Juvelyriškai trupinama kalbėsena.Perkonstruotos dvasinės erdvės, kur harmoningai dera vandentiekio bokštas ir širdis.Moteriškai subtilios minties melodijos.Grakštus jausmų šokis.Prekinis ženklas: Naujas vardas
Tamsiai ir šviesiai matys
Nauja poetės, Nacionalinės premijos laureatės, knyga gali būti suvokiama kaip ankstesnio rinkinio „Varinis angelas“ (2006) kūrybiškas tęsinys. Klasikinio braižo ir gražios kalbos eilėraščiai susipina su memuarinės prozos intarpais, sukuriamas vientisos tėkmės įspūdis. Harmonijos ilgesys, sielų ryšys, meilė, praradimai ir atradimai, etinių vertybių akcentai – šie motyvai natūraliai aprėpia poetės, jos artimųjų ir draugų skaudžias tremties patirtis, tų patirčių suformuotą laikyseną.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Namų DNR
Tai, kas tarp viršelių, būtų galima įvardyti vos jaučiamo nerimo knyga, kurioje neakcentuojant, pašnibždomis, labiau iš nuojautų visgi kyla klausimas: ar mus suvartos vartojimo virusas? Autorė nėra linkusi dramatizuoti situacijos, kita vertus, nesiūlo tikslių atsakymų ar savisaugos receptų, nors puslapis po puslapio gundo inventorizuoti vis labiau niekiniais tampančius pamatinius dalykus – skaidrią savo vaikystės patirtį ir amžinąsias universalias vertybes. Prekinis ženklas: Kauko laiptai
Bėgiai išnyksta rūke
Knygoje spausdinamos žymaus rašytojo, Nacionalinės premijos laureato Juozo Apučio (1936–2010) keturios apysakos. Šiam leidimui anksčiau spausdintus kūrinius autorius iš naujo pats redagavo ir taisė. Apysakos yra sulaukusios didelio susidomėjimo, literatūros mokslininkų analizės. Jas sieja, pasak autoriaus, tas pats pagrindinis herojus. „Savo egzistencijos kelionę jis pradeda vaikystėje pamatyta besileidžiančia saule ir gimtąja pirkia, o toliau jo keliai nusidriekia per kūniškojo ir dvasinio gyvenimo dešimtmečius, apimančius dalį tautos istorijos“. Iš Juozo Apučio „Pabaigos žodžio“: „Visą savo gyvenimą rašytojas rašo vieną knygą. Knygų pavadinimai kitokie, herojų vardai kitokie, papasakotos istorijos kitokios, – būtos ar grynai fantazijos sukurtos, – o kūrybos medžio šerdis ir šakos yra to paties autoriaus, gyvos jo mintimis, jausmu, gaivališka…
Cukruota žuvis
Kinai jau čia, tarp mūsų. Lietuvi, būk garbingas − prisipažink, ką jauti.Aš jums tvirtinu: Vilnių jau okupavo kinai! Algirdo gatvės kvartalas priklauso jiems, o ne mums, vietiniams.Jeigu jų bijote, − reikėtų pas psichiatrą.Bet prieš tai pasitarkite su manimi: aš, o ne jūs, gyvenu su gelsvaode anūke. Šis komiškas pasakojimas − neišgalvota asmeninė istorija.Kai man tapdavo beviltiškai graudu, gėlą verčiau žurnalistiniu farsu. Skyrelių pavadinimai – gryna dokumentika.Tačiau šiame romane yra ir vertinga paslaptis: kaip iš vištos tapti laimingai. Kartais –nesveikai laimingai. Ši knyga primena džiazą, kuriame šokčioja autoironija ir skausminga asmeninė istorija, − vaikų ir savęs praradimas, paaugliškas spjaudymas į nasrus likimui; bebaimė senstančios (bet ar subrendusios?) herojės teisė prisipažinti: šoviau pro…
Išpažintis sau
Kas yra žmogus? Kokia misija jam skirta šiame pasaulyje? Dažnai šią misiją mes vadiname likimu. Ar galima pakeisti likimą? Taip, galima…Kiekvienas žmogus atskirai ir mes visi kartu neabejotinai galime tai padaryti. Tereikia nustoti bėgti per gyvenimą. Juk ne gyvenimas taip greit bėga, bet mes stengiamės per jį kuo greičiau perbėgti ir žūtbūt aplenkti vienas kitą. Taip ne savo noru esame įtraukti į šį beprasmį bėgimą. Pats laikas būtų mums iš šito bėgimo pasitraukti. „Aplenkti vienas kitą“, – skamba paradoksaliai, nes tai reiškia ir greičiau pasiekti neišvengiamą gyvenimo „finišą“. Natūralu, bėgantis labiau pavargsta ir nebepastebi, kas vyksta šalia jo ir aplinkui. Ir bėgant tikimybė susižaloti yra kur kas didesnė. Tik kai…
Tarpdury
Angliškai ir lietuviškai rašančio poeto kūrybinė tartis tikrai ypatinga. Didelėse šio rinkinio poetinėse kompozicijose (jos turi lyrinio siužeto požymių) mąsliu tyliu balsu kalbama apie žmogaus laikinumą ir neapibrėžtumo pojūčius, asmens ir pasaulio atskirtis, „sapnuojami“ mylinčio vyro geismai. Įspūdinga intelektualo refleksijų jungtis su vyriška poetine aistra.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Žmonija. Maištas
Pagaliau žmonės išsiveržė iš Žemės planetos, daugėja prabudusiųjų, auga jų galia. Niekas Paukščių tako galaktikoje nebegali mesti atviro iššūkio žmonėms. Tačiau ar jie patys nėra tik kažkieno marionetės? Naujas tikslas nuveda prabudusiuosius į gretimą galaktiką. Galaktiką, turinčią savus šeimininkus… Romane „Žmonija“ toliau tęsiama istorija, pradėta knygoje „Žmogus“. Čia vėl sutiksite žinomus herojus: Ardą ir Teromijų, Hansą ir Tomą, dvarvą Chrzą ir Baltojo demiurgų rato valdovą. Tie, kam patiko „Žmogus“, tikrai nenusivils istorijos tęsiniu. Ankstesnis romanas „Žmogus“ sulaukė tarptautinio pripažinimo ir 2009 metais buvo išleistas vienoje iš didžiausių JAV leidyklų. Dabar šią knygą anglų kalba gali skaityti viso pasaulio fantastikos mėgėjai.Prekinis ženklas: Eugrimas
Rojaus žemėje beieškant
Šioje knygoje – nuotraukomis iliustruoti reportažai iš kelionių po egzotiškas šalis, kurios yra salose. Tai Indijos vandenyno perlais vadinamos šalys – Šri Lanka, Mauricijus ir Maldyvai, taip pat amžinosios vasaros salos Karibuose – Kuba, Jamaika ir Espanjola. Pastarąją dabar labiau įprasta vadinti Haičio sala, o joje įsikūrusios dvi valstybės – Dominikos respublika ir Haičio respublika.Pateikiami ne tik kelionių įspūdžiai, bet ir daug naudingų patarimų besiruošiantiems aplankyti tas šalis . Knyga turėtų sudominti ir tuos, kurie dažnai keliauja, ir tuos, kurie apie kitus kraštus sužino iš knygų ar interneto.Prekinis ženklas: Kriminalistika
Neįvardijamasis
„Neįvardijamasis“ – paskutinė, sudėtingiausia ir brandžiausia autoriaus romanų trilogijos dalis (pirma „Molojus“, lietuviškai išleista 2004 m., antra „Malonas miršta“, – 2005 m.). Trilogiją trumpai galima apibūdinti kaip tapatybės praradimo aprašymą ir norą sugriauti žodžių tironiją. Siekdamas parodyti iš pažiūros neturinčių gyvenimo tikslo personažų ieškojimus, autorius, kaip ir kituose savo kūriniuose, trilogijoje eksperimentuoja su kalba. S. Beckettas su kartėliu suvokia, kad iliuzijų ir neįveikiamo karteziškojo potraukio mąstyti, mėginti atskleisti neatskleidžiamus žmogaus būtis slėpinius neišvengsi. Rašytojas troško sukurti tai, ką pats įvardijo kaip „nežodinę literatūrą“, ir visą gyvenimą grūmėsi su žodžiais, mėgindamas juos įveikti ir pabrėžti tylą.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla