Algimantą Čekuolį pažįsta turbūt visi Lietuvos žmonės. Dauguma, ypač jaunimas, – iš jo laidų televizijoje. Vyresni atsimena savaitraštį „Gimtasis kraštas“, kuris nušvietė padangę dar keleri metai iki Sąjūdžio. Kai kurie atsimena jo jūrinius apsakymus, kelionių apybraižas.Nes lengvu keliu šis žmogus niekada nėjo. Jeigu į jūrą – tai jūrininku. Ir ne vienai kelionei, o vienuolikai metų.Bet tik Lietuvai atgavus laisvę rašytojas tapo savimi. Dabar kasmet išeina po knygą. Ir jos nesikartoja. Tik vienu jos panašios – kiekviena įdomi.Atėjo laikas geriau pažinti ir patį Algimantą Čekuolį.Šioje knygoje dvi dalys: Algimanto Čekuolio autobiografija, ir kaip visada – enciklopedinė publicistika apie svarbiausius reiškinius mūsų dienų pasaulyje, apie mitus – tikrus ir melagingus. Prekinis ženklas: Alma…
Vienišos vėliavos (serija „Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai“)
Serijos „Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai“ septynioliktoji knyga.Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Rastausko rinktiniai eilėraščiai iš 1987-2006 m. išėjusių lyrikos rinkinių. Knygoje atsiskleidžia poeto kūrybos spektras – nuo savito santykio su lyrikos tradicija iki originalios šiuolaikiškos kalbėsenos, nuo švelnaus lyrizmo iki grakščių ironizavimų. Poezijos artistizmas ypač ryškus paskyruose meno žmonėms.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Ieškojimai
Po romano „Geltona pieva“, vaizdavusio gatvės vaikus, narkomanus, jaunoji autorė ėmėsi „bergmaniškos“ temos. Vienos šeimos narių likimai ir jausmais įaitrinami iki aistros ir beprotybės, mirties ir kartų kaitos. Romano veikėjai- išstumti iš visuomenės, praradę namus ir vos netekę vienas kito, du atsiskyrėliai- Henrikas ir jo pamišusi motina Izabelė. Vizijų, sapnų vedami jie patenka į atokiausią pasaulio kraštą ir, ištiesę tuščius delnus, suvokia juose turį viską,- neaprėpiamą žvaigždėtą dangų, šypsantį mėnulio skliautą, begalinę miško tamsą, akmenimis grįstą jūros krantą, cikadų svirpimą, o svarbiausia – laisvę.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Atsakomybės zona
Ši knyga – graži ne tik dviejų kultūrų (Lietuvos ir tolimos kalnuotosios Gruzijos, plačia prasme Vakarų – Rytų), gyvenimo, istorijos, tradicijų panorama, bet ir romantiška meilės, iki skausmo tyros ir skaidrios (pasirodo, ir tai įmanoma šiais pabrėžto sekso ir atviros erotikos laikais) istorija, ir platesnė tautų pažinimo erdvė, atsiverianti iš vaizdingo pasakojimo, perpinto gruzinų, abchazų, megrelų kasdienybės, kovos už laisvę vaizdų, kartu sudarant puikią galimybę stebėti viso sudėtingo pasaulio geopolitinę amplitudę.Prekinis ženklas: Versus aureus
Marana Tha
Trečioji poetės Gynės Dineikaitės eilėraščių knyga. Naujieji eilėraščiai priskirtini sakralinei poezijai. Trumpi, lakoniški, skaidrios nuotaikos posmai žadina mintis apie greitai bėgantį žmogui duotą laiką žemėje.Prekinis ženklas: Homo liber
Algimantas (Mokinio skaitiniai)
Šiame ”Mokinio skaitinių” leidinyje publikuojamas sutrumpintas V.Pietario romanas ”Algimantas” – pirmasis istorinis lietuvių romanas, pirmasis nuotykinis, apskritai pirmasis lietuvių romanas.Prekinis ženklas: Žaltvykslė
Lašas poezijos
Naujoji profesorės Viktorijos Daujotytės knyga „Lašas poezijos“ – „Laisvojo mąstymo properšų“ tęsinys, anot autorės, „bandant išsilaikyti tik poezijos teritorijoje“. Properšose atrandamas ir mums parodomas lašas, krislas, sėkla tikrumo, tikėjimo ir pasitikėjimo – ir prigimtimi, ir gamta. Lašas, leidžiantis mums įsibūti, įsigyventi, įsirašyti. Bandoma atsakyti į klausimą, kas yra poezija ir kas ne, kodėl minties blyksnis, frazė kartais esti prasmingesnė, atverianti regimą ar tik jaučiamą pasaulį labiau nei visas kūrinys. Ar tikrai tai, kas yra sena, nebeturi prasmės? Kodėl vis iš naujo „atrandamas“ Maironis, nors XX amžiaus pradžioje jaunieji rašytojai su juo jau buvo atsisveikinę… Knyga ir apie prigimtinę kultūrą – kiek tradicijos, kalba, tarmė lemia matymą bei mąstymą, apie kūrėjų…
Reginys iš alėjos
Rašytojo Tomo Venclovos eilėraščių rinktinė.Prekinis ženklas: Baltos Lankos
Danguje kitaip
Romanas pagal keistuolio savamokslio, tremtinio Kazimiero Skebėros prototipąPagrindinio personažo Kazimiero Bilskaus prototipas – keistuolis savamokslis, tremtinys Kazimieras Skebėra. Tai gamtos vaikas, jo aistra – moterys ir knygos, net ir jo melas – greičiau žaidimas. Jį supa kur kas didesni melagiai ir aferistai, dažnai užimantys aukščiausius postus valstybėje. Rašytojas praskleidžia pažeidžiamas teisingumo utopijas ir galingus melo, išdavystės, prievartos mechanizmus, groteskiškai transformuoja dabarties medžiagą. Danguje neturėtų būti hierarchijos, bet ir ten Pulkininkas trina rankas: „Kai mes ėmėm į dangų Palemoniją…“ Rašytojas, išleidęs per dvylika knygų realistiniu stiliumi, šiuo romanu stebina skaitytojus menine išmone.„Kai tik Aukštybėse pasklinda kokia žinia apie Naujosios Karalystės, tai yra Palemonijos, svarbesnę veiklą. Perkūno tėvonijoje prasideda sujudimas. Per akimirką susibėga…
Mirties fabrikas
Knygos autorius daugiau kaip du dešimtmečiai dirba „AKISTATOS“ laikraščio vyriausiuoju redaktoriumi. Daug rašo kriminalinėmis temomis Žilvino Vizgirdos, Petro Ivanausko, Petro Kurmelio slapyvardžiais.„Mirties farbikas“ parašytas remiantis Tulpinių ir Gaidjurginių baudžiamosiomis bylomis. Paskelbti teismų nuosprendžiai jau praėję visas nagrinėjimo stadijas ir yra įsiteisėję. Trys Tulpiniai ir du Gaidjurginiai, nužudę daugiau kaip 50 žmonių, nuteisti iki gyvos galvos. Tarp nužudytųjų – ne tik nereikalingais liudininkais tapę gaujų nariai, bet ir garsūs verslininkai, ir net prokuratūros, policijos, saugumo darbuotojai.Knygoje rašoma apie tai kaip buvo nužudytas buvęs Mažeikių naftos gamyklos direktorius Gedeminas Kiesus, jo sūnus Valdas ir apsaugininkas Alfonsas Galminas. Dar ir šiandien banditai neišduoda, kur paslėpė nužudytųjų galvas.Panevėžio Tulpiniai ir Klaipėdos Gaidjurginiai buvo pačios…