Antano Jasmanto trečioji poezijos knyga sudaryta iš ankstyvųjų ir vėlyviausių, daugelio iki šiol neskelbtų, eilėraščių. Juos skaitydamas ”atsiduri kažkokiame gražiame praėjusio amžiaus sode su eilėraščių knyga rankoje, kada dar lėtai ir mąsliai buvo skaitoma poezija, išrašoma laiškuose ir mokykliniuose sąsiuviniuose.”- Marcelijus Martinaitis, pratarmės autorius.Prekinis ženklas: Aidai
Alisa mokosi dainuoti
Nesantuokinė klasiko Daniilo Charmso (1905-1942) duktė Deima Kelias dovanoja lietuvių skaitytojams gerą humoro dozę – medicininį detektyvą „Alisa mokosi dainuoti“. Nemokantys juoktis gali diskutuoti, ką gi autorė rūkė, mokantys – mėgautis visa humoro skale nuo subtilaus angliško iki grubaus juodojo. Visi kiti privalo knygą perskaityti vien todėl, kad ji gera.P. S. Autorės kilmė ir vardas suklastoti.Prekinis ženklas: Naujas vardas
Kelionių istorijos
Nekukliai šyptelime sakydami, kad Andriaus Užkalnio pristatyti tikriausiai jau nereikia. Daugelis skaitytojų spėjo pamėgti plačiai pagarsėjusią knygą „Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį“. Todėl DĖMESI O, Andriaus Užkalnio draugai, priešai ir pakeleiviai, PRISTATOME naujus šmaikštaus ir negailestingo, bet visuomet pastabaus publicisto pasakojimus ir minčių apybraižas, nerūpestingai sugulusias į vientisą kelionių dienoraštį – nepralenkiamo keliautojo užrašus. „Kelionių istorijos“ mena legenda tapusius žurnale „Istorijos“ spausdintus Andriaus Užkalnio straipsnius. Visi jie paties autoriaus iš naujo peržiūrėti ir išplėsti, kai kurie rašiniai niekur iki šiol nepublikuoti. Nuo Jerevano iki Dubajaus, nuo Niujorko iki Venecijos skaitytojas vedamas apdulkėjusiomis gatvėmis ir plukdomas tolimais vandenimis. Autoriaus žaidimų aikštelė – visas pasaulis. Tad lieka jums palinkėti gerų…
Literatūra ir paraliteratūra
Ryškios takoskyros tarp straipsnio ir esė šiuose tekstuose nėra. Vienuose, anot autoriaus, labiau rūpėjo literatūrologija ir kritika, kituose – kūrybos filosofija, literatūra „be krantų“. Skaitytojai, besidomintys lietuvių literatūros raida, aptiks aptartą beveik visą XX-ojo amžiaus mūsų literatūros procesą – pradedant Igno Šeiniaus „Vasaros vaišėmis“ bei „Kupreliu“, baigiant Petro Dirgėlos epo „Karalystė“ pirmųjų tomų tyrinėjimais.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Tyliai vėjas prislinko
Tradicinė lyrinė poezija apie meilę ir gamtą.Atviri jausmai, sodri vaizdinga jų išraiška, meilės ir gamtos motyvai, emocingojo lyrizmo tradicijosdabartiška tąsa. Atpažinę šiuos žinomo poeto kūrybos bruožus, naujoje knygoje rasime daugiau dramatizmo, rudens ir vėjo įvaizdžiais išreikštų šio laiko tarpsnio išgyvenimų. Vėjas išsirengė į medžioklę,Mažieji medžiaiLyg varovai net atsiklaupiaPrieš vėją ir laukia nurodymų.Didieji medžiaiŽiūri į dangų.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Kraujo skonis
Gyvena nuotykius ir aštrius pojūčius mėgstantis vaikinas. Tai būsimasis Lietuvos mafijos bosas Audrius Rimgaila. Jis amžinai pakliūna į pavojingas situacijas, jį dažniausiai išgelbėja ištikimas laika Dikas. Audrių labai myli moterys. Viena kaip tik ir yra iš mafijos. Ji tampa Rimgailos žmona ir atveda į klaidžius ir paslaptingus Kauno mafijos gyvenimo labirintus.Prekinis ženklas: Magilė
Altorių šešėly
„Altorių šešėly“ – svarbiausias lietuvių literatūros klasiko Vinco Mykolaičio-Putino kūrinys. Šis psichologinis romanas ypač svarbus XX a. ketvirtojo dešimtmečio literatūros kontekste, nes puikiai atskleidžia filosofinį pagrindinio veikėjo santykį su gyvenamuoju laiku. Altorių šešėly pradėjo naują kelią lietuvių romano istorijoje ir iki šiol tebelaikomas geriausiu psichologiniu romanu lietuvių literatūroje.Prekinis ženklas: Baltos Lankos
Juozas Baltušis iš arti. Laiškai ir kt.
„Nesiryžtu dalytis įspūdžiais, kuriuos kelia Juozo Baltušio laiškai. Pirmiausia todėl, kad nesinori užbėgti skaitytojams už akių, iš anksto peršant kokią nors interpretaciją. Be to, rimta interpretacija reikalautų specialių studijų, kurios aprėptų ir rašytojo biografiją, ir asmenybės formavimosi istorines aplinkybes, ir visos kūrybos kontekstą, ir susirašinėjimo detales. Neabejoju, kad kada nors kas nors tai padarys. O kol kas paprasčiausiai skaitykime literatūros klasiko laiškus – vieniems iš mūsų tai bus galimybė pratęsti seną pažintį, kiti nuo tų laiškų ją tik pradės. Bet kuriuo atveju jie papildys prieštaringą ir spalvingą Juozo Baltušio paveikslą, padės geriau perprasti istorinį laiką, rasti atsakymus į kadaise iškilusius ar dabar kylančius klausimus.” Petras BražėnasPrekinis ženklas: Kultūros barai
Isto(e)rija apie šoferį Sofiją
Arūnas Spraunius – ironiškas stebėtojas ir interpretuotojas, savo kūryboje apmąstantis ir dažnai pašiepiantis šiuolaikinį pasaulį, – romane „Isto(e)rija apie šoferį Sofiją“ pasiekia sarkazmo viršūnę. Pasitelkęs psichoanalizę, mūsų dienų tikrovę jis paradoksaliai susieja su Senuoju Testamentu ir pribloškia netikėtais biblinių įvykių deriniais. Drastiškos psichoanalitinės įžvalgos romane įsilieja į siurrealistinių įvykių ir mistinių regėjimų sūkurį, sukurdamos absurdiškai irealaus šiandienos pasaulio atspindį.Pagrindinį romano herojų Sofiją autorius kildina iš Jono apokrifo. Biblinių laikų Sofija – aukštųjų sferų būtybė, kuri puolė, ir dėl to Pleromoje (visumoje) radosi trūkumas. Šių laikų Sofija – paprastas vairuotojas – iš pradžių irgi „puola“, bet vėliau patiria iniciaciją. Budrumą praradusioje jo sąmonėje įvyksta lūžis – Sofija grįžta į praėjusį gyvenimą,…
…Eina…
Antroje trilogijos dalyje tęsiama Savūnės Žemgulienės gyvenimo istorija. Išmoningai kuriami ir kitų veikėjų paveikslai – stribų vado Alekso Pelaniaus, mokytojos Onos Kuprienės, Savūnės kaimynų Naudickų, kitų Čirplių kaimo gyventojų, partizanų, valdininkų. Stilius lakoniškas. Kalba sklandi, vaizdinga, yra biržiečių tarmės atšvaitų.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla