Antrame Žemaitės „Raštų“ tome spausdinami kūriniai parašyti 1902–1909 m.Prekinis ženklas: Žara
Gyvenimas prie vieškeliuko
Gana neįprasta ir savita knyga. Pagrindinis romano herojus – Demeniškiai, iš tikrųjų egzistuojantis kaimas, senas Dzūkijos sodžius buvusios jotvingijos pakraštyje. Kaimas su savo tolima ir netolima praeitimi, geografija ir etnografija, gyvais ir jau išėjusiais žmonėmis, gyvūnėliais ir paukščiais, kalneliais ir debesimis; su žeme, kurioje visa tai nuo senovės tarpsta. Vieni romano romano puslapiai verčia susimąstyti, kiti – linksmi arba graudūs. Stilius – čia lyriškas, čia rupus, tarpais į prozą įsiterpia eiliuotas tekstas arba fotografija. Tikėtina, ši knyga suras savo skaitytojų, o profesionalių vertintojų nebus apeita.Prekinis ženklas: Žuvėdra
Pėsčias paukštis
„Po dvidešimties metų“. Daugelis esame skaitę taip pavadintą knygą apie tris muškietininkus.Prieš dvidešimt ir ketverius metus esu išleidęs knygą apie Algimantą Baltakį, pavadinęs ją „Paskui pėsčią paukštį“. Visi trys mane domino – ir jis (be abejo, Portas, jeigu paisysime Aleksandro Diuma), ir Alfonsas Maldonis, ir Justinas Marcinkevičius.Praėjus kokiam mėnesiui po Marcinkevičiaus mirties, pavijau Baltakį einantį namo Sapiegos gatve, ir tada Algimantas: „Tai matai, aš vienas iš mūsų trijulės – ir rūkiau šitiek, ir gėriau, viską, o jų jau nebėr, a!..“ Apie ištryškusią nesakysiu.Išlieka Portas. Tvirtovė. Žodis iš žinomo Baltakio eilėraščio.Iš lyrikos teorijos turėtume būti įsiminę tartum nerimtai skambantį rimtą teiginį, kad poetas esąs vaikas.Baltakis yra nuėjęs ilgą kelią, savo stuburo…
Mūzoms ir jų Kareiviams
Tai pirmasis kareivio, daug ka mačiusio ne visai šaltuose kraštuose – Afganistane ir Irake, – eileraščių rinkinukas. Jame lengvu humoru, subtiliomis užuominomis, o kartais ir kandžia ironija ar sarkazmu ciniškai, arba atvirkščiai – romantiškai, beveik nuolat su šypsena žaidžiama žodžiais…Prekinis ženklas: Doros pasaulis
Amžinas esi, kol gyveni
Žinomos poetės, Salomėjos Nėries laureatės (1986), dešimties knygų autorės, naujausių eilėraščių knyga, kurioje didžiausios vertybės – vidinė žmogaus laisvė, atsiribojimo ir apsisprendimo valia, išmintis išreiškiami per subtilių potyrių prizmę, poetizuojami dramatiškesniais nei ankstesnėje kūryboje sarkastiškais vaizdiniais. Eilėraščiuose jaučiamas autorės tikėjimas žmogaus pastangų prasmingumu.Prekinis ženklas: Homo liber
Vidinė styga
Novelių rinkinys „Vidinė styga“ – pirmoji Eitvydės Pranevičienės knyga. Perskaičius ją susidaro įspūdis, kad ne vienoje novelėje sutinkami vis tie patys personažai nėra išgalvoti, bet atėję iš mūsų kasdienybės, o savito stiliaus siužeto vingiai atspindi sudėtingą žmogaus prigimtį, pripildytą psichologinių ieškojimų ir kančios.Novelės tarsi suskirstytos į pasikartojantį ciklą: po gilaus sukrėtimo veikėjai atranda kažką nauja, į jų gyvenimą grįžta aistra ir džiaugsmas. Tačiau po trumpalaikės euforijos juos ir vėl užvaldo baimė, nežinia.Nors dvasinę dramą autorė atskleidžia daugiau per muzikinę prizmę, ypatingą dėmesį ji skiria meilei – juk tik meilė padeda susivokti ne tik vilties, bet ir praradimų kupiname gyvenimo kelyje. Tik meilė ir pasiaukojimas išlaisvina ir priverčia skambėti vidinę stygą.Prekinis…
Kai laukdavo balti langai
Skaudžios netektys, praradimai, Lietuvos kaimo žmones nuolat lydėjusi baimė… Tokią pokario metų kartos vaikystės dalią patyrė ir šios novelių apysakos herojė Dangutė. Tačiau dramatiški įvykiai neužgožė būties džiaugsmo, meilės gimtinei, jos žmonėms ir savo artimiesiems, padėjusiems suprasti, kas yra tikrosios gyvenimo vertybės.Prekinis ženklas: Lututė
Baltojo kiro giesmynai
Pajūryje gyvenančios poetės lyrikoje jautraus ir įdėmaus žmogaus išgyvenimai yra savaime įgiję savitų to krašto vaizdų ir spalvų. Tai ketvirtoji poetės (ir dailininkės) eilėraščių knyga, rodanti, kad jos balsas vis atviresnis, o žvilgsnis vis daugiau aprėpiantis. „aš esu šiame krante o krantas yra manyje manyje yra krantas o krante esu aš aš esu krantas“Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Tenoriu būti
Pastaraisiais metais Zita Mažeikaitė daugiausia reikšdavosi kaip vertėja. Savo lyrikos rinkinius išleido senokai – 1979 ir 1986 m. Taigi trečioji jos poezijos knyga atrodo kaip netikėtumas. Netikėtumą aptiksime ir rinkinio faktūroje. Eilėraščiai turi aiškią savo aplinką, visai konkrečią. Tai sodyba Dzūkijoje, tėviškė ir jos žmonės, poetinis santykis su mirusia dailininke D. Didelyte. Unikaliai skamba močiutės Magdalenos užkalbėjimų ir būrimų jungtis su šiandienine poezijos kalba.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Purpuro valanda
Pasak knygos sudarytojos Aistės Birgerės, ši „Janinos Degutytės (1928–1990) poezijos rinktinė sudaryta iš reprezentatyviausių jos kūrinių (…). Lietuvių literatūros lobynui priklauso J. Degutytės skambi meilės lyrika; asmeniška bendruomeninio (dažniausiai tautinio) įsipareigojimo poetika; savita egzistencinė savivoka ir savikūra, ryškiausiai matoma gamtos, kultūros, šalia esančio žmogaus gyvenimo patirties eilėraščiuose. Tai chrestomatiniai vėlyvosios romantinės lietuvių lyrikos pavyzdžiai ir kartu – tylus išskirtinių gyvenimo įtampų (dramatiškos vaikystės, sunkios ligos, jos nulemto atskirumo, vienišumo) patirties meninis dokumentas, kuris praturtina ir provokuoja šiandieninės kultūros sąmonę.“ Knyga parengta remiantis „Rinktinių raštų“ dvitomiu („Vaga“, 1988) ir leidžiama minint 80-ąją poetės gimimo sukaktį.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla