Ir apysakoje „Placidas“, ir romane „Grūdzielius“ bandoma atsekti tautos kelią ir nuopuolio ženklus, – paini tarpusavio kova nulėmė pusę šimtmečio trukusią pralaimėjimų virtinę. Veiksmas vyksta pietų Dzūkijoje, kur prasiveržia jotvingiškas etnosas, gilioji tautos prigimtis; vienas jų simbolių – archajiškas šokis, dzūkų pavadintas grūdzieliumi. „Lietuvių etninės kultūros tyrinėtojas Vaclovas Mikailionis prozos diptichu atskleidžia dvasinę tautos būseną, ištikus XX amžiaus karams bei okupacijoms. Autorių domina tai, kaip naujomis istorinėmis aplinkybėmis atsiskleidžia to krašto, kurį V. Krėvė vadino Dainava, žmonių pasaulėjauta. Iš metraščių paliudijimų, archeologų pasakojimų stengiamasi atkurti „jotvingiškąjį“ Pietų Lietuvos klodą. Nužudytos nėščios jotvingės kapas tampa talpiu šio krašto istorinės lemties simboliu. Jotvingių atminimas atgyja partizanų pasipriešinimo kovose, išdidžioje jaunimo laikysenoje, šėlstančio „grūdzieliaus“…
Stotelė vidukelėj
George Steiner lietuvių rašytoją Icchoką Merą, dabar gyvenantį Izraelyje, yra pavadinęs „vienu didžiausių mažojo romano meistrų“ (The New Yorker, 12.5.1973). Tačiau pasaulyje pripažintų romanų autorius rašo ir savitas noveles, kurios rašytojo gimtinėje dar nėra pakankamai žinomos. „Stotelės vidukelėj“ pagrindą sudaro 1995 metais JAV išleistas rinkinys „Apverstas pasaulis“, papildytas naujomis novelėmis, bei improvizacija „Ir atleisk mums mūsų kaltes“ pagal P. Cvirkos romaną „Meisteris ir sūnūs“. Beveik kiekvienas Icchoko Mero kūrinys turi, pasak autoriaus, „siurrealistinį posūkėlį“, vedantį ten, kur mūsų dar nebūta. Metaforiškai kalbant, pati knyga ir yra stotelė vidukelėje, kur rašytojas ir skaitytojas susitinka.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Ar Spangis ateis
Keturioliktoji žinomo poeto, 2011 m. Poezijos pavasario ir 2013 m. Jotvingių premijos laureato Jono Kalinausko knyga.Toliau tyrinėjamas žmogaus buvimas laike – tai ir intymi asmens laikinumo patirtis, ir akistata su kolektyvine lemtimi, o ji dažniausiai patiriama kaip vulgari ir agresyvi istorija. Siela atsiveria tarsi magiška scena, kurioje šnekučiuojasi, pykstasi, vienas kitą gundo ir sudaro sandėrius keisti personažai, įkūnijantys skirtingus prigimties gaivalus, o šio teatro stebėtojas atpažįsta juose savo bruožus.Ši sapniška erdvė yra persmelkta laukimo – visi jos veikėjai laukia to, kuris patvirtins jų būties tikrumą. Niekas nežino, kas jis – gelbėtojas ar naikintojas, ir ką atneš – pražūtį išsigelbėjimą, o gal išsigelbėjimą pražūtyje?Prekinis ženklas: Kauko laiptai
Kario šešėlis
Trečios poeto knygos (ankstesnės – išleistos 1994 ir 1998 m.) kalbėtojas įkūnija neramią sielą, reaguojančią į prieštaringumų kupiną gyvenimą, ir tvirtina, kad kova dėl žmogaus tęsiasi: „karas nebaigtas / Troja tebuvo/ žaislinė metafora“. Eilėraščiai veikia aktyvizmu, poetinės energijos pliūpsniais, tartum įprasto metaforiško kalbėjimo ir drastiškų vaizdų jungtimis, garsyno raiškumu. V. Gedgaudas, 1994 m. debiutavęs „Svetimų“ grupės almanache, suvokiamas kaip jos nuostatų savitas tęsėjas.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Apie vandenis, medžius ir vėjus
Krikščioniškoji vaizdinija ir budistinė tuštuma, vos girdimas dialogas ir griaudinti tyla, peizažai akiratyje ir peizažai atmintyje, išminčiaus šypsena ir kvailio išvedžiojimai, lietuviška senovės Kinija ir senoviškai kiniška Lietuva… Ir daugybė kitų būties ženklų septynioliktojoje Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato poezijos knygoje. Dar vienas gražiai užrašytas gerai temperuotas kalbėjimas apie tai, kas svarbiausia – apie vandenis, medžius ir vėjus. Ir, žinoma, ne tik… Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Sibiro vagonų romanas
Rašytojas Kazys Paulauskas – daugelio prozos knygų autorius – jų tarpe ir fantastikos – šį kartą naujame ”Sibiro vagonų romane” grįžta į jaunystės metus, kai šviesa maišėsi su tamsa, o žemė su dangumi. Pasakojimo centre – Aleksas Samėnas, jo ir Gražinos tragiška meilė, ir gyvulinių vagonų dundėjimas į Sibirą su nekaltais žmonėmis, jų svajonėmis ir ašaromis…Knyga skaudi, primenanti žmogaus išpažintį, kai nesitikima gauti nuodėmių išrišimo, nes ”iš TEN,- kaip rašo autorius,- iš kolaboravimo su okupantais marmalynės dar nė vienas prasikaltėlis niekada švarus neišlipo!..”.Prekinis ženklas: Alka
Dangaus ir žemės sūnūs
Nemaža mūsų rašytojų pastaruoju metu yra pasišovę į filosofavimą […] Tuo tarpu daugiausia gelmės… yra pasiekęs Vincas Krėvė – ir visai ne kokių samprotavimų ir išvedžiojimų keliu, o mokėdamas iš paties gyvenimo išrauti prasminguosius momentus, juos suklostyti tokioje plotmėje, kad jie įgauna kitokią spalvą ir mintį. […] jis palietė ir valstybės, ir tautos, ir religijos, ir žmogaus likimo kelius. Tas idėjinis svoris nesiliauja lydėjęs jį ligi paskutinių metų, kaip tai liudija Dangaus ir žemės sūnūs. ANTANAS VAIČIULAITIS Ne viena Krėvės kūrybos tema ir problema – lyg upeliai į plačią upę – įsiliejo į didžiausią jo veikalą, biblinę apysaką Dangaus ir žemės sūnūs. […] Tai amžinas atsakymų ieškojimas. Kad kūrinys liko…
Dvylika lieptų
Tai dvylika novelių, rašytų skirtingais metais ir jų laikais. Autorius ieško autentiško žodžio, derina tradicines ir naujas (dažniausiai – eseistines) trumposios prozos raiškos galimybes. Kiekviena novelė yra pasakotojo žingsnis astronominiu laiko ratu. Vyrauja autobiografiniai savimonės, tikrovės atverčių, gyvenimo kelio pasirinkimo ir prasmės klausimai. Intriguojantys siužetai, novatoriškai supinti su autoriaus biografija ir socialine kultūrine dokumentika, atskleidžia pasakotojo kartos žmonių likimus ir dvasinę jų patirtį.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Šiek tiek mėnesienos
Rimantas Šavelis – prozininkas ir kino scenaristas, romanų „Dievo avinėlis“, „Tadas Blinda“, apysakos „Amžinoji šviesa“ autorius. Šio romano erdvėje ima dėtis keisti įvykiai: atgiję miruoliai (grafas Liudvikas Rūka-Rūkevičius, pirmasis kolūkio pirmininkas Petras Liknora, mokytojas Gediminas) bendrauja su vietos gyventojais, apylinkes apgaubia tiršta „negamtinė“ migla. Ilgainiui paaiškėja intriguojančių dalykų priežastys, o po gyventojų evakuacijos ištuštėjusios apylinkės mena civilizacijos paklydimas.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Septyni gailestingumo darbai kūnui
Žinomos poetės – postmodernios žemininkės – Dianos Šarakauskaitės, gyvenančios Jungtinėse Amerikos Valstijose, antroji eilėraščių knyga, natūraliai išplaukianti iš pirmosios („Medžiai mano tėvai“, 2009), praplečianti ir pagilinanti autorės poezijai būdingą tematiką.