Knyga „Švytintis Vilnius“ – dailininkės Ievos Babilaitės kelerių metų darbo, kurį ji skyrė šventumo, stebuklo temai, vainikavimas. Menininkė savo dėmesio objektu pasirinko keletą stebuklingais laikomų paveikslų, esančių įvairiose Vilniaus bažnyčiose, taip daugelį jų, o sykiu ir pačią stebuklo temą, iškeldama iš santūrios mūsų laiko tylos. Autorės darbuose sakralioji tikrovė tampa kone apčiuopiama savo guodžiančiu, gydančiu grožiu, ir tas „paliestas“, „pažadintas“ grožis pats savaime jau yra stebuklas. Dailininkės darbus lydi eseistės Elvyros Kučinskaitės poetinės meditacijos, nutiesiančios žodžio jungtis tarp paveikslo originalo ir dailininkės interpretacijų, kviečiančios į intymią atvertį „anapusybės švytėjimui“, esančiam mumyse, ne „už mūsų“. Knyga įpakuota specialioje dėžutėje. Prie knygos yra specialus priedas – papildoma knygelė su bažnyčių aprašų bei…
Vakar yra rytoj (su CD)
Rinktinėn sudėti eilėraščiai, atrinkti iš aštuonių seniau išleistų knygų, bei naujai parašytos eilės. Joje randame ir du kompaktinius diskus (CD), kuriuose – įskaityti daugiau negu pusė (166) knygoje išspausdintų eilėraščių. Mat šis kūrinys – antroji serijos „Gyvoji poezija“ knyga (pirmoji – 2005 m. pasirodžiusi Jono Aisčio „Užgesę chimeros akys“). Be to, tai tarsi V.Braziūno, kompozitoriaus Algirdo Klovos ir jo vadovaujamos folkloro grupės „Vydraga“ knygos (su CD) „Iš naminio audimo dainos“ (Vilnius: Petro ofsetas, 2005) savotiškas tęsinys.Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Lošimas septyniais laikrodžiais
Birutė Mackonytė – šiuolaikinė lietuviškoji Agatha Christie. ”Lošimas septyniais laikrodžiais” – penktasis jos romanas. Privatus detektyvas Romualdas Gailiušis apsiima surasti netikėtai dingusią pagyvenusią damą, kuri, pasirodo, yra kažkaip susijusi su pavogta septynių senovinių laikrodžių kolekcija. Į tyrimą įsitraukia profesionalus prokuratūros tardytojas Matas Valksna ir grįžęs iš kalėjimo tikrasis laikrodžių savininkas. ”Žaidimas” septyniais laikrodžiais į veiksmą įvelia vis daugiau veikėjų ir vis plačiau atskleidžia jų gerąsias ir tamsiąsias sielų puses. Tačiau dar yra žmonių, kuriems garbė yra svarbiau už gyvenimą, o meilė ir pagalba artimam – už prarastus laikrodžius.Prekinis ženklas: Charibdė
Noveletės
Viktoro Gerulaičio „Noveletės“ – psichologinio meditacinio pobūdžio tekstų siuita. Šių tekstų nesieja bendra fabula, tačiau jie sutelkti į trumpesnius ar ilgesnius skyrius, kuriuos sudaro panašios tematinės pakraipos noveletės (pavyzdžiui, „Laiškai iš narvo“, „Iš buvusio gyvenimo“) arba tiesiog aforistinės įžvalgos („Iš menininkų aikštės“, „Iš mano rudenio lapų“). Kartu „Noveletės“ yra tam tikras XX amžiaus paskutinio ketvirčio lietuvio minčių ir jausmų, būsenų ir svajonių atmosferos pjūvis. Labai atviras ir asmeniškas. Čia susipina tikrovės ir fantasmagorijos pasauliai. Lyrika čia ironiška, o ironija lyriška, skausmas linksmas, o džiūgavimas – liūdnas. Toks Gerulaičio amarkordas. Tikėtina, jog vyresnis skaitytojas lyg kažką prisimins, o jaunesnis – dėl ko nors suklus, gal net nustebs.„Nuo lopšio iki kapo“ – taip…
Žiežulės
Naujasis Jolitos Skablauskaitės romanas „Žiežulės“ – tai siurrealistinis, itin plastiškas pasakojimas apie žmones, apdovanotus neįprastais gebėjimais – įžvelgti tamsiausias žmogaus prigimties gelmes, regėti vaizdinius, kuriuose užkoduota materijos, laiko, kosmoso paslaptis. Tačiau tai nėra vien palaima, galimybė prasilaužti į anapusines, už patyrimo esančias erdves, bet sukelia ir neviltį, egzistencinį šleikštulį, potraukį mirtin, aiškiai suvokiant visa ko neišvengiamą irimą, entropiją, dvasinį ir fizinį žlugimą. Ar talentas, grožis, laimė, kylantys iš tamsiųjų, „raganaujančių“ būties versmių, yra gėris ir neginčijamos vertybės – esminis klausimas, kankinantis ir autorę, ir jos sukurtuosius.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
99 Baltijos istorijos. 99 Baltic stories
Leonido Donskio 99 Baltijos istorijos – tai 99 istorinės ir kultūrinės asociacijos, o sykiu – ir klaipėdiečio atminties trajektorijos. Tai siužetai apie Baltijos regiono pagimdytus iškilius žmones bei jų įnašą į moderniojo pasaulio kultūrą. Sykiu ir modelis, atveriantis galimybę didžiąsias nūdienos pasaulio idėjas bei dramas atsekti Baltijos šalyse ir Baltijos regione.Prekinis ženklas: Druka
Iš ko šaiposi pasaulis
Šioje knygoje nerasite išsigalvojimų. Ji parašyta tiems, kurie mano, kad gyvenimas įdomesnis ir labiau jaudina negu beletristika. Tai faktų proza. Yra apie narsos šaknis, kairiarankių paslaptį, meną gyventi, gyvūnų psichologiją, meilės galią ir grimasas – iš viso 53 temos ir suvalkiečių nuotykiai Afrikoje.Vienas skaitytojas mums parašė: „Perskaičiau A. Čekuolio knygą ir sužinojau, kas pasaulyje svarbu ir įdomu.“Ši knyga nėra ankstesniųjų pakartojimas ar tęsinys. Į jos audinį įpinta nemažai sąmojaus. Ji apie tai, kas iš tikro vyksta gyvenime, – ir ypač apie keistus ir net juokingus, bet tikroviškus dalykus.Ši knyga apie tai, kas iš tikro vyksta gyvenime,– ir ypač apie keistus ar net juokingus, bet tikroviškus dalykus. Algimantas Čekuolis prisipažįsta, kad jam…
Labos nakties, naktie
Sudaryta iš 1984 m. „Vagos“ išleisto eilėraščių rinkinio „Su volungės balsu“ ir beveik tiek pat naujų. Pavadinimas „Labos nakties, naktie“ 1984 m. nepraleistas (žr. autoriaus atsiminimus knygose „Rašytojas ir cenzūra“, 1992, p. 91, „Lyra ant gluosnio“, 1998, p. 129). Atstatomas ir „Karų kapai“ pavadinimas, dėl kurio besiginčijant 1984 m. pavyko nukreipti dėmesį nuo eilėraščio apie partizanus „Pilkieji didvyriai“. Daugelis ano rinkinio eilėraščių autoriaus vėliau taisyti stiliaus, kalbos, išbaigtumo, aiškumo atžvilgiu. „Vagos“ 1984 m. nuomone, „Su volungės balsu“ eilėraščiai ne visai vaikams ir apibūdinti „vidutiniam mokykliniam amžiui“. Autorius ir toliau tokių yra parašęs, o kai ką ir paskelbęs rinkiniuose suaugusiems. Iš rinkinio „Pilnas vakaras nutilusios dainos“ (1994) čia pridėtas „Iš pusnių…
Apie trapesnį indą, undinėlę ir kiauliaganį, apie atkeliamus vartus ir nakties slėnį
Šiame romane, antrojoje Eglės Sakalauskaitės knygoje (pirmąją – apysaką „Žalčių karalienė“ – „Versus aureus“ leidykla „Debiutų“ serijoje išleido 2006 m.), pasakojama apie Lietuvos, daugiausia Vilniaus krašto, dvarų ir dvarelių gyvenimą XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Tačiau ne buities autentika kūrinyje yra svarbiausia: tai laikas, kai visuomenės ir pavienių žmonių sąmonėje vyko radikalūs pokyčiai, keitėsi socialinė sankloda, griuvo ir formavosi naujos kultūrinės, dvasinės, galiausiai dorovinės vertybės. Dviejų žmonių – bajoraičio Vladislovo Chvainickio ir jaunos rašytojos, Chvainckių namų mokytojos Elzės Ostrovskytės – meilės istorija yra nelyginant ano meto kultūrinių idėjų ir gyvenimo būdo koncentratas, sutelktas laiko dvasios vaizdinys: skausmingas moters asmens laisvės įtvirtinimas, menininko pareigos ir pašaukimo dilema, beatodairiška meilės aistra…
Žodžiai ir spalvos
Baltarusių, lenkų, lietuvių poetų ir dailininkų plenero darbų almanachas. Trisdešimt baltarusių, lenkų, lietuvių poetų bei tapytojų išvertė po penkis visų dalyvaujančių poetų eilėraščius į dvi kalbas. Viskas prasidėjo nuo pažintinio poezijos vakaro ir tuomet paaiškėjo, kad ir tapytojai rašo eiles, o poetai moka piešti ir nori tapyti. „Žodžiai ir spalvos” – tai trijų šalių nežinomų (arba žinomų) poetų ir dailininkų darbai, tai pažintis su kryptimis ir tendencijomis, galimybė palyginti poetinio vertimo mokyklas.Prekinis ženklas: Homo liber