Tai istorinis nuotykių romanas. Autoriui rūpi Lietuvos ir Lenkijos valstybės likimas, tad veiksmas vyksta XVIII a. pirmojoje pusėje, feodalinės Lietuvos žlugimo laikotarpiu. Karaliaus Augusto Stipriojo valdžia silpna, didžiulę galią įgyja valstybės magnatai, per jų nesantaiką vienas po kito žlunga seimai, į krašto žemes godžiai žvalgosi kaimynai. Dviejų dvarponių peštynių fone pasakojama jaunojo keršytojo Mariaus istorija, našlaičio, paversto žudiku, kuris kario talentu sugeba laimėti ir meilę, ir dvarus, ir galią. Pasirinkęs įdomų istorinį siužetą, rašytojas vykusiai ir sumaniai pina intrigą, savotiškai deromantizuodamas istoriją, o herojaus nuotykiai tiesiog prikausto skaitytojo dėmesį. Fizikas ir rašytojas Kazys Almenas (g. 1935) romaną „Pjūties metas“ parašė dar tebegyvendamas JAV, bet jis buvo išleistas Lietuvoje 1970 m.…
Luiso Alberto Salvatjeros gyvenimo aprašymas
2011 m. „Pirmosios knygos“ konkurso nugalėtojo eilėraščių knyga. Ši debiutinė knyga daug kuo skiriasi nuo įprastų eilėraščių rinkinių; tai moderni poema ar net eilių romanas. Pasitelkdamas lyrinį herojų Salvatjerą, lietuviškam gyvenimui suteikdamas Lotynų Amerikos atspalvių, autorius vaizdingai, su švelnia ironija perteikia savo ir aplinkinių patirtis. Platus ir subtilus poetinių priemonių arsenalas.„Gimiau 1979 metais Naujojoje Akmenėje, Vilniaus Universitete studijavau rusų filologiją, šiuo metu gyvenu Klaipėdoje, dirbu vertėju. Kas dar? Kartą mokykloje, kažkelintų paauglystės metų rugsėjį, dvi už nugaros sėdinčios bendraklasės vartė ką tik išdalintus lietuvių literatūros vadovėlius, galiausiai viena iš jų kitai tarė: „Bet tai kokie jie visi negražūs…“ Kaip pasakytų Salvatjera, tai vienas iš raktų, bet nebūtinai tinkamas“ – Aidas…
Tolminkiemio istorijos
Novelių rinkinys, skirtas Kristijonui DonelaičiuiProzininkas Rimantas Černiauskas (1950-2011) rašė apsakymus ir apysakas, knygas vaikams, sukūrė įsimintiną personažą Gustą. Rašytojo dukra iš rankraščių parengė novelių apysaką „Tolminkiemio istorijos“, skirtą Kristijonui Donelaičiui. Knyga pradedama R. Černiausko įvadu „Mano Donelaitis“, kuris paaiškina ir šio rinkinio atsiradimą: „Rimtai Donelaičiu susidomėjau prieš 20 metų, kada jo 275-ųjų metinių proga sumaniau parašyti nedidelį apsakymą apie kunigą ir poetą, visų galų meisterį – Kristijoną Donelaitį. Taip, įlindęs į poeto kūrybą, gyvenimą ir epochą, kapstausi čia jau antra dešimtis metų.“ Leisdamas prozos knygą „Koridorių vilkas“ (2007), autorius į ją įdėjo šešias noveles apie Donelaitį, ciklą pavadino „Tolminkiemio istorijomis“. Šiame, naujajame rinkinyje, jau yra 23 novelės. Istorijos apie Donelaitį įrėmintos satyriškai…
Heterų dainos
Giedrė Kazlauskaitė (g. 1980), laimėjusi pirmųjų knygų konkursą, 2001 m. debiutavo apysakų rinkiniu „Sudie, mokykla“. Naujoji knyga – jaunos rašytojos posūkis į poeziją. Modernių verlibrų tėkmė kuria heterų, nepriklausomai gyvenančių moterų, meninį įvaizdį. Ir šis įvaizdis, ir kūrybos autorefleksija turi šiek tiek ironiškų spalvų, tačiau kartu suvokiami kaip skirtis. Autorę pažįstame kaip LTV knygų apžvalgininkę.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Daiktai
Namų daiktai pasakoja apie save ir šeimininkų, jau pagyvenusios poros Margaritos ir Luko, gyvenimą. Rašytojas tyrinėja kasdienišką žmonių aplinką, jos emocinius ir atminties saitus, apversdamas konstrukciją (ne žmonės pasakoja apie daiktus, o daikteliai apie savo šeimininkus), šiltai ir jaukiai vaizduodamas namų erdvę. Leonardas Gutauskas (g. 1938), Nacionalinės premijos laureatas, parašęs per dešimtį romanų, stebina skaitytojus vis naujais pasakojimo būdais, vertybių šviesa.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Tik vienas tu. Lyrika
