Vytauto P. Bložės kadais lietuvių poeziją katapultavęs ir lyrizmo pamatus išjudinęs epinis pasakojimas lieka kertiniu poeto stilistikos akmeniu ir naujausiame rinkinyje„Neįminta mįslė”.Mėgindamas, turbūt pirmiausia sau, atsakyti, kaip, kur, kodėl Dievas atskleidžia save žmogui, kokiais pavidalais, vardais ir ženklais žaisdamas atgaivina ir sustiprina tikėjimą, poetas pasakoja kelias istorijas, supindamas jas iš aliuzijų ir paralelių. Taip vienoje erdvėje mainosi Indijos, Lietuvos, Jeruzalės vaizdai, istoriniai įvykiai, atgyja Biblijos ir Vedų personažai. Savaip perfrazuoti Kristaus ir Krišnos žodžiai pakimba virš lietuviškų Kiršino ir Kirsnos vandenų, užmindami mįslę ne tik apie etimologines, istorines, religines sąšaukas, bet ir apie žmogaus priartėjimo prie Dievo paslaptį.Prekinis ženklas: Kauko laiptai

Ketvirtoji žinomos rašytojos eilėraščių knyga. Jai itin tiktų žinomas posakis, kad literatūra ne aprašinėja realybę, o ją kuria. Saros Poisson poezijos pasaulis itin originalus, savaip elitinis. Čia žaidžiama sąskambiais, asociacijomis, netikėtais metaforų blyksniais, tačiau šis žaidimas nėra savitikslis. Dažniausiai juo išryškinamos dvasinės slinktys, psichologiniai, egzistenciniai ar estetiniai lūžiai, vidinio gyvenimo dramatizmas. Kai kurie šių tekstų pakankamai hermetiški, tad ir skaitytojui teks bendradarbiauti su jais, tapti poetu netechnologine šio žodžio prasme. O taip nutinka susidūrus tik su gera poezija.Prekinis ženklas: Kauko laiptai

Knygoje publikuojamos Žemaičių krašto vaikų dainos, kuriose vaizduojamas gyvūnijos pasaulis. Jose ryškus žmogaus ir gyvosios gamtos paralelizmas. Dainose dažniausiai apdainuojami Žemaitijos krašte ir Lietuvoje populiarūs tradicinės tautosakos veikėjai – gyvūnai: kiškis, vilkas, meška, ožka, katinas, šuo, žvirblis, gegutė, vanagas, pelėda ar kiti kiek rečiau minimi paukščiai ir žvėrys. Dainos leidinyje pateikiamos su natomis.Prekinis ženklas: Homo liber

Keturioliktoji žinomo poeto knyga pasižymi praeinančio laiko apmąstymais, kuriems originalumo ir tikrumo suteikia vaikystės prisiminimai. Poeto kūrybinę versmę iki šiol maitina Žemaitijoje vaikystėje patirti įspūdžiai, tą patvirtina pluoštas žemaitiškai parašytų poringių. Filosofiniams apmąstymams apie neišvengiamai praeinantį gyvenimą, apie šiandienos visuomenės dvasines ydas optimizo suteikia ironiškos intonacijos, gebėjimas į viską žvelgti iš šalies.Prekinis ženklas: Homo liber

Naujausia poeto knyga, kurioje – šiuolaikinės aktualijos, amžinybės ir laikinumo diskursas, sparčiai besikeičiančios visuomenės performansas, atspindintis sultingai bravūrišką kalbos identitetą.Prekinis ženklas: Kauko laiptai

Dvylikta poeto knyga pirmą kartą įgijo lyrikos žymą. Daugirdo reveransas lyrikai reiškiasi ryškesne meilės tema ir nuosaikesne poetika. Eilėraščiai tirštai metaforizuoti, vaizdai stiprina socialinių, egzistencinių problemų spinduliuojamą įtampą. „Naujame eilėraščių rinkinyje „Saulės dėmių medžiotojai“ poetas grįžta prie sau įprastesnės poetikos, tačiau ji praturtinama egzistencinio tragizmo gaidomis. Tad lyrika – jau ne tik raudona, persmeigti būtina, tačiau taip ir nepasiduodanti skraistė, bet ir graudesio ataida. Neišgyventas gyvenimas, žioravusi, bet taip ir nepagauta ar tiesiog banalybės tinkluose uždusinta galimybė geismo tviksniu perkeisti pasaulį. Veržtis iš tų tinklų ir sykiu vis aiškiau matyti lemties vaizdinio kontūrus: „ne tokia / ir visai ne tokia / bet tikriausiai gilesnė / už sapną / kur nusmigsim…

Alio Balbieriaus poezijos rinktinę „Skaidrumõs“ sudaro eilėraščiai iš šešių jo poezijos knygų: „Delno irklas“ (1986), „Alsavimų girios“ (1990), „Sapno pėdsakai“ (1997), „Tekstai apie viską ir nieką“ (1998), „Strazdo anatomija“ (2004), „Formų knyga“ (2008). Žmogaus ir gamtos harmonijos, sielos skaidrumos ilgesys atsiskleidžia plastiškų vaizdų, originalių metaforų kalba, subtiliai derančia su klasikinėmis poetinėmis formomis.Prekinis ženklas: Homo liber