A. Žagrakalytės prozos knygoje „Klara“ pasakojama jaunos moters Klaros gyvenimo istorija. Įvykiai čia veja vienas kitą, epizodai dėliojami tartum komiksų pasaulyje – iš pradžių piešiami neaiškūs, bet nerimą keliantys siužeto kontūrai, vėliau ima ryškėti veikėjų paveikslai, charakteriai, galiausiai pasipila spalvos, ryškios ir sodrios, tekstas ima srūti su gaivališka energija. Pati autorė šį kūrinį vadina literatūriniu bande dessinée, komiksu.* * *Ar jūs tikrai nematote ir negirdite, kaip baisiai tyli mūsų pačios gražiausios ir geriausios mergaitės?Klara – mergaitė, gimusi ir augusi Lietuvoje, suvargusi paauglė: pagalbinė mokykla, ligoninės, alkis, skurdas ir pažeminimas, vienišumas…Klara – mergina, išlėkusi gyventi pas motiną ir patėvį švedą į tolimą Suomijos salą: atsitiktiniai darbai, salsos klubas, komiksų piešimo pamokos, nauji draugai, meilė…Klara –…
Plunksnų plėšytojos
Dvyliktoji žinomo poeto knyga jo kūryboje dramatiškiausia. Gyvieji kalbasi su nebesančiais, tikrovė pinasi su regėjimais, dabartis – su slogiais prisiminimais. Grasios būsenos deformuoja nuoseklią kalbos tėkmę. Stiprus sąlygiškumo įspūdis, ryški pastanga puoselėti dvasios gyvybę.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Susitikimas, kurio nebuvo
1929 metais vokiečių rašytojas Thomas Mannas su šeima atvyko į Nidą ir praleido ten vasaros atostogas. 1930 m. ant marių kranto jie pasistatė namą. Pranešime „Mano vasarnamis“, perskaitytame 1931 m. Rotary klubo susirinkime Miunchene Mannas sakė: „Jau šiandien džiaugiuosi, kad kitais metais mes vėl būsime Nidoje. Savitas tos žemės juostos pobūdis nėra pataikūniškas, nėra jis nė gražus įprastine prasme, tačiau gali pasidaryti toks artimas širdžiai, kad apie tai galėčiau – o šiandien ir pamėginau – giesmes giedoti.“Praėjus 36 metams (prieš lygiai penkis dešimtmečius!) į Nidą atvyko prancūzų rašytojas ir filosofas Jeanas-Paulis Sartre’as drauge su savo partnere Simone de Beauvoir ir vertėja Lena Zonina. Rašytojas pasivaikščiojo Nidos kopose, aplankė prancūzų belaisvių…
Pokalbiai su Karla
„Pokalbiai su Karla“ – tai dialogas su pačia savimi. Laiškų forma. Tai suskilusios asmenybės sveikosios dalies pokalbis su sergančiąja. Tai bandymas padėti sergančiam žmogui nesijausti svetimu savo ligos akivaizdoje, nesijausti vienišu, o sveikiesiems atskleisti tą gąsdinančią nežinios širmą. Tai bandymas parodyti pasaulį, kuriame žmogaus ryšys su kitu žmogumi yra svarbiausia. „Pokalbiai su Karla“ – tai pasakojimas, galintis pagelbėti, sumažinti vienatvės ar izoliacijos pojūtį ne tik sergantiesiems, tai pasakojimas jų artimiesiems, gydytojams, psichologams, socialiniams darbuotojams, visiems tiems, kurie pasirinko keliauti šioje klaidžioje ligos kelionėje kartu. Toje kelionėje svarbu kartais leistis vedamu, kartais vesti. Pavieniui ji nepavyks, tik abipusis ryšys suteikia viltį pasiekti krantą. Nedaug sergančiųjų ryžtasi ar yra pajėgūs papasakoti apie…
Laimingasis
24-oji serijos „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ knyga.Vėl skaityti Juozo Grušo (1901–1986) kūrinius – tas pat, kas atrasti juos iš naujo. Taip tvirtina literatūros tyrinėtojai, pabrėždami jo dramaturgijos ir prozos neblėstantį aktualumą, tradicijas ir modernumo ypatingą pynę, intelektinės metaforos mįslingą įtaigą. J. Grušą pelnytai išgarsino jo pjesių „Barbora Radvilaitė“, „Meilė, džiazas ir velnias“ ir kitų pastatymai teatre, Herkaus Manto aktualizavimas, istorinėse dramose iškeltos laisvės idėjos. Per ilgametę kūrybą nuostabiai transformavosi jo novelistika. Tragedija, tragikomedija, tradiciška ir paradoksali novelė, egzistenciniai apmąstymai – šiais ir kitais literatūriniais instrumentais J. Grušas kėlė tiesos, gėrio ir grožio klausimus.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
7 kvadratiniai metrai
Jūsų rankose – unikali knyga, kalinčio jauno vyro, iki kalėjimo beveik nieko neskaičiusio ir tikrai nemaniusio tapti rašytoju, dienoraštis. 7 kvadratiniai metrai – tokio dydžio yra kamera, kurioje Žygimantas prižiūrėjo kitą kalinį, praradusį visus socialinius įgūdžius. Monotoniška kasdienybė, beviltiški atsidūsėjimai, varginanti kito žmogaus priežiūra, šiurkšti kaip gyvenimas leksika pamažu, labai skaudžiai atveria mums Šviesos paradoksą, priverčiantį ryžtis neįveikiamiems žingsniams.Prekinis ženklas: bernardinai.lt
Tibeto mandala
„TIBETO MANDALĄ“ sudaro trys knygos: „Ištremtas Tibetas“ (1996), „Kelionė į Šambalą“ (1997), „Prarasta Pažadėtoji žemė“ (1999). Dabar į šią Tibeto trilogiją bandoma pažvelgti kaip į darnią visumą. Tarsi išorinis mandalos ratas, pirmoji knyga įveda skaitytoją į Tibeto budizmo teoriją, praktiką ir misticizmą.Joje gausu beveik enciklopedinės informacijos, tačiau nestinga neofitams būdingo entuziazmo ir dvasinio karščio, taip pat klajonių po Šiaurės ir Pietų Indiją aprašymų. Antroji kelionė po Himalajų mandalą – nuo Ladako iki Nepalo – susijusi ne tik su išorinėmis, bet ir vidinėmis, dvasinėmis patirtimis. Trečioji knyga – tai mandalos centras: Tibetas ir šventasis Kailašo kalnas, dar vadinamas Pasaulio ašimi.Prekinis ženklas: Tyto alba
Šunų dainos
Leonardo Gutausko kūrybinė energija tiesiog stebina. Tapyba, grafika, poezija, knygos vaikams (jas pats iliustruoja), romanai – vienas po kito. Gal geriau tiktų ne šie žodžiai, o knygų ir parodų įspūdingas sąrašas. Esu matęs kupetą jo rankraščių – jau parašytų, bet knygomis dar nepaverstų. „Dzievuli tu mano“, – pasidzyvytų išvydę Mardasavo dzūkeliai, rašytojo vasarų kaimynai.Kuo išsiskiria ši knyga iš jo kitų? Trumpaisiais žanrais. Čia ne romanas, o novelės, parabolės, lakoniškos istorijos. Pasakojimas skaidrus, konkretus, netgi vengiama įterpinių, dažną mūsų prozininką viliojančių ten, kur žodžių per tiršta. Apie ką knygoje kalbama? Prisiminkime amžinąsias meno temas – meilę, pasiaukojimą, prievartą, gėrio ilgesį, pridėkime prie jų Lietuvos istoriją, jos kraštovaizdį, žmonių likimus, lietuviško žodžio…
Boa
Boa – arba smauglys – poezija, o gal net sąmonė, atsidūrusi erdvės ir laiko smaugimo gniaužtuose, įkalintas savyje, gal net savo psichinio egzistavimo aplinkybėse poetinis kalbėjimas, chtoniškos, keistos, sapno logiką imituojančios vizijos. Autorių labiausiai domina psichinių ligonių jausenos, tamsioji žmogaus asmenybės pusė, kur, anot Deleuze‘o, Erosas pažadina Tanatą, per šią sąjungą atverdamas keistoko bei iškreipto malonumo principą. Poezijos rinkinys sudarytas iš keturių skyrių: „Pitono sindromas“, „Elektra“, „Snūduro gyslos“ ir „Morfėjo palata“.Prekinis ženklas: Kitos knygos
Peržengti ribą
Du naujus mažuosius Petro Venclovo romanus „Peržengti ribą. Sankirtos“ bei „Jauni ir nemirtingi“ sieja nerimas dėl asmenybės nuvertinimo, žmogiškųjų jausmų ignoravimo, susvetimėjimo ir abejingumo. „Kas yra laisvė? – klausia autorius. – Kiek šioje sąvokoje regimybės ir realumo? Koks atstumas tarp laisvės ir dvasinės bei fizinės prievartos?“Prekinis ženklas: Kauko laiptai