Liutauro Degėsio knygoje „Romanas. Dvi istorijos apie vieną meilę“ veiksmas vyksta šiandieniniame pasaulyje, konkrečiuose dviejuose Europos miestuose, bet jų pavidalą kuria daugybės kitų miestų tikri ir išgalvoti vaizdai. Būtų pernelyg paprasta ir rizikinga ieškoti tiesioginių romano ir gyvenimo realybės atitikmenų. Svarbiausia čia – ne miestai, ne įvykiai, ne istorija ar geografija.Romanas yra tarsi dviejų beviltiškai vienišų, šiuolaikinės tikrovės sulaužytų žmonių gyvenimų projekcijos. Viena iš jų autoriaus valia tęsiasi du mėnesius, kita – dvi dienas.Tuos du žmones – vyrą ir moterį – lyg ir skiria amžius, patirtis, kultūrinės ir socialinės tradicijos, bet iš tiesų jie visiškai vienodi. Nepriklausomai nuo savo patirčių, jie abu bando apsigyventi racionaliai susikurtuose asmeninio gyvenimo pasauliuose. Visomis jėgomis…
Mirties stepė
”Kai sutapimų per daug nenorom imi tikėti Dievo valia… Bet pripažinti tai labai sunku.” Gabrielė – paprasta, atviros širdies, prabudusi iš dvasinio miego mergina. Jos pasaulis giedras ir ramus: mėgstamas darbas bibliotekoje, nedidelis namelis su sodu užmiestyje, šuo Juodulis, kuris ištikimai lydi šeimininkę. Ir Mirties stepė. Neįprastos energijos kupina vieta laukuose netoli namų, kur Gabrielė tarsi tiltu persikelia į dvasios pasaulį, bendrauja su Dievu. Vieną ankstyvą pavasarį ramiame Gabrielės gyvenime pradeda dėtis keisti dalykai. Viskas prasideda nuo draugės įspūdžių apie Indiją, ten sutikto ajuvedos mokytojo Ahmiro primygtinio prašymo supažindinti jį su Gabriele ir keistuolio lankytojo Aurelijaus apsilankymo bibliotekoje. Keistų sutapimų, pažinčių, potyrių virtinė nė minutei neleidžia atsikvėpti Gabrielei. Gyvenimas…
Geriausias Matijaus paveikslas
Naujas lietuviškas romanas, kupinas intriguojančių paslapčių ir mįslių, kurias įminti turėsite patys. Sveiki atvykę į mistišką laiko ir erdvės labirintą, iš kurio nepanorėsite išeiti iki pat paskutinio puslapio!Jauna freskų tapytoja gauna keistą užsakymą – dekoruoti Minotauro Labirinto sales. Milžiniškas darbas, užtruksiantis mažiausiai ketverius metus, žavus, turtingas užsakovas, veriantis ją lediniu žvilgsniu. Ir paskutinė sąlyga – iš Labirinto ji negalės išeiti, kol neužbaigs darbų. Dailininkė nesusimąsčiusi leidžiasi į avantiūrą. Pelėkautai užsitrenkia. Net tada, kai po kojomis sudūžta stiklas, ji dar nesuvokia – atsitiktinumų čia nebūna. Kažkas negailestingai žaidžia Labirinto gyventojų likimais. Čia bet kuri tiesa patologiškai iškreipta, o viena iš taisyklių skelbia: neįsimylėk…Viduramžiai, inkvizicijos siautėjimo laikai. Antanitų vienuolynas. Gabus dailininkas Matijus…
Staigmenos ir kiti žinomi dalykai
Ši knyga kviečia skaitytoją atidžiau pasižiūrėti į Europą, Aziją, Ameriką bei Afriką, nepamirštant ir mūsų, gyvenančių prie Baltijos. Publicistas ir rašytojas Algimantas Čekuolis, kalbantis 13 kalbų ir aplankęs per 60 šalių, įdomiai ir, kaip jam būdinga, šmaikščiai pasakoja apie gentį, kur valdo moterys, o vyrai dėl to laimingi; apie seksualinę nelaimę, dėl kurios kalta medicinos pažanga; apie didžiausią pasaulyje falsifikatų turgų; apie pamestus branduolinius užtaisus ir išpūstą radiacijos baimę; apie teigiamus pokyčius karštuose pasaulio taškuose ir apie nematomas išsivysčiusių valstybių bėdas. Skaitytojas sužinos, už ką mūsų civilizacija turi būti dėkinga pipirams; apie šalį, kur liesėti – privaloma; apie valstybę, kur šūkis „Tegyvuoja koka!” padėjo laimėti prezidento rinkimus; apie geras manieras…
Prieš mirtį norisi švelnaus
„…anuomet viliodavo numanoma, bet sunkiai išnaudojama galimybė kur nors išvykti, o dabar atvirkščiai, – dabar mane traukia menas neišvykti. (…) Tai tam tikras etinių pratybų pakaitalas. Pavyzdžiui, turi galimybę tapti šūdžiumi, bet netampi. Turi galimybę susigundyti moters (gamtos) spendžiamais kerais, bet išsisuki. Gali įlipti į pirmą pasitaikiusį traukinį – bet neįlipi. Tai jaudinantis užsiėmimas. Juk kai kurie traukiniai važiuoja už ribos, iš kur nebegrįžtama.” Šioje knygoje – trumpi šiuolaikinio lietuvių rašytojo Nacionalinės premijos laureato Sigito Parulskio tekstai, rašyti paskutiniais metais. Kafkiškai sukrečiančios ir absurdiškai komiškos istorijos, magiški nutikimai ir, regis, nusistovėjusių visuomenės kanonų bei trumputės mūsų egzistencijos negailestingi permąstymai. Stilius – žemasis, žemiškasis arba kasdienis….aš nesu cinikas. Geriausiu atveju esu…
Ir niekad vėlai
Naujų eilėraščių rinkinys. Pripažintam poetui tebėra svarbu kalbėti žmonėms. Poeziją ir jos skaitymą jis vertina kaip aukštąjį bendravimo lygmenį. Dvasios gyvenimo dramatizmas skleidžiasi viltingoje erdvėje. Istorija, „spalvotos vaikystės šukelės“ socialinėje atmintyje, pasibaigusio šimtmečio patirtys, gyvenimo smūgius atlaikanti siela („žilas vaikelis“), sakralumo šviesa – tokie yra sukakties sulaukusio R. Keturakio (g. 1935) dabartinės kūrybos impulsai.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Paparčio šventi ženklai: japonų trieiliai
Haiku poezijos populiarumas nemažėja iki šios dienos. Dar svarbiau, kad jis išplito po visą pasaulį ir įvairiose šalyse atsirado žmonių, kuriančių haiku tekstus. Jie vienijasi į asociacijas, poetines mokyklas tiek Europoje, tiek Amerikoje, rengia seminarus ir konkursus taip populiarindami šį paprastą, bet gilius dvasinius išgyvenimus atveriantį ir savitu žvilgsniu į pasaulį žvelgiantį žanrą.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla
Aukštujų Šimonių likimas
Ievos Simonaitytės (1897–1978) kūryba neatsiejama nuo Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto. Kaip šiandieninis skaitytojas negali įsivaizduoti Žemaitijos be Žemaitės, Aukštaitijos be Vaižganto, taip Klaipėdos krašto lietuvininkų tradicijos pažįstamos per I. Simonaitytės romanus „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935), „Vilius Karalius“ (1938), atveriančius etnografinį Klaipėdos krašto savitumą. Už romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ 1935 m. rašytojai buvo paskirta Lietuvos valstybinė literatūros premija.Kurdama bajorų Šimonių istoriją, I. Simonaitytė dabartį sujungia su praeitimi. Romano veikėjų kelionė trunka du šimtmečius, parodydama, kaip garbingi bajorai Šimoniai palaipsniui tampa būrais, paminančiais bet kokias vertybes, praradusiais moralinį pagrindą. Tarytum norėdama viską užfiksuoti, rašytoja su metraštininkui būdingu atidumu romane pažymi visus Šimonių giminės gimimus ir mirtis, taip akcentuodama laiko tėkmę ir…
Kaip aš viliojau ūkininkaitį
Janinos Juzėnienės knyga „Kaip aš viliojau ūkininkaitį…“ – tai knyga, kurioje sutelpa gyvenimas. Tiesa, tai ne ne XXI a. peripetijos, o aprašomas kiek senesnis, jau pamažu primirštamas laikmetis. Po taikliai parinktu pavadinimu ,,Kaip aš viliojau ūkininkaitį‘‘ – ne tik slypi intriga, bet ir tarsi užsimenama, kad skaitytojo rankose prabus gyvi ivykiai. Realizmu dvelkianti klasika, tik knygos autorė ne garsioji Žemaitė, o kol kas dar nėra plačiai žinoma Janina Juzėnienė. Neįprasta šiandien laikyti rankose pigaus populiarumo ir įmantrumo nesivaikančią prozą. Su tam tikra jumoro doze aprašyti paprastų žmonių buitis ir rūpesčiai, nusistovėjusi kultūra ir papročiai, meilės istorijos niekada nepraranda savo išliekamosios vertės – kuo ši knyga ir žavi. Juk ir šiandien…
Atlanto nugalėtojai
Dokumentinė apysaka apie transatlantinio skrydžio lakūnus Darių ir Girėną.Prekinis ženklas: Žuvėdra