Paties Alfonso Maldonio sudaryta poezijos knyga, į kurią sudėti geriausi penkerių paskutiniųjų gyvenimo metų eilėraščiai. Į jų meninį audinį suglunda žemiška patirtis ir dieviškojo idealo atšvaitas, socialinė tikrovė ir universalios būties projekcija, politinė realija ir gili filosofinė įžvalga. Prekinis ženklas: Homo liber
Mano sodo vagis
Tryliktoji žinomo poeto, 2011 m. Poezijos pavasario festivalio laureato knyga. Pagrindinė jos tema – kūniškai aštriai juntamas laikas, gyvybė ir jos nykimas, kaita, persimainant į naujus pavidalus. Siela yra nuolatinio polilogo laukas, kur gyvieji kalbasi su mirusiaisiais, savo laikinumą fiksuojantis žmogus – su savimi jau praėjusiu. Tarsi šešėlių teatre nužymimas draminio veiksmo punktyras, o tamsos ir šviesos, destrukcijos ir kūrybos jėgos įgyja atpažįstamų personažų bruožų. Siurrealistinėse įvairių laikų sankirtose viltis paradoksaliai atrandama ten, kur jos nėra. Sodo nebėra, bet jo vagis – gyvas.Prekinis ženklas: Kauko laiptai
Mergaitė, kurios bijojo Dievas
Poezija, proza, drama – savaimingos Gintaro Grajausko literatūrinės kūrybos sritys. Pasitelkdamas naujosios dramaturgijos priemones, rašytojo intuiciją ir humorą, G. Grajauskas modernizuoja asmenybės ir lietuviškojo identiteto temas, skirtingų Lietuvos istorijos tarpsnių aktualijas.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Apsakymai ir „Žemė maitintoja“
Petras Cvirka (1909–1947) per trumpą savo 38 metų gyvenimą parašė puikių kūrinių. Knygų serijos redaktorių taryba prisimena, ką jis darė kaip marionetinio Liaudies seimo deputatas, tačiau P. Cvirkos prozą priskiria XX a. lietuvių literatūros lobynui. Apsakymai čia spausdinami tokie, kokie jie buvo pirmą kartą paskelbti 1930–1938 rinkiniuose, romano „Žemė maitintoja“ pateikiama pirmoji, 1935 m. redakcija. Tai ikisovietinė jauno klasiko kūryba. Leidinys skiriamas P. Cvirkos šimtmečiui.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Meilės magistras
Tėviškės grožis veria mano akis. Pagerbia ir neša per pievą laukinių gėlių. Ant nupjautų ražienų mįslingi vaikų nešėjai – gandrai ruošiasi skristi į pietus.Gervuogės tviska saulės atokaitoje, o rugiagėlė vis dar žydi tuo pačiu mėlynu žvilgsniu. Jaunystės medžiai mojuoja jau ilgomis plačiomis šakomis, jau storais liemenimis, kaip dabar mano. „Senstame…“ – pagalvojau. Bet senti negalima, privalome bręsti išmintimi. Išsišiepusi iki ausų praklegeno laukinė antis, tarsi pasijuokdama iš mano norų. Svajoti būtina, o įgyvendinti svajones – ne visiems įkandama. Bet lipkime į svajonių kalną arba skirskime plačiausiais laisvės sparnais į išsvajotos tobulybės aukštumas. Jau milijonus metų žmonės trokšta pasiekti laimės žiburį…Prekinis ženklas: TeleSATpressa
Žiemių pusėje giedra
Naujų eilėraščių knyga. Poetas žvelgia į jaunystės šalį, gyvybingąją gamtą, ja grožisi, prisimena. Įstabu, kaip poeto pamėgta aukštaitiškos gamtos vaizdinija tampa gyvenimo kelionės metaforomis.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Rinktiniai raštai. VIII t.
Šiame tome spausdinama pjesė ir du romanai, išleisti Vokietijoje ir JAV. Ir pjesė, ir romanai, ir laiškai Lietuvoje publikuojami pirmą kartą. Novelių romane „Žmonės ant vieškelio“ modeliuojamas DP („išvietintųjų“) būvis pokario Vokietijoje, o nebaigtame romane „Tūkstantis ir viena vasara“ – tarpukario Lietuvos gyvenimas Aukštaitijos provincijoje. Pjesėje „Jei rastume urano“ tęsiama ir plėtojama DP tema JAV.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Garstyčių namas
Jaunystės bandymai susivokti, gravitavimas tarp sapno ir realybės, tarp paslapties ir grėsmės. Jaunuolius trukia pulsuojantis vitališkomis vandens ir saulės energijomis, mistiniu ūku pridengtas pasaulis, kurį reikia prisijaukinti.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Ilja. Paliesti Dievą
Ką žemėje veikia tobuli žmonės? Saldžiai kvepia, kalba užkalbėjimus, spaudžia ramunėlių aliejų, kuria grožio formules ir trypia kitokius? Grožis, sveikata, turtas ir nuobodulys – tikrų tikriausi suvedžiotojai. Ką veiktumei tu, dievu patapęs? Kaip buteliuke uždaromas saldus rožių aromatas? Per kiek laiko savo kvapniąją esmę atiduoda ramunėlės? Kai žiedas virsta eteriniu aliejumi, kas iš jo lieka? Tik kiautas – miręs, beprasmis. Keistai negailestingi ir abejingi yra dirbantys šį darbą. Bet kartu ir savaip nežemiški… Jau pirmoji diena gūdžiame kaime pas močiutę farmacijos studentei Aurelijai tampa lemtinga – raiste į kelį įkerta angis. Ši nelaimė atsitiktinai suveda ją su Ilja, išvaizdžiu ir mįslingu jaunuoliu. Dar daugiau mįslių užmena jo aplinka ir veikla – eterinių…
Trys mylimos
Kelionių esė apie Turkiją, Bulgariją ir Gruziją.„Trys mylimos” – kelionių esė apie Turkiją, Bulgariją ir Gruziją. Po Stambulą rašytojas žvalgosi kultūrininko žvilgsniu, prisimindamas Orhano Pamuko, Josifo Brodskio ir Adomo Mickevičiaus refleksijas. Stambulo – miesto chameleono – istorija ir architektūra, skirtingų kultūrų atodangos veriasi tapybiškai ir įtaigiai. Apie Bulgariją ir Gruziją pasakojama valiūkiškai, nes tai – viešnagės pas draugus menininkus. Gyvo temperamento žmonės, jų kasdienybės nuotykiai įdomesni už teatrą. Visoje Herkaus Kunčiaus kūryboje žymu ironija ir autoironija, šaipymasis iš masinių stereotipų.„TRYS MYLIMOS – tai trys kelionės į būtąjį laiką. Ten – nesvarbu, kur šiandien bebūčiau ar ką beveikčiau – man visada norisi sugrįžti – prie Bosforo, į Kaukazą ar Balkanus.“ – knygos autorius Herkus Kunčius.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla