Baigiantis 2010-ųjų rugpjūčiui Palangoje įvyko IV-asis tarptautinis poetų ir dailininkų pleneras, skirtas Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečiui. Plenere dalyvavo poetai ir vertėjai iš Gruzijos, Baltarusijos ir Lietuvos, bet kūrybinis vyksmas prasidėjo žymiai anksčiau, kai kiekvienas plenero dalyvis gavo „namų darbus“ – išversti kitų šalių poeziją į savo gimtąją kalbą. Plenero dalyviai galėjo visas potekstes, metaforas, visus poezijos niuansus aptarti ir pasitikrinti su autoriais, taigi ir almanache esantys pažodiniai „neatitikimai“ buvo suderinti. Tokią galimybę trijų šalių kūrėjams atsidėti tik kūrybai suteikė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamentas.Prekinis ženklas: Homo liber
Vienišėja
Antras jaunos poetės eilėraščių rinkinys. Jos kūryba ateina iš dabarties išgyvenimų, buvimo artimųjų ir gamtos rate, iš jauno nerimo ir dvejonių. Šios būsenos poetę atveria tokiems įspūdžiams ir svarstymams, kurie tolimi visažinio teisuolio pozai. Eilėraščių kalba taupi, skambanti, krypstanti į raiškią metaforą, bet tolima dirbtiniam modernizavimui.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Karalystė. Žemės keleivių epas. Vilties pilnųjų knygos
Trečiąjį „Karalystės“ ciklo tomą sudaro „Vilties pilnųjų knygos“, kuriose vaizduojamas atsinaujinęs gyvenimas Lietuvoje 1993–1995 m. Lietuva šiuo metu – tai šiuolaikinio pasaulio ląstelė, į kurią plūstelėjusi laisvė teikia žmonėms gausybę galimybių, kartu meta jiems daug iššūkių. Savarankiškai gyventi reikia ir savitų gebėjimų, ir patirties. Nelaisvėje ilgai gyvenę žmonės jos neturi. Vėl klumpa ir keliasi skaitytojams iš ankstesnių tomų pažįstami herojai. Realybės nuo pačių sukurtos mitologijos nebeatskiria politikai ir verslininkai. Nauji procesai aprašomi adekvačiai naujais stiliais, greitai besikeičiančiais, palaikančiais nuolatinę įtampą. „Vilties pilnųjų knygose“ atsiskleidžia ne tik Lietuvos valstybės naujausia istorija, bet ir viso šiuolaikinio pasaulio gyvensenos ydos, jų keliamos grėsmės ateičiai. „Skaitykite, mąstykite, ką nors darykite – juk jums dar liko…
Aleksandras Pogrebnojus. Eilės
Jeigu Aleksandro Pogrebnojaus kaip rūbų dizainerio kūryba suprantama ir pripažinta nuo Prancūzijos iki Japonijos, tai poezija, kaip kita kūrybinės išraiškos forma, taip pat turi ir gali surasti savo skaitytoją, nepriklausomai nei nuo socialinio sluoksnio, nei nuo geografinės padėties. Menas (plačiąja prasme) tik tada įdomus, kada yra asmeniškas ir nuoširdus.Prekinis ženklas: Kronta
Kiškis kiškiškai kiškena
Septintasis Benedikto Januševičiaus (g. 1973) eilėraščių rinkinys, kuriame savitai tęsiama ir plėtojama keturvėjininkų puoselėta garsų, arba akustinės, poezijos kryptis. Eilėraščiuose labiau sureikšminamas skambesys, ritmas, melodija nei turinys, tad šie žaismingi ir skambūs tekstai tampa savaip suprantami net ir lietuvių kalbos nemokančiam adresatui. Rinkinį sudaro 2003–2008 metais parašyti eilėraščiai, kuriuose pasitelkiamos anagramos, homonimai, aliteracijos; žodžiai skaidomi į skiemenis, raides ir vėl jungiami į naujus reikšminius vienetus. Dauguma tekstų skirti skaityti balsu, todėl knyga išleista su kompaktine plokštele, kurioje įrašyta daugelis rinkinyje skelbiamų eilėraščių. Plokštelėje kiekvienas eilėraštis virsta polifonine 8 balsų kompozicija. Eilėraščius skaito pats autorius, jo bičiuliai ir kolegos – D. Gintalas, G. Norvilas, M. Burokas, A. Makejevas, S. Paliulytė, G.…
