„O tempora!“ – tai pirmoji Lietuvos edukologijos universiteto studento Tomo Dirgėlos (g. 1989 Vilkaviškyje) knyga, savaip praturtinanti ir papildanti leidyklos „Edukologija“ leidžiamą JAUNŲJŲ RAŠYTOJŲ KŪRYBOS seriją. T. Dirgėlos kūrybos žanrai – draminės miniatiūros ir pasakėčios, kurias autorius kuria savitai, žaismingai perdirbdamas, parodijuodamas mūsų iškilių literatūros klasikų – Kristijono Donelaičio, Vinco Krėvės, Maironio, Jono Biliūno, Simono Stanevičiaus, Antano Vilkutaičio-Keturakio, Kazio Binkio – kūrybą. Iš tiesų šios knygelės skaitytojas turi būti „pasikaustęs“, apsiskaitęs, turi žinoti, kas buvo Kostas Ostrauskas, kokia jam būdinga rašymo maniera, nes būtent šis avangardinio stiliaus atstovas, kūręs nuotaikingas dramas, ir tapo pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu autoriui bei priežastimi šiai knygai gimti. Tomo Dirgėlos eilėraščiai, prozos kūriniai publikuoti „Literatūroje ir…
Apžvalgos spiralė
Eilėraščių rinktinė, apimanti 1975–1987 metų kūrybos laikotarpį, sudaryta iš anksčiau išleistų poezijos knygų Spalvoti nuotaikų žibintai (1976), Bandymai apkabinti (1978), Atklydimai (1983), Mugė (1988). Rinktinėje spausdinami ir šio laikotarpio eilėraščiai, nepatekę į minėtus rinkinius.Prekinis ženklas: Homo liber
Gatvė tarp dviejų bažnyčių
„Jei reikėtų griežtai, ne įspūdžiu, bet racija įvertinti žinomo poeto, eseisto, vertėjo, literato šios knygos kūrinius, pažymėčiau skonį, saiką, intelektualumą ir gebėjimą laiką padaryti vienu iš pagrindinių kūrinių veikėjų. Pastaruoju metu dėl daugelio dalykų, taip pat ir dėl to, kad dinamiška tikrovė tampa paveikesnė nei vieno žingsnio (ne maratonininko H. Murakami) atstumu nuo jos kuriama fantazija, prisiminimų žanras tampa ypač populiarus. Skaitydami tekstus „prarasto laiko beieškant” tema pajuntame, kad juose „mes gyvenome”, tik tada, kai kokiu nors aspektu mus įtraukia aprašytoji patirtis. Kaip sako E. Ališanka, „skirtingos kartos gali turėti tuos pačius atsiminimus”. Stebuklas įvyksta. Autorius geba turgaus realiją (gruzino parduodamą arbūzą) organiškai sulieti su kultūros aliuzija (Dionizo kūnu) ir…
Vilko valanda
Kas būtų buvę, jeigu XX a. pradžioje Vilnius būtų ištrūkęs iš Rusijos imperijos gniaužtų ir tapęs laisvuoju Aljanso miestu – progreso, mokslo ir mistikos centru?..Pirmajame lietuviškame stimpanko žanro romane jūsų laukia pašėlę nuotykiai, kraupios žmogžudystės, sudėtingos intrigos, kvapą gniaužiančios kautynės ant žemės, po žeme ir danguje, alchemikų paslaptys ir istorinės asmenybės visai kitu, nei kad buvo realiame gyvenime, amplua.Ar sugebės Vilniaus legatas Antanas Sidabras, Universiteto alchemikas Jonas Basanavičius ir atsiskyrėlis mokslininkas Nikodemas Tvardauskis apginti kunigaikščio Gedimino miestą, kai jam grės didžiausias pavojus. Kai juodžiausią naktį išmuš VILKO VALANDA… Daugiau informacijos galite rastihttp://www.vilkovalanda.lt Prekinis ženklas: Alma littera
Antai tebeeina: pasivaikščiojimai po kasdienybę
