Žmogus knygoje – įvadas į esatį. ”Įvadas” – knyga apie žmogaus esatį. Esatis – antroje knygoje. Prekinis ženklas: Kitos knygos
Heladės šviesa
Gyvai ir nuotaikingai aprašyti Apolodoro nuotykiai supažindins su Senovės Graikija, kurioje turime ieškoti šiuolaikinės literatūros, mokslo, sporto, vaizduojamojo meno ir teatro ištakų.Knygoje vaizduojami svarbiausi įvykiai, veikėjai ir realijos yra tikri, tačiau taip pat skaitytojai, padedami Apolodoro, pažins ir Senovės Graikijos mitų pasaulį.Prekinis ženklas: Metodika
Absurdo sapnai: humoras, proza
Knygelė, kokios nė nesapnavote…Prekinis ženklas: Mintis
Stebėto jo užrašai
Naujoji Dainiaus Dirgėlos knyga – raktas į XXI-ojo amžiaus pradžios lietuvių poeziją. Taupus žodis ir neornamentuota metafora puikiai apibūdina nebūtin slenkančios valstybės ir visuomenės situaciją, tiksliai nusako individo, akylai stebinčio šiuos procesus, padėtį ir jausmus.Tai lyrika, skirta aukštesnio nei vidutinis intelekto skaitytojui. „Tokios nišos, kurioje gyvena Dainiaus Dirgėlos tekstai, lietuvių poezijoje ligi šiol niekas – nors ir labai stengėsi – neužėmė: gilus paradoksas, nelėkšto poetinio anekdoto teritorija – neperžengiant gero skonio ribų, galų gale – elementarus raštingumas ir – nepabijokime šio žodžio – talentas! Tai matymai to (taip), ko (kaip) niekas kitas neįžiūrės.“Aidas MarčėnasPrekinis ženklas: Naujas vardas
Prekės iš kosmoso
„Orbita“ sulaužė paties gajausio ir bjauriausio stereotipo apie poeziją stuburą. Kažkodėl buvau šventai įtikėjusi, jog poezija – tai ne tik specifinis kalbėjimo būdas, bet ir labai intymus žvilgsnis į save ir savo vidų, visiškai atsiribojant nuo išorės. Galėčiau dar daug prirašyti apie įvykusius pokyčius, kai mane įtraukė ši poezijos orbita. Ji daugeliui galėtų tapti puikia galimybe, jei ne pamėgti, tai bent susidomėti poezija kaip unikaliu reiškiniu, o ne kažkuo, ką būtina atmintinai išzubrinti arba įmanoma suprasti tik įvaldžius semiotinį kvadratą.“Monika Šlančauskaitė•„Orbita“ atsiskleidžia kaip gerai iš vidaus organizuota grupė, sugebanti suderinti įvairius meninius žanrus bei raiškos priemones. Stebina autorių dėmesys tekstui / eilėraščiui, kuris itin kontrastuoja su mūsuose paplitusiu „skaityk, kaip…
Sklepas ir kitos esė
Laurynas Katkus, žinomas poetas ir vertėjas, pasitelkdamas asmeninę patirtį, apmąsto įvairius kultūrinius, socialinius reiškinius. Svarbiausios temos – atsivėrimas pasauliui po Nepriklausomybės atgavimo ir sovietinis palikimas, pokomunistinė savijauta ir santykiai su Vakarų Europa, meninės kūrybos, rašymo šiuo laikotarpiu funkcija ir prasmė. Tai įdomus ir profesionalus kelių dešimtmečių Lietuvos gyvenimo skrespjūvis iš asmeninės perspektyvos, kai autorius pasakoja, prisimena, analizuoja, intriguoja.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Blakutės
Knygelėje skelbiami pramanyto autoriaus vardu užrašyti sąmojingi posakiai, kurių diapazonas nuo buitiškų pašmaikštavimų ligi filosofinių paradoksų.Prekinis ženklas: Kauko laiptai
Mabre viešbutis
Poetės Juditos Vaičiūnaitės memuarinė proza, gausiai iliustruota nuotraukomis iš šeimos archyvo; kai kurios publikuojamos pirmą kartą. Atsiskleidžia J. Vaičiūnaitės gyvenimo aplinkybės ir detalės, istorinis ir kultūrinis kontekstas, kūrybos bruožai.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Prastadienių slinktys
Rašytojas Vytautas Kirkutis mini esė rinkinyje ”Prastadienių slinktys”, remdamasis gyvenimo patirtimi, apmąstymais, rašo apie aktualiausias šiandienos problemas: susvetimėjimą, blėstančias dvasines vertybes, trūkinėjančius žmonių tarpusavio ryšius, ieško priežasčių, kodėl suyra harmonija su gamta, aplinkiniais žmonėmis, galų gale – kodėl išsiderina mūsų dvasinės dermės.Prekinis ženklas: Žuvėdra
Sidabrinė kultuvėlė
Vienas žymiausių lietuvių vaikų poetų M. Vainilaitis parašė nemažai literatūrinių eiliuotų pasakų. Autorius labai gerai pažinojo liaudies pasakų, sakmių ir mitų pasaulį, ir tai buvo pagrindinis jo įkvėpimo šaltinis. Šioje pasakoje atpažįstame tradicinius herojus – laumes, velnius, naktigonius, nors jų charakteriai truputį individualizuoti. Tačiau kūrinio siužetas yra savitas, paties autoriaus sugalvotas. Kaip ir liaudies pasakose, jis pagrįstas gėrio ir blogio kova. Šiurkštus kaimo bernas Raulo Matas pagrobia iš laumių jų įrankį – sidabrinę kultuvėlę, kurią ketina brangiai parduoti, vėliau jis nori prievarta paimti į žmonas laumę Bigutę, nes ji gera darbininkė. Į kovą su neteisybe pakyla vaikas, jaunesnysis Mato brolis Paulius, kuris išvaduoja laumę Bigutę.Šia knyga poetas toliau tęsia mitologinių…