Žydiškų daiktų kambarys
Šis pasakojimas apie tai, kaip žlugo viena parduotuvė. Istorija tokia sentimentali, jog ją reikėtų uždrausti. Skiriu ją visoms mergaitėms, kurios savo tėvą pažinojo tik vaizduotėje.Veiksmas vyksta drovių žmonių šalyje. Tai melaginga vieta, kurioje širdis tampa artiste. Jei turėtų kojas, ji dumtų kaip primuštas šunelis slėptis – iš gėdos, kad atleisti nepajėgia. Bet kaip smagu savo širdies valstybėje suvesti kraujuotas sąskaitas. Pirmyn, naivios keršytojos. Po laimėto raundo jūsų širdis verks daug smarkiau.Man gaila, jog į šią istoriją įvėliau savo draugą Muhamedą – tie šikniai jį atleido iš darbo. Dabar Muhamedas tvirtina, kad gimiau piktoje šalyje. Jis sako, kad ir aš esu pikta.Bet gal pasitaisysiu.Aš atgavau tai, ko troškau, – savo tėvą.…
Raštai. II tomas. Šatrijos Ragana
Antrajame Šatrijos Raganos „Raštų“ tome spausdinami visi iki šiol žinomi rašytojos apsakymai, vaizdeliai, eilėraščiai, proza bei kiti nedidelės apimties smulkiojo žanro rašinėliai. Kai kas spausdinama iš rankraščių pirmą kartą. Atskirą skyrių sudaro draminiai kūrinėliai, pjesės, vaidinimai. Raštų tomo pabaigoje skelbiami rašytojos straipsniai ir esė apie literatūrą, dailę ir kitais klausimais.Prekinis ženklas: Margi raštai
Pragaro sodai
Metai iki „Raganos ir lietaus“ išleistas antrasis Jurgos Ivanauskaitės romanas „Pragaro sodai“ (1992) – tai prarastosios kartos, sovietmečiu gimusių ir augusių maištininkų, to meto undergroundo, grupinis portretas, nutapytas sodriu rašytojos dailininkės teptuku. Knygoje atsispindi Sąjūdžio metais pirmuosiuose Roko maršuose dalyvavusios autorės patirtis, ne vienas iš pagrindinių personažų turi nesunkiai atpažįstamus prototipus. Tarp roko muzikantų ir jų gerbėjų, pankų ir filosofų pasirodo ir „Raganos ir lietaus“ herojaus pirmtakas – charizmatas kunigas, gamtos prieglobstyje įsikūrusioje buveinėje globojantis besiblaškančias sielas. Dabartiniam skaitytojui fatališkai atrodo detaliai aprašyta vienos iš centrinių romano figūrų Robertos patirtis gydantis onkologijos ligoninėje. Būtent jos žodžiais rašytoja taikliai diagnozuoja daugumos savo romano veikėjų būseną: „Baimė būti ir baimė išnykti. Baimė gyventi…
Aerodromo apysakos
Jono Dovydaičio (1914-1983) knygoje ”Aerodromo apysakos” spausdinami geriausi rašytojo apsakymai bei apybraižos iš anksčiau leistų jo prozos knvgų „Sparnuoti vyrukai”, „Lakūnų portretai”, „Aerodromo apysakos”. Pats buvęs lakūnu bei sklandytoju, o vėliau daug rašęs aviacijos temomis, Jonas Dovydaitis sugeba meniškai vaizduoti dramatišką padangių meistrų kasdienybę, sukurti įsimenančius lakūnų bei sklandytojų portretus.Prekinis ženklas: Žuvėdra
Jūrų varpai
Jūrų varpai – 1914 m. sukurta, kontraversiškų vertinimų sulaukusi, bet teatro scenos neišvydusi Vydūno drama. Ją Tilžės lietuvių giedotojų draugijos vaidintojai buvo pasirengę parodyti 1914 m.rugpjūčio 2 d. Tilžės miesto parke, bet tam sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas.Misterija pasižymi savita ekspresionizmo stiliui būdinga kompozicija – scenos ir epizodai gretinami ne pagal priežasties – pasekmės logiką, kaip tradicinėje dramoje. Ekspresionistai dramos epizoduose įkūnija ne siužetą, o dominuojančios epochos idėjas, katastrofos nuojautą. Prekinis ženklas: Vydūno draugija