„Nuo pat mažens labai neteisingai galvojau apie mokytoją. Jei jis moko muzikos, vadinasi, ir pats puikiai groja, jei literatūros, deklamuoja, vaidina scenoje, rašo romanus. Pasirodo, ne visada taip būna – mokyti lengviau, negu pačiam muzikuoti, deklamuoti, parašyti romaną. Kai savo mokinių kūrybos sąsiuvinius, pretenzingai vadinamus knygomis, jau skaičiavau dešimtimis, prisiėjo ir pačiai susegti kelis savo rašinius į vieną sąsiuvinį. Taip sau, pusiau juokais. Keistas jausmas – atsiranda daiktas, už kurio buvimą esi atsakingas, nes dabar juo gali naudotis bet kuris. Kaip baisu, jei kas nors pasielgs su juo nedorai. Dar baisiau, jei tie rašiniai pasirodys menki – juk esi mokytojas, kuris tų dalykų moko kitus. Štai kodėl mes nesiryžtam tam,…
Žalio lapo skėtis
Šiame eilėraščių rinkinyje poetė kviečia skaitytojus į jaukų pasaulį. Čia žolės takeliu namo bėga skruzdėlytė, krebžda vabalas, dėžutėn uždarytas, per tvorą vilkšunis lenktyniauja su keturiom kalaitėm. Knygelėje gyvas ir negyvasis pasaulis: dykumos ilgisi akmeninis liūtas, autobusas geria vandenį, apsiavęs batus žingsniuoja laikrodis, degtukai sapnuoja, o pieštukai vieni piešia.Ar žinai, kada pasakos gimtadienis?Prekinis ženklas: Gimtasis žodis
Šokis
Bekompromisė autoriaus pozicija,drastiškos siužetinės linijos ir drąsūs psichoanalitiniai metodai, išviešinantys pačias slapčiausias personažų pasąmonės kerteles bei sielos užkaborius.Prekinis ženklas: Kitos knygos
Neleisk man liūdėti
Pirmasis autorės romanas – tai žvilgsnis į trumpą žmonių gyvenimo tarpsnį, aprėpiantį ne tik dabarties aktualijas, bet ir praeities paliktas nuoskaudas, netikėtai iškylančias problemas. Trapi būtis, žmogiškos aistros, šiltos intymios akimirkos, paklydimai, nuopuoliai ir džiaugsmai verčia įsijausti į painius veikėjų išgyvenimus ir susimąstyti, kas yra tikrasis laimės matas? O didelė prasminga meilė padeda įveikti negandas, išbristi iš klampaus kasdienybės liūno. Romane daug romantikos, spalvingų, tapybiškų vaizdų, tolimų kelionių įspūdžių.Prekinis ženklas: Versus aureus
Lotoso kvapas. Kelionių po Aziją apybraižos
Knygą sudaro eseistinės kelionių apybraižos po budizmo ir islamo šalis – Birmą, Tailandą, Malaiziją, Pietų Korėją, Japoniją. Autorius pateikia kultūrologines įžvalgas ir pastebėjimus apie Rytų kultūrų kasdienybę, istoriją, religiją ir pasaulėžiūrą. Vaizdžiai aprašomi aplankyti miestai, šventyklos, jų architektūros ypatumai ir turistų rečiau pasiekiamos vietos.Prekinis ženklas: Edukologija
Pelenai asilo kanopoje. Smegenų padažas. Ekskursija: casa matta
Postmodernizmą išpažįstantis talentingas autorius tikrovę modeliuoja eksploatuodamas įvairių amžių kultūrines ir istorines realijas. Jo mintis skvarbiai skrodžia epochas (nuo antikos iki šių dienų), apnuogindama amžinai aktualius – gėrio ir blogio, tiesos ir melo, prasmės ir beprasmybės – skaudulius. Visa tai daroma lengvai, tarsi žaidžiant žodžiais ir jų prasmėmis, nevengiant grotesko ir iš pirmo žvilgsnio nesuderinamų kontrastų.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla