Žinomo poeto eseistiniai užrašai. Jie fiksuoja 2010–2012 m. įvykius, patirtis, apmąstymus, mintis apie kultūros žmones, autoriaus artimuosius ir bičiulius. Perteikia poeto savivoką ir autorefleksijas, liudija budinčią mintį ir sielą. „Štai jau veik metai, kaip išgyvenu kūrybinę, o tai reiškia – ir dvasinę, krizę. Tik šį sykį be didelių kančių, siaubų ir beprasmybių. Mat šie sakiniai keičia eilėraščius, kaip narkomanui euforijos nesukeliantis metadonas heroiną. Ir vis dėlto nemigos naktį, apžvelgdamas šiuolaikines savo sąmonės būsenas, patiriu šiokią tokią poetinę haliucinaciją, regiu esąs nuodėgulis. T.y. gulintis, t.y. nuodingas. Net sau. Ir tik nerimtas šių sakinių dūmelis kuria šiokią tokią euforišką vertikalės iliuziją. *** Šiąnakt svarsčiau, jei tektų tai, ką čia rašinėjuos, publikuoti, ar…
Namas su paukščio ženklu
2013 metų „Pirmosios knygos“ konkurso viena iš dviejų poezijos nugalėtojų. Žaismingas eiliavimas, dailių vaizdų nėriniai įkvėpti tradicinės poezijos. Jaunos poetės savastis – vidinis skaidrumas, naivi jaunatviška poezijos ir meilės pajauta, valiūkiškas ir taikus sugyvenimas su pasauliu.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Vabalai
Pirmoji autorės poezijos knyga. Jos trumpi, bet nelyginant žaibas sutelkti eilėraščiai – antisentimentalūs ir skaudžiai egzistenciški, ir griaunantys, ir teigiantys humanistines vertybes. Į pasaulį ir save žvelgiama ironiškai ir net sarkastiškai, nevengiama paradokso ir absurdo elementų. Vis dėlto gelmėj – sunkiai slepiama meilė gyvuojančioms dvasios ir būties apraiškoms.Prekinis ženklas: Versus aureus
Atsilaikymas
Atsilaikyti – tai teigti gyvenimą. Apie tai ir yra šioje poezijos knygelėje suguldyti eilėraščiai. Just. Marcinkevičius rašė, jog poetės eilėraščiai, paliečiantys skaudžias gyvenimo vietas, siekia aktyvaus santykio su dabartim. Jūratė Sučylaitė – gydytoja – neabejoja, jog žmogui padeda pasveikti tiesos sakymas, sielos balsas, atvirumas. Taigi poetinio judesio kryptis – į žmogų. Pažinti jį, žodžiu pakelti jo dvasią, paraginti visuomenę moraliniam augimui, prikelti didžiųjų , pagrindinių vertybių ilgesį – tai poetės siekiamybės. Anot Just. Marcinkevičiaus, Jūratės Sučylaitės eilėraštis palieka ilgai tramdyto ir pagaliau prasiveržusio kalbėjimo įspūdį.Prekinis ženklas: Druka
Beprotnamis
Visuomenėje, kur vyrauja laimės kultas, sirgti depresija yra gėda. Būti psichiatrijos klinikoje- tarsi didžiausias pažeminimas. Man ne gėda nei dėl vieno, nei dėl kito. Be to, kad rašydamas šį romaną patyriau didelę laimę, dar norėčiau, kad jis padėtų tiems, kuriems gyvenime pažįstama realybė yra skausmas. Dar tikriausiai tai knyga apie meilę. Ir juoką. Beprotišką juoką. Vilis NormanasPrekinis ženklas: Liberum Artis
Kaip gyveni, Silva
Kaip gyveni, Silva – pirmasis Vilės Vėl romanas, kuriame pasakojama šiuolaikinės moters gyvenimo istorija ir trijų jos išaugintų vaikų istorijos. Tai drąsus šiuolaikinis kūrinys apie meilę, nemeilę, skirtingų kartų bendravimą, žmonių santykius ir viską, kas iš to išeina.Prekinis ženklas: Charibdė
Dulkėm ir žiedlapiais
2011 metų Pirmosios moksleivio knygos konkurso nugalėtojos Ievos Astromskaitės eilėraščių knyga „Dulkėm ir žiedlapiais“ simboliškai pradedama LEU leidyklos serija „Jaunųjų rašytojų poezija“. Knygoje sukaupti jaunatviški, lengvi, jau įvertinti, tačiau vis dar jaunosios kūrėjos kelio pradžią žymintys eilėraščiai.Prekinis ženklas: Edukologija
Ties riba
Jurgio Brėdikio trečiosios beletristikos knygos pagrindinis veikėjas Zenas Sekmokas, vaikų namų auklėtinis, patyręs daugybę negandų, pagaliau tampa žinomu krepšininku. Tačiau jam nustatoma širdies liga. Žinodamas diagnozę, bet nepaisydamas sporto medicinos gydytojos ir draugės Vikos draudimo jis veržiasi į aikštę. Kovojama dėl vietos rinktinėje. Deja, rungtynių baigtis tragiška… Prasideda ilgos kankinančios paros reabilitacinėje ligoninėje. Aplink neįgaliųjų skaudžiausios istorijos, dejonės, neviltis. Tačiau drauge ir medikų, Vikos rūpestis.Pamažu Zenas grįžta į krepšinio aikštelę. Tik neįgaliųjų vežimėlyje…Jaunystę ir negalia, psichofizinių galimybių ribos didžiajame sporte, humanizmo praradimas, vienadienė šlovė ir gyvenimo prasmė, sveikata ir mirtis, paprasti, bet stiprūs jausmai. Tai paralelės, kurias autorius kviečia drauge apmąstyti.Prekinis ženklas: Santara
Laiko ratas
A. Grigaliūnienės eilėraščių knyga.„Būki paprastas kaip žemės grumstas,Susilieki su gamtos dvasia.Kas pasakė, kad čia kelias trumpas,Netikėki – juk tai netiesa.“Anastazija Grigaliūnienė
Šešėliai
Kaimo jaunuolis, gindamas tautietės garbę, užmuša rusų okupacinės kariuomenės karininką. Ištremtas atsiduria ten, kur gimė ir augo jo auka. Dabar jis – sunkiai sergantis ligonis – kalba apie praeities įvykius su jį lankančia ruso vėle. Kaltė, atsakomybė, susitaikymo problema – tokie šio romano motyvai.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla