Nuo vaikystės susijusi su teatru, šias patirtis ir išgyvenimus poetė perkėlė į poeziją. Scenos vaizdai ir pjesių personažai susipina su gyvenimo dabartimi, tartum sakant: klasikus veikusios aistros ir mintys tęsiasi, mūsų kasdienybėje yra reikšmingų situacijų, susiliečiančių su didžiaisiais veikalais. Autorės biografija, persmelkta teatro, nulėmė išskirtinį šios vientisos knygos pobūdį.„Dešimtasis Dovilės Zelčiūtės eilėraščių rinkinys „Džuljetos suknelė“ – gerai dramaturgiškai sustyguota poezijos knyga. Du skyriai, „Vasarinė“ ir „Požemių“, – lyg du už(si)kalbėjimų spektaklio veiksmai. Spektaklio apie teatrą. Sielos teatrą? „Margarita Nikolajevna, / jūsų skaistumo auka beprasmiška / / neišgelbėsit meistro / nei meno / juoba literatūros“. Leiskitės, skleiskitės, leipkit saldžiojoj rašymo nuodėmėj: „pragaras ne beprasmis“. Eilėraščiai – vis tiek biografemų šokis. Tai…
Londono vėjas
Romanas „Londono vėjas“ – tai istorija apie lietuvę Godą, kuri išvažiuoja į Londoną ieškoti ją apvogusio mylimojo. Įsitraukusi į paieškas, moteris susipažįsta su neaiškaus plauko verslininkais, sukančiais nešvarius reikalus. Jos buvęs draugas irgi yra įsipainiojęs į to pogrindinio pasaulio tinklus. Pamažėle ima aiškėti paslaptys, siejančios po įvairias pasaulio šalis išsiblaškiusius buvusios sovietų imperijos veikėjus. Sutrikusi, išgąsdinta užgriuvusių nuotykių Goda sutinka privatų detektyvą, kuris imasi jai padėti…Knygoje rutuliojama detektyvinė intriga, tačiau drauge tai pasakojimas apie kartą, kuri buvo ruošiama šviesiam komunistiniam rytojui, o atsidūrė kapitalizmo kloakoje. Apie žmones, kurių gyvenimus vienaip ar kitaip paveikė permainų vėjas. Zita Čepaitė – prozininkė, žurnalistė, scenaristė. Yra išleidusi septynias knygas, paskelbusi straipsnių, recenzijų, esė. Dirbo televizijoje,…
Rinktiniai raštai. VI tomas
Šiame tome spausdinami apsakymai ir apysakos iš anksčiau išleistų knygų „Vasaros vidudienis“ (Chicago, 1979), „Buvo žmogus be kojų“ (Kaunas, 1932), „Kelionė į pievas“ (Kaunas, 1936), „Varpinės šuva“ (Kaunas, 1939), „Naktys Karališkiuose“(Chicago, 1955). Daugelio čia skelbiamų kūrinių siužetai yra pagrįsti vaikystės ir jaunystės potyriais. Modeliuodamas XX-ojo amžiaus pradžios ir pirmosios pusės gyvenimą Lietuvoje, autorius daug dėmesio skiria papročiams, gamtai. Vaizduojami tėvų ir vaikų santykiai, jų socialinė padėtis, mokslo siekimas (dažnai neturint vilties jį baigti). Apsakymuose atspindėta to meto mokyklos ir apskritai švietimo situacija šalyje. Kaip antraeiliai personažai kūriniuose atsiranda žvėreliai ir paukščiai, pasakas seka senieji pasakoriai.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Mano senas drauge
Aukštaitijos poetės Elenos Mezginaitės kūrybos rinktinėje „Mano senas drauge“ sutelkta visa skelbta jos (1941–2005) poetinė kūryba, interviu, keletas pjesių Lėlių vežimo teatrui, dienoraščių fragmentų. Antroji laida papildyta prof. Viktorijos Daujotytės straipsniu ir Elenos Mezginaitės draugų prisiminimais.Rinktinė išleista Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centro vadovo Arno Simėno pastangomis. O išspausdinti šią knygą buvo šventas reikalas klaipėdiečiui žurnalistui ir poetui, „Eglės“ leidyklos vadovui Antanui Stanevičiui.„E. Mezginaitė laikraštyje išspausdino mano pirmąjį eilėraštį, kai dar mokiausi mokykloje. Jaučiau Elenai skolą ir norėjosi padaryti dėl jos ką nors gera“,– sako A. Stanevičius.Knygos dizainą sukūrė panevėžiečiai, ją su visu literatūriniu skoniu ir atsakomybe sudarė poetės bičiuliai J. Strielkūnas ir V. Kukulas. „Nesinorėjo to maketo judinti, viskas…
Atvirlaiškiai
ATVIRLAIŠKIAI, padirbinti ir surašyti Vilniaus mieste, be jokių ypatingų progų išsiųsti artimiems ir tolimiems bendraminčiams. „Mano santykiai su pašto dėžute jau seniai įtempti. Baigėsi tie laikai, kai ji dažniausiai būdavo tuščia, o jei kas ir įkrisdavo į jos seną, aplankstytą tarybinės gamybos ertmę, tai tik sveikinimai su Naujaisiais metais ir laiškai. Dabar aš turiu modernią pašto dėžutę, ji dvigubai, o gal trigubai talpesnė. Pati naujausia ir gražiausia visoje laiptinėje. Na ir kas. Vienu metu mūsų santykiai su ja taip sugedo, kad aš net bijodavau atrakinti, nes žinojau, kad rasiu sąskaitas, kurias tučtuojau reikia apmokėti, kvietimus į paštą pasiimti ne man, o broliui skirtų siuntinių ir visą tą „spamą“, kuris užkemša…
Palimpsestai
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato naujų eilėraščių rinkinys. Apie dabartį poetas prabyla supindamas modernų mąstymą, senuosius mitus, metafrizuoto pasakojimo intarpus, slaptingą žaismę. Išgyvenimų aistra reiškiama oraus poetinio kalbėjimo formomis.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Džiokeriai
„Džiokeriai“ – iki drastiškumo tikroviškas rašytojo Algimanto Kaminsko pasakojimas apie lietuvių tautos kelią į laisvę, kuris buvo sudėtingesnis ir komplikuotesnis, negu daugumai andai svajonėse ir planuose atrodė. Perėjimas iš pagverusio tarybinio socializmo į laukinį lietuviškąjį kapitalizmą pakeitė visų žmonių gyvenimą: vieni, lipdami per kitų galvas, praturtėjo, kiti nuskurdo ir degradavo. Autoriaus vaizduojami praturtėjusieji – nei balti, nei juodi, nei teigiami, nei neigiami, tiesiog visų žmogiškų bruožų asmenybės, patekusios į permainų verpetą. Kūrybiškumas ir išradingumas pasireiškia ne vien geruose darbuose. Ryškus autoriaus apgailestavimas dėl šalies valdžios, neturinčios dvasinio aristokratizmo, be kurio neįmanomas ir piliečių patriotizmas.Vienas pagrindinių romano personažų – kuilys Kaizeris, nulėmęs sėkmingą vieno pagrindinio herojaus gyvenimo kelią. Kas ieškos prototipų, jų…
Du portretai
Intriguojantis meilės romanas moters akimis bei pojūčiais. Stulbinantis aistros panašumas XVIII a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje, bet tokios neįtikėtinai skirtingos meilės raiškos formos.Prekinis ženklas: Eglės leidykla
Širdimi regėti. Portretiniai eskizai
Pagarbus jauno literato žvilgsnis į literatūros klasiką, išsaugotas iki šių dienų, kai apie patį autorių jau rašomos literatūrologinės monografijos, autentiški prisiminimai, kuriems nereikia fantazijos išdaigų, – taip galima būtų apibendrintai apibūdinti šias eseistines apybraižas.Visiems Vytauto Bubnio pieštiems literatūriniams portretams būdinga ne tik žmogiškoji šiluma, kurią gyvenime spinduliavo jų prototipai, bet ir labai šiltas, plastiškas, įžvalgus ir pastabus žodis, kurį gali ištarti tik didelis talentas ir didelė patirtis.Knygą „Širdimi regėti“ su malonumu paims į rankas ne tik gimnazijos moksleivis, universiteto studentas, bet ir daugelis skaitytojų, kurie jau dešimtmečius yra ištikimi rašytojo kūrybos gerbėjai, besidomintys ir tuo, kas paskelbiama apie iškiliausius mūsų krašto žmones.Petras BražėnasEsu dėkingas likimui, kad per keletą praeitin nutolusių…
Lalagė
Andrius Jakučiūnas – žinomas jaunosios kartos prozininkas. Gimė 1976 metais Vilniuje, VU baigė klasikinės filologijos studijas. Debiutavo novelių knyga „Sokrato gyvenimas arba mirtis“ (1999). Romanai „Servijaus Galo užrašai“ (2005), „Tėvynė“ (2007) ir skaitytojų, ir literatūrologų įvertinti kaip vienos ryškiausių pastarojo laiko knygų.„Lalagė“ – ketvirtoji jo knyga. Šis apsakymų rinkinys, autoriaus vadinamas apsakymų vainiku, – tai subtilus mėginimas atskleisti kūrybos radimosi procesą. Apsakymus vienija bendras herojus ir jo beviltiškos pastangos suderinti savo emocinį, intelektinį turinį su siužeto, kurio dalis jis yra, tėkme. Nors paviršiniame sluoksnyje skleidžiasi archetipinio meilės trikampio aistros, knyga iš esmės gvildena šiuolaikinio literatūros kūrinio gimimo ir recepcijos problemas, mat bevardis pagrindinis veikėjas sugeba peržengti savo personažo ribas. Kažin ar…