J. Ivanauskaitės „Ragana ir lietus” – romanas apie kūną ir sielą, meilę ir nuodėmę, skausmingą jaunos moters aistrą kunigui, kuris užsidaro vienuolyne. Lietuvoje pirmąkart išleista 1993-iaisiais, po didelių istorinių permainų, knyga užgavo atvirą visuomenės nervą. Šiandien šis romanas jau skaitomas Vokietijoje (trys leidimai), Latvijoje, Estijoje.„Savo romanuose aš visuomet bandau būti atvira, sąžininga ir nuoširdi. Mėginu savo skaitytojams parodyti, kad nebijotų nepažįstamų savo sielos gelmių ir kad jie netgi turėtų susidurti su tamsiausiais sielos užkampiais. Šis susidurimas su žmogiškosios būties šešėliais ne visada malonus, tačiau, mano galva, absoliučiai būtinas kiekvienam individui. Šio tikslo aš visada siekiu kiekvienoje savo knygoje – ne tik „Raganoje ir lietuje.”(Iš J. Ivanauskaitės interviu dtv leidyklai)„Per trumpą…

Prityręs romanistas būdingu lyriniu psichologiniu stiliumi vaizduoja šiuolaikinės moters (instituto menotyrininkės Jonės Pabiržytės) sudėtingą gyvenimo, patirtos meilės istoriją, kurios paralelės nusidriekia ir į atokius kraštus: ją, kaip ir daugelį kitų Lietuvos šeimų, palietusi tremtis į Sibirą („Fašistka, fašistka, fašistka!..“ – rėkė, tarsi iš kulkosvaidžio pylė traktorininko Grišos žmona“), studijos tuometiniame Leningrade (Sankt Peterburge), vos nesibaigusios tragiška gyvenimo lemtimi, tarnybinė komandiruotė į Lisaboną, tarsi virtusi vienos dienos viso gyvenimo sapnu… Šių ir daugybės kitų įvykių kontekste atsiskleidžia įvairiausių tautybių žmonės su skirtingais charakteriais ir painiai susikryžiavusiais likimais.Ir pagrindinę heroję supanti aplinka, ir jos kelyje sutinkami žmonės atspindi šiuolaikiškos mąstysenos, europinio mąstymo atributus. Romanas skaitytoją paperka minties gilumu, sodriais sukurtų personažų paveikslais,…

„Kančia“ – tai romanas, galintis paaiškinti, kodėl Lietuva pirmauja visame pasaulyje savižudybėmis ir  masine emigracija.Iš pirmo žvilgsnio tarsi ir demokratiškais, tačiau iš esmės apgaulingais būdais jau du dešimtmečius išrenkami bemaž tie patys valdžiažmogiai ciniškai daro viską, kad Lietuva išsivaikščiotų, susinaikintų. Valstybės išsivadavimą nulėmusi ir Tautos dvasią palaikanti kūrybinė inteligentija XXI amžiuje neturi ko valgyti tikrąja šio žodžio prasme. Iš buko savanaudiškumo ir kultūrinio trumparegiškumo priimdami naujus įstatymus su fantastiško dydžio mokesčiais kūrybinei inteligentijai, valdantieji taip pat ne vien perkeltine prasme žudo rašytojus, vertėjus, aktorius, dailininkus ir kitus kūrėjus, kadangi jų darbovietės dėl emigracijos tirpdomos rinkos ir nepakeliamų mokesčių negali deramai atlyginti autoriams, priverstos visiškai mažinti veiklą, bankrutuoti.Pagrindinis romano herojus Mantas, būdamas…

„Susitikimai su savimi“ pradeda naują 6 romanų autorės seriją „Kosmoso memuarai“ ir tuo pačiu tam tikra prasme tęsia Senojo Meistro istorijas. Po laiką gebanti keliauti Lina nerimsta vėl patirti ir tuo pačiu pažinti ką nors nauja, padėti kitiems susitelkti ties svarbiausiais jų dvasiai uždaviniais, suburti visus kūrybiniam bendradarbiavimui su Visata. O labiausiai ji trokšta susitikti su kitais savo pačios sąmonės įsikūnijimais…Vertingiausia šiame romane yra tai, kas slypi po išoriniu apvalkalu, po fabula, kuri neleidžia nuobodžiauti – nuotykis gena nuotykį, herojai nenustoja stebinti savo charakteriais, unikaliais gebėjimais. Per sklandų ir įtraukiantį pasakojimą žingsnis po žingsnio autorė atskleidžia visą mūsų regimos ir neregimos būties struktūrą bei raidą, kurios sisteminimui ir žinių įgijimui…

„Antrininkės“ tai ne vien knygos pavadinimas, tai gali būti ir tam tik­ras kodas vaizduojamai medžiagai suvokti, savaip ją interpretuoti.Romano veiksmas vyksta mūsų dienomis, šiuolaikiniame prieštaringame pasaulyje, kurį įkūnija dvi moterys, saistomos išorinio panašumo – gabi aktorė Regina Link ir reklamos agentūros retušuotoja Laura, taip pat – savižudybe baigiantis gyvenimą Režisierius ir plejada vyriškių. Po išoriniu intriguojančiu siužetu, prisodrintu įvykių, netikėtų peripetijų ir kultūrinių aliuzijų, slypi giluminė psichologiškai motyvuotų charakterių raida ir sudėtingas moralinis vyksmas. O viso to ištakos – paauglystėje patirtas smurtas, vėlesnės dvasinės traumos ir praradimai (Lauros paveikslas). Sudėtingas aktorės Reginos (gležnos, bailios, tačiau lemiamu momentu tvirtos ir ryžtingos), susipainiojusios vertybių skalėje ir gyvenimo kryžkelėse, paveikslas. Jiems nenusileidžia apsukrių…

Autorė kviečia skaitytojus į pramanytą miestelį, kuriame gyvena keistuoliai. Jie nešvyti televizijoje, nedėvi madingų dizainerių siūtų kostiumų, neplaukioja jachtomis, nevalgo ančiuvių ir negeria kas rytas „Actimel“, kitaip tariant, nėra joks elitas. Nėra jie ir garsūs nusikaltėliai, elgesiu nuo elito nedaug kuo tesiskiriantys. Tyruliškiai keisti vien todėl, kad vis dar nėra pamiršę būti paprastų paprasčiausiais žmonėmis.Prekinis ženklas: Kauko laiptai

Tomas Šinkariukas – Kaune gyvenantis dramaturgas ir prozininkas – tęsia XX amžiaus literatūros avangardo tradicijas. Apokaliptinė buities metafizika, komiškas absurdas ir siurrealistinis siaubas – būdingiausi T. Šinkariuko tekstinio pasaulio bruožai.Romane „Kaip vaikai“ jis vaizduoja hermetišką siurrealią tikrovę, transformuotą košmariškų sapnų, liguistų vizijų ir sąmonę kreipiančių psichikos anomalijų. Keli bendriniais vardais pavadinti veikėjai – Duktė, Studentas, Kaimynas, Šeimininkas – keliauja Pensiono, t. y. įsivaizduojamo Eldorado link.Knygos herojai nėra supančioti jokių moralės dogmų, todėl elgiasi „kaip vaikai“ žudydami ir griaudami viską aplinkui. Į jų dialogus autorius įpina daugelį žmonijos sukurtų socialinių bei filosofinių doktrinų, tačiau šios negelbsti. Patirdami stiprius ribinių situacijų sukrėtimus, jie tikisi išsiveržti iš iliuzijų bei mistifikacijų labirinto, bet viskas…