„Antausis sienai“ – paties poeto Valdemaro Kukulo sudarytas neskelbtų eilėraščių rinkinys, išleistas trim mėnesiams praėjus po autoriaus mirties. Eilėraščiai rašyti 2009–2011 metais.Prekinis ženklas: Homo liber
Aukštujų Šimonių likimas
Ievos Simonaitytės (1897–1978) kūryba neatsiejama nuo Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto. Kaip šiandieninis skaitytojas negali įsivaizduoti Žemaitijos be Žemaitės, Aukštaitijos be Vaižganto, taip Klaipėdos krašto lietuvininkų tradicijos pažįstamos per I. Simonaitytės romanus „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935), „Vilius Karalius“ (1938), atveriančius etnografinį Klaipėdos krašto savitumą. Už romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ 1935 m. rašytojai buvo paskirta Lietuvos valstybinė literatūros premija.Kurdama bajorų Šimonių istoriją, I. Simonaitytė dabartį sujungia su praeitimi. Romano veikėjų kelionė trunka du šimtmečius, parodydama, kaip garbingi bajorai Šimoniai palaipsniui tampa būrais, paminančiais bet kokias vertybes, praradusiais moralinį pagrindą. Tarytum norėdama viską užfiksuoti, rašytoja su metraštininkui būdingu atidumu romane pažymi visus Šimonių giminės gimimus ir mirtis, taip akcentuodama laiko tėkmę ir…
Visi eilėraščiai. 1956-2010
Šioje „Gyvosios poezijos“ serijos knygoje publikuojami per daugiau nei pusę amžiaus parašyti Tomo Venclovos eilėraščiai, kuriuos pats autorius „laiko vertais skelbti“. Eilėraščiai knygoje dėstomi chronologiškai nuo 1956 iki 2010 metų. Beveik kiekvieną eilėraštį palydi autoriaus komentaras – tai itin retas atvejis. Teigdamas, kad „svarbiausia, kas man rūpi poezijoje – prasmė“, T. Venclova pastebi, kad užuominas, citatas ir nuorodas išnarpliojantys komentarai gali duoti naudos. Sykiu, komentarai gal atskleis ir kai kurias poeto „biografinio romano“ detales – ne todėl, kad jos būtų savaime įdomios, o todėl, kad padeda geriau suprasti eilėraščius – tvirtina poetas. Kartu su beveik 200 eilėraščių pateikiama ir kompaktinė plokštelė, kurioje paties poeto įskaityti eilėraščiai.Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir…
Kalba su lemtimi
Pirmą kartą Lietuvoje viena knyga išleidžiami poeto, vertėjo, diplomato Jurgio Baltrušaičio (1873–1944) rusiškosios poezijos vertimai į lietuvių kalbą. Didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Rusijoje, kūręs lietuvių ir rusų kalbomis, išpažinęs simbolizmo estetiką poetas filosofiškai apmąstė žmogaus būtį, jo vietą visatos sandaroje, tos būties dramatiškumą, ir drauge viltingai tikėjo pasaulio harmonija. Į knygą „Kalba su lemtimi“ sudėti rinkiniai: „Земные ступени“ (1911, liet. k. „Žemės laiptai“, 1973), „Горная тропа“ (1912, liet. k. „Kalnų Takas“, 1973), „Лилия и Серп„ (1948, liet. k. „Lelija ir pjautuvas“, 1996), taip pat į rinkinius neįėję bei iš autoriaus archyvo Paryžiuje Laimono Tapino parvežti eilėraščiai. Vertė Linas Broga (1926–2005). Žavėjausi daugeliu poetų. Lyg bangos jie kilo, slūgo ir…
Kelionė. Einu per Lietuvą
2008 metais leidykla išleido pirmojo Lietuvoje žurnalistinės dr. Vinco Kudirkos premijos laureto Bernardo Aleknavičiaus trilogijos „Neblėstančios akimirkos“ pirmąją dalį „Žemaičių žemės rūpintojėliai“. Ši knyga šiltai buvo sutikta skaitytojų, o leidinys „Tarp knygų“ (2009 kovas) rašė: „Pastebėta, kad knyga pakeri tyla ir dvasiniu švytėjimu, atsiskleidžia paties autoriaus vidinius išgyvenimus bei didelę meilę savo darbui, kurį jis dirbo niekeno neprašomas ir paslapčia nuo to meto sovietų valdžios. (…) Lietuvai autorius suteikė tokį brangakmenį, kurį būtų galima padėti į sovietmečiu menininkų retai pildytą Lietuvos meno ir kultūros stalčių.“ Šia dvasia parengta ir nauja B. Aleknavičiaus „Neblėstančios akimirkos“ trilogijos dalis „Kelionė. Einu per Lietuvą“. Į skaitytoją įžangoje autorius prabyla: „Mes neišsaugosime ateities, jeigu neprisiminsime…
Atmintie karti būk saldi
Poetės, prozininkės, vertėjos, literatūros mokslininkės, Vilniaus universiteto profesorės Birutės Baltrušaitytės-Masionienės (1940-1996) kūrybos rinktinė. Ją sudaro esė apie knygą, eilėraščiai iš jau publikuotų rinkinių ”Upių pradžioj” (1982), ”Žolynų prieglaudoj” (1980), ”Šuliniai” (1986), ”Lietuvninkų ir prūsų žemėj” (1991), neskelbti eilėraščiai iš paskutiniojo rankraščio. Rinktinės pabaigoje – ištraukos iš B. Baltrušaitytės-Masionienės dienoraščių.Prekinis ženklas: Žara
Šlapias spalis
2012 m. „Pirmosios knygos“ konkurso nugalėtojo knyga. Šios knygos tekstuose esama fantasy ir brutalaus natūralizmo, kultūrinės ir pseudoistorinės Lietuvos, Paryžiaus ar Klaipėdos kasdienybės draiskanų fiksavimo. Savotiška skaitytojo provokacija – dabarties personažų egzistencijos banalumas, drungnosios gyvensenos graužatys.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Įsiklausykim amžių balso
Poezijos rinktinę sudaro įvairių metų eilėraščiai – apie tikėjimą, Tėvynės meilę, laisvės kovas ir tremtį, įstabią Lietuvos gamtą ir Visatos slėpiningumą, akimirkos grožį, naikinančią laiko galią ir žmogiškosios būties trapumą, nesutaikomą gėrio ir blogio kovą.Prekinis ženklas: Petro ofsetas
Tėvui, nors tiek
Lietuvių poetų eilėraščių rinktinė, skirta tėvams arba apie tėvus.Knygoje rasite tokių žinomų poetų kaip Justinas Marcinkevičius, Marcelijus Martinaitis ir daugelio kitų nuostabias eiles tėvams.Puiki dovana mylimam tėčiui.Prekinis ženklas: Vyrų krizių ir informacijos centras
Laikinųjų reikalų patikėtinis
E. Ignatavičiaus eilėraščių spausdinta almanachuose „Svetimi“ (1994), „Poezijos pavasaris“, periodikoje. Bet knyga – pirma. Vyrauja tekančio laiko motyvas su gelžkelių, stočių, apleistos tėviškės, keleivio įvaizdžiais, įsiterpia istorijos ir dabarties apmąstymų, socialinio gyvenimo miniatiūrų. Taupi poetinė kalba, tylus balsas, gražūs skambesiai.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla