Poetų grupė SVETIMI po dvidešimties metų grįžta su nauja poezijos antologija SVETIMI PO 20. Šioje poezijos antologijoje sudėti penkių poetų – Dainiaus Dirgėlos, Evaldo Ignatavičiaus, Liutauro Leščinsko, Alvydo Šlepiko ir Donato Valančiausko – tekstai, gimę per pastaruosius dvidešimt metų po pirmosios SVETIMŲ antologijos, pasirodžiusios 1994 m. Skaičius 20 žymi ir praėjusius lietuvių poezijos metus, ir tekstus – būtent po 20 tekstų suguldė į šią knygą penki SVETIMI poetai. Antologijos įžanga, arba aperityvas, – kadaise pagarsėjusios SVETIMUMO KVINTESENCIJOS tęsinys PO 20. O didžiausias šios antologijos novatoriškumas ir netikėtumas – čia nerasite konkrečios tekstų autorystės, visų tekstų autoriai – SVETIMI. Tad poezijos gurmanų laukia net 100 geros poezijos tekstų ir gurmaniškas poetinis…
Berlynalijos
„Berlynalijos“ – tai savotiška Rolando Rastausko kelionė bičiulio Remigijaus Treigio pėdomis. 2003 m. vykęs kultūrinių mainų projektas „21 diena Berlyne“įamžintas neįprasto žanro – fotoeseistikos – knyga, kurios intriga – dviejų menų sintezė. Apie šį dviejų menininkų projektą kultūrologas Jurijus Dobriakovas sakė:„Albumas – ne dienoraštis apie kelionę į mažai žinomą miestą. Jame nėra egzotikos, o kažkas daug įdomesnio. Galbūt tai yra pasakojimas apie kone kiekvieną daugiasluoksnį pasaulio didmiestį.Berlynas – puikus objektas tokiems tyrinėjimams. Ši knyga – kaip instrukcija, kaip galima atvažiuoti į miestą ir vaikščiojant po jį pačiam pasiruošti to miesto istorijos ekstraktą. Be laiko ir tikslios topografijos žymių. Skaitydami, vartydami bandykime kiekvienas atrasti savo Berlyną.“Vaikštūnai yra abu „Berlynalijų“ autoriai – XIX amžiaus pabaigos bastūnų palikuonys, „dreifuojantys“ po naująjį Berlyną. Tai keisti personažai – būdami pašaliečiai, jie mato…
Kerėtojos. 2 dalis
L. Zailskienė ir D. Zailskaitė – motina ir dukra, rašančios apie šiuolaikinį pasaulį, kuriame ne viskas paprasta. „ Kerėtojos 2“ – tai „Kerėtojų“ tęsinys ir tarsi atskiras romanas apie tuos pačius ir jau kitus personažus. Siužetui netrūksta nei detektyvinių elementų, nei erotinės intrigos, nei lengvos ironijos. Veikėjai siekia pinigų, valdžios, meilės, įtakos: klesti verslas, rezgamos klastos, ieškoma nugvelbtų milijonų, o už juos kažkas turi sumokėti gyvybe…Prekinis ženklas: Naujoji Rosma
Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja
Antroje knygoje Dalia Staponkutė tęsia gyvenimo kelionės temą, pradėtą esė rinktinėje Lietumi prieš saulę. Šįkart nuo kultūrinių filosofinių apmąstymų autorė pasuka intymumo link. Tekstai kupini tikroviškų herojų su tikrais vardais ir tikrų įvykių su tikromis detalėmis. Penkios knygos dalys – tarsi penkios autorės gyvenimo kryptys ir vis kitokias asmeninio mito dėlionė. Į Lietuvą ir į Kiprą Dalia Stonkutė žvelgia kaip į dvi tėvynas – savo ir dukrų, – tačiau nei vienoje, nei kitoje nesijaučia atradusi save arba išsipildžiusi. Pamažu įsismelkia dar vienos – trečiosios – šalies nuojata ir iškylą naujo pasirinkimo klausimas.Prekinis ženklas: Apostrofa
Baigtas kriukis
Naujas satyros veterano kūrybos rinkinys. Ironiška lyrika pramaišiui su geranoriška satyra. Trumpi eilėraščiai, epigramos, paskyrimai žinomiems visuomenės veikėjams. Vyrauja tiesus, šmaikštus kalbėjimas, nesidangstoma potekstėmis. Posmai rūpestingai išdailinti. Prekinis ženklas: Kauko laiptai
Stichijų akmenys
M. Kuodytės knygoje „Stichijų akmenys“ pristatomi brangakmeniai – deimantas, obsidianas, perlas, koralas ir gintaras – išsiskiria tuo, kad jų visų atsiradimas siejamas su pagrindinėmis stichijomis – žeme, ugnimi ir vandeniu, ir jie visi prieš milijonus metų formavosi gelmėse, veikiami aukštos temperatūros, slėgio ir vandens. Vis dėlto autorei rūpi ne vien fizinės ir cheminės tauriųjų akmenų savybės, bet ir įvairių tautų mitai, apipynę šių nuostabių gamtos kūrinių gimimo paslaptį, ir jų istorija. Žmonės visada žavėjosi brangakmeniais ir jais išreiškė savo galią, puošėsi patys, sagstė valdžios simbolius, dovanojo kaip meilės ir palankumo ženklus, teikdavo ir tebeteikia jiems ypatingų maginių ir gydomųjų galių. M. Kuodytė atidžiai stebi pasaulines ir Lietuvos mineralogijos, gemologijos ir…
Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu
Algimantas Čekuolis yra iš tų žmonių, kurių unikalumą, ypatingumą ir svarbą Lietuvai suprasime tik tada, kai jų jau nebelieka. Ne pirmą kartą taip atsitinka istorijoje ir tai nėra didelė bėda. Svarbu – susitikti su Algimantu dabar, kol jis yra. O jis noriai ateina į kiekvieno mūsų namus – kiekvieną sekmadienį pasikalba su mumis iš televizoriaus ekrano. Bet ne savo nuomonę perša, o pateikia faktus. Nes būtent faktai, pasak Algimanto, yra svarbiausia. Nuomonę tegul susidaro pats žiūrovas.Žinoma, su Algimantu Čekuoliu galime pasikalbėti ir dažniau – per jo knygas. Tiesa, jų rašo labai mažai. Ši knyga – dešimtoji.Žurnalistė Loreta Paškevičienė Net vaikystėje nekėliau sau mažų užduočių. Kažkur perskaičiau, o gal susapnavau: statyk…
Takas į tylą
Domanto Razausko eilėraščiai – tai visiškai atskiri, savarankiški kūriniai, brendę ir augę nepriklausomai nuo jo originalių dainų. Knygoje pastebimas poeto dėmesys formai, papildomas prasmes sukuriančiai akustikai, garsynui. Akivaizdu, kad D. Razauskas nenori eiti lengviausiu keliu – jis bando savo jėgas tradicinėje silabotoninėje lyrikoje, klasikinių sonetų formose, stengdamasis suvaldyti kalbos tėkmę. Tačiau negalima sakyti, kad ši poezija formali ir prasmė – antraeilis dalykas. Anaiptol. Poetą kaip rik ir domina klausimas: ar galima kalbėti prasmingai, kalbą uždarant į griežtos formos gniaužtus, ar eilėraščio estetika ir semantika gali būti vienodai stiprios? Ne banaliai provokuojanti, postmoderni poezijos-žaidimo estetika, o klasikinis rimas, ritmas, metras. Kita vertus, čia pat ir poeto verlibras. Tiesa, taip pat suvaldytas, akustiškai…
Ką gyvenimas skyrė
Jonas Mačiukevičius yra išleidęs ne vieną poezijos knygą. Nuoširdūs, atviri, kartais skausmingi eilėraščiai visada buvo mėgiami skaitytojų, rašomi į užrašų knygutes, deklamuojami įvairiausiose auditorijose. Šiai knygai poetas parinko pačius „dienoraštiškiausius“ eilėraščius, kurie patrauks dėmesį ir vyresniojo amžiaus skaitytojų dėmesį, jiems neliks abejingi ir jaunimas.Prekinis ženklas: Naujoji Rosma
Kūnai ir kristalai
Tai knyga, kokios Lietuvoje dar nėra buvę.Paskutinis XX a. dešimtmetis. Lietuva. Ore baigia išsisklaidyti džiugesys dėl atgautos nepriklausomybės, o šalyje veši politinė suirutė. Daugybe spalvų skleidžiasi negailestingas „naujųjų lietuvių“ gyvenimas: besaikis pinigų siekis, reketas, privatizavimo aferos, žiaurūs gaujų karai, šlykščiausia prievarta.Siužeto ašį sudaro šiurpūs Vidmanto – kriminalinio pasaulio autoritetu tapusio Klaipėdos gaujos nario – prisiminimai. „Tiesa – mano privati nuosavybė“, – įsitikinęs jis. Nepriteklių pakeitė lengvai ir greitai užgrobto turto spindesys, tačiau Vidmantas vis tiek jaučia pagiežą „gyvenimui, kuris yra šūdo gabalas“. Kodėl? Kas gali užpildyti vidinę tuštumą?Jei esate svarstę, iš kur Lietuvoje atsirado tulpiniai ir agurkiniai, kas dėjosi kaimynams gerkles ramiausiai pjausčiusiųjų galvose ir kaip legalizuoti gaujų pinigai, –…