Naujas poeto eilėraščių rinkinys sudomins visus, mėgstančius gerą lyrinę poeziją. Didžiuma eilėraščių jaudinamai atskleidžia šiandieninio žmogaus, visuomenės, žmonijos egzistencijos dramą, kurios keletas komponentų – gyvenimo neapibrėžtumas, dvasinių kolizijų gausa, skaudžiai nepastovios, dviprasmiškos būsenos, vienatvės peršuliai, slegianti nežinomybė, sunkiai suvokiamo, viską su savimi nusinešančio laiko nesutramdomas bėgesys. Pozityviai vertintas subrendusio menininko sukurtas savitas eilėraščio tipas: žmogiškas betarpiškumas jungiamas su modernistiniu pasaulėvaizdžiu ir tokia pat poetika. Rinkinyje išryškėja prasmingos poeto pastangos pagyvinti, praturtinti kalbą.Prekinis ženklas: Homo liber
Aritmija
Nelauktai išryškėjo stulbinantys, sveiku protu nesuvokiami persirikiavimai. Suburbuliavo aistros. Pasitvirtino sena tiesa – kai protingi tyli, kvailiai veržiasi į priekį. Užvirė lenktynės, kas greičiau išvers kailį, kas pirmiau… Didžioji gamtos dovana – talentas – niekam nerūpėjo. Atsirado naujas, iki tol lyg ir nenaudotas savęs įtvirtinimo būdas: ne visai pritariančius naujajam entuziazmui, ramiai ir išties neprastai dirbančius tiesiog nutylėdavo. Sykiu tai buvo rafinuotas, gerai apgalvotas sąžiningų žmonių kankinimas: darbuokis, kiek nori, o tavęs vis tiek nėra.Prekinis ženklas: Gimtasis žodis
Stiprėjanti juoda
Žinomo poeto ir teatro kritiko Valdo Gedgaudo naujų eilėraščių knyga, parengta spaudai paties poeto, bet išleista jau po ankstyvos jo mirties. Respublikinėje spaudoje poetas debiutavo 1987 m. Studijuodamas Vilniaus universitete, 1991 m. jis subūrė poetų grupę „Svetimi“, kuri 1994 m. išleido savo kūrybos antologiją tuo pačiu pavadinimu. 1994 m. skaitytoją pasiekė pirmoji knyga „Kapsulė“. Vėliau buvo išleisti dar trys poezijos rinkiniai: „Vakaras be žiburio“ (1998), „Kario šešėlis“ (2009) ir „Olando kepurė“ (2011).Poeto vaizduojamas pasaulis – sklidinas žeidžiančių prieštaravimų. Jo lyrinis herojus pasmerktas pralaimėti, bet pralaimi jis ramiai ir stojiškai ištirpdydamas savo sielą kunkuliuojančiame chaose.Prekinis ženklas: Homo liber
Jauno žmogaus memuarai
XX a. lietuvių literatūros lobynasJauno mirusio talentingo prozininko Ričardo Gavelio (1950-2002) romanas „Jauno žmogaus memuarai“ patenka į XX a. lietuvių literatūros lobyną kaip autentiškas pasakojimas apie sovietinę sistemą, parašytas konkretaus neatsitiktinio personažo laiškų konkrečiam neatsitiktiniam asmeniui kalba. Romanas pirmą kartą buvo išspausdintas žurnale „Pergalė“ (dab. „Metai“) 1989 m. ir suvoktas kaip Nepriklausomybės inspiracijų kūrinys. Romane atsiskleidžia visos svarbiausios tolesnės rašytojo kūrybos temos, pamatinės sąvokos ir raiškiausios metaforos. Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Mano Didžioji Nuodėmė, žurnalistika
Ketvirtoji Audronės Urbonaitės knyga – retrospektyvus pripažintos romanų rašytojos žvilgsnis į savo daugiametę žurnalistinę veiklą. Požiūris į skirtingiems leidiniams rašytus tekstus ne tik atskleidžia įvairialypę tris dešimtmečius apimančią Lietuvos tikrovę, bet sutelkia dėmesį ir į pačią žiniasklaidą, kur ta tikrovė ne tiek atspindima, kiek sukuriama. Sąjūdžio laikai, vėliau susiklosčiusi aukštuomenės ir provincijos gyvenimo atskirtis, svarbių Lietuvos kultūrai žmonių portretai, žiniasklaidoje pamažu įsigalėjusio bulvarinio požiūrio analitika – tai pagrindinės rašinių temos. O autorės komentarai padės skaitytojui suvokti knygos antraštėje „nuodėme“ įvardijamus sąlygiškumus, tarp kurių nuolatos privalo balansuoti pats sąžiningiausias reporteris, ateinantis ten, kur dažnai būna nelaukiamas.Knygoje publikuojami originalūs tekstai ir pagal straipsnius savaitraštyje „Atgimimas“, dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir jo žurnaluose „TV…