau netrukus jis suvokia, kad vienintelis kelias į laisvę – mokslas.Bet tai XIX a. pabaiga, ir Vakarai gviešiasi atsiriekti bent dalį Rytų. Kai svetimšaliai nelabieji veržiasi į Kiniją, Mingžis atsiduria dviejų kultūrų sankryžoje; sparčiai besikeičiančiame pasaulyje jis privalo rinktis tarp praeities ir ateities.Prekinis ženklas: Vaga
Ramaškonių šnektos daiktavardis: sociolingvistinis tyrimas
Knygoje sinchroniniu požiūriu išsamiai aprašyta nykstančios periferinės pietų aukštaičių šnektos Baltarusijoje daiktavardžio linksniavimo sistema. Apibūdinama dabartinė Varnavo regiono sociolingvistinė padėtis. Analizuojamos trys daiktavardžių gramatinės kategorijos: giminė, skaičius, linksnis. Aptariamas kiekvienas linksnis ir iškeliami pagrindiniai daiktavardžio linksniavimo skirtumai tarp dviejų informantų kartų. Lingvistinės šnektos ypatybės aiškinamos neatsietai nuo sociolingvistinio konteksto. Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas
Erdvėlaivių kariai
Baigęs mokyklą Džonis Riko nesiruošė stoti į Federacinę tarnybą, ir tikrai neketino patekti į Mobiliųjų Pėstininkų (MP) dalinį. Jam, turtingų tėvų vaikui, visai nereikėjo teisės balsuoti ir būti renkamam, kurią gaudavo tik tarnybą baigę Žemės Federacijos gyventojai. Jis tik palydėjo į verbavimo punktą geriausią draugą. Trumpalaikė avantiūra, prasidėjusi naujokų mokymo stovykloje, tikru iššūkiu virto tuomet, kai Žemės Federacija įsivėlė į karą su ateiviais. Kas galėjo tikėtis, kad tarnybos pabaigoje jaunasis karys įveiks sunkų kelią nuo eilinio iki karininko ir su ateiviais kausis nuožmiose Žemės Federacijos kovose dėl išlikimo? Pats Džonis Riko to tikrai nesitikėjo… ”Erdvėlaivių kariai“– jaunimui skirtų romanų serijos sensacija ir neprilygstama fantastikos žanro klasika, žavinti ne aštrių pojūčių…
Lietuva kaip problema. Filosofiniai istoriniai politikos tyrinėjimai
Knygoje nagrinėjamos konkrečios problemos: kas yra mokslinis politikos pažinimas? Kodėl Lietuvos tautinė valstybė yra sunkiai įgyvendinimas uždavinys? Kuo skiriasi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir tautinė valstybė kaip politinio gyvenimo formos? Kaip dabartinė liberalioji demokratinė valstybė keičia istorijos ir politikos santykio supratimą? Kodėl vyskupas Motiejus Valančius gali būti traktuojamas kaip LDK ir tautinę valstybę jungianti grandis? Kodėl įstatyminis Lietuvos atmintinų dienų sąrašo papildymas Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos data tapo rimta politine problema? Koks Algirdo Brazausko ir Vytauto Landsbergio istorinių ir politinių pažiūrų santykis? Kokią žymę Valdo Adamkaus istorijos refleksijoje įspaudė emigracija ir kaip tai atsispindėjo jo prezidentinėje veikloje? Ką Lietuvos ir kitų valstybių gyvenimui reiškia valstybininkas? Kodėl demokratijai…
500 itališkų valgių
Šiame itališkų patiekalų rikinyje rasite 500 burnoje tirpstančių valgių receptų, kurie tinka ir kasdienai, ir ypatingoms progoms. Jame rasite viską, ko tik gali prireikti: nuo papraščiausios daržovių sriubos iki prabangaus daugiaryžio su jūrų gėrybėmis ar maistingo deserto.Čia rašoma apie pasiruošimą gaminti, reikiamas priemones, įrankius, sudedamąsias dalis, taip pat patiekiami patarimai, kaip išspręsti iškilusias problemas.Knygoje patiekiami mėsos, žuvies, daržovių patiekalų receptai, pvz., vištienos kepsnių, įdarytų keptų pomidorų, moluskų ir cikorijų salotų.Rasite tradicinius makaronų, daugiaryžių ir sriubų receptus, atspindinčius atskirų Italijos regionų kulinarinį savitumą.Prekinis ženklas: Naujoji Rosma
Osteoartritas: atsakymai į Jūsų klausimus
Šios knygos tikslas – pateikti aiškius atsakymus į dažniausius specialistų užduodamus klausimus apie osteoartritą.Knygoje apžvelgiami visi osteoartrito būklės aspektai nuo patofiziologijos ir epidemiologijos iki diagnostikos ir sąnarių ištyrimo.Prekinis ženklas: Vaistų žinios
Vaiko lavinimui. 101 darbelis (mėlyna)
Šios knygelės lavins vaikų vaizduotę, ugdys pastabumą ir dėmesingumą.Prekinis ženklas: Naujoji Rosma
Vilniaus plėtra XIV–XVII a.
Knygoje bandyta archeologinių tyrimų duomenų pagrindu rekonstruoti miesto plėtrą XIV a. – XVII a. pirmojoje pusėje įtakojusius faktorius, šio proceso kryptis, tempus bei dėsningumus atskirais periodais. Darbo eigoje išanalizuoti ir apibendrinti iki šiol vykusių, daugiausiai nepublikuotų Vilniaus archeologinių tyrimų (jų buvo apie 1000) duomenys; jų pagrindu padarytos atitinkamos išvados. Tikimasi, kad monografija bus naudinga Vilniaus raidą nagrinėjantiems archeologams, istorikams bei architektams.Prekinis ženklas: Diemedis
Tarp politikos ir diplomatijos. Šventasis Sostas ir Lietuvos Respublika
Monografijoje plačiame tarptautiniame kontekste analizuojami dažnai gana kontroversiški dviejų šalių politiniai-diplomatiniai santykiai. Daugiausia dėmesio skiriama lūžiniams Lietuvos ir Šventojo Sosto santykių momentams: Lietuvos Respublikos pripažinimo „de jure” problematikai po Pirmojo pasaulinio karo bei Lietuvos pasiuntinybės Romoje prie Šventojo Sosto kūrimosi aplinkybėms, Lietuvosbažnytinės provincijos įkūrimo bei Lietuvos – Vatikano konkordato sudarymo klausimams, ketvirtojo dešimtmečio pradžios Lietuvos – Vatikano diplomatinio konflikto analizei, popiežių Pijaus XI ir Pijaus XII taikos politikos tarptautinėje arenoje iniciatyvoms aptarti, Lietuvos vyriausybės pastangoms Antrojo pasaulinio karo pradžioje Vilniaus arkivyskupiją integruoti į Lietuvos bažnytinę provinciją. Kartu knygojefragmentiškai kliudomos ir kai kurios Lietuvos – Italijos politinių-diplomatinių santykių sankirtos tarpukaryje.